Susitarimui su valstybe dėl pensijos dveji: papildomas įmokas jau…

VILNIUS 2015 m. lapkričio 11 d.: Šį lapkritį sukanka dveji metai, kai 2013 metais, balandžio-lapkričio mėnesiais, valstybės pasiūlytam naujam pensijų kaupimo modeliui pritarė ir savanoriškas papildomas įmokas sutiko mokėti 352,5 tūkst. tuometinių pensijų sistemos dalyvių.Šalia 2 proc. žmogaus pajamų dydžio mokesčių, kuriuos „Sodra“ perveda į asmeninę sąskaitą pasirinktame pensijų fonde, dalyviai sutiko kas mėnesį primokėti 1 proc. ir gauti 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio subsidiją iš valstybės.

Šiandien, 2015-ųjų lapkričio pradžioje, šis skaičius išaugo 45 proc. ir jau yra 511 tūkst. dalyvių, kurie prie kaupia savo lėšomis.

Nuo 2014 m. pradžios papildomai savanoriškomis įmokomis kaupti nusprendę gyventojai į savo sąskaitas pensijų fonduose pervedė daugiau kaip 46 mln. eurų. Tokiu būdu daugiau kaip dešimtmetį mūsų šalyje skaičiuojanti pensijų fondų sistema geriau prisitaikė prie demografinių ateities iššūkių ir leidžia pensijai sukaupti didesnę pinigų sumą.

Nuo 2016 m. visi, pasirašę susitarimą, ims kaupti dar daugiau: šalia 2 proc. iš „Sodros“, žmonės prisidės 2 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė – 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio mūsų šalyje.

„Tai – vienas reikšmingiausių piliečių susitarimų su valstybe per visą Nepriklausomybės istoriją – trečdalis milijono dirbančiųjų sutiko pasidalinti būsimos pensijos kaupimo našta su valstybe: „aš moku papildomas lėšas iš atlyginimo, o valstybė, gerbdama tokį mano žingsnį, prideda dar tiek pat“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. Pasak jo, svarbiausia, kad valstybė realiai įvertino būsimųjų pensininkų perspektyvas, o diskusijose išgrynintas modelis buvo neatidėliojant paverstas realybe.

Iki 2014 m. pabaigos pensijų fondų sistemos dalyviai galėjo rinktis vieną iš trijų pensijos kaupimo scenarijų – stabdyti kaupimą ir likti tik su pensijos dalimi, kurią užtikrina „Sodra“; kaupti pasirinktame pensijų fonde ankstesnėmis sąlygomis – tik su bazine įmoka iš Sodrai sumokėtų mokesčių; arba kas mėnesį prisidėti prie būsimos pensijos iš savo atlyginimo ir gauti papildomą valstybės įmoką. Pastarąjį variantą pasirinko apie 352,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių, o stabdyti kaupimą pensijų fonduose nusprendė vos 24 tūkst. sistemos dalyvių.

Š. Ruzgys atkreipia dėmesį, kad tik pensija, kaupiama iš kelių šaltinių, gali garantuoti būsimam pensininkui panašų pragyvenimo lygį sulaukus pensinio amžiaus.

„Skaičiuojama, kad gyventojui išėjus į pensiją, jo pragyvenimo poreikiai sudaro maždaug 70-80 proc. anksčiau gautų pajamų, o valstybė savo lėšomis ateityje galėtų garantuoti apie 30 proc. dabartinių dirbančiųjų pajamų siekiančias pensijas. Šiandien susiduriame su tokiomis ateities perspektyvomis, kurios verčia turėti mechanizmus, leidžiančius gyventojui ne tik užsitikrinti minimalią pensiją socialinio draudimo sistemoje, bet sukaupti didesnei pensijai investuojant lėšas ateičiai“, – mano Š.Ruzgys.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose senatvei lėšas kaupia 1,2 mln. šalies dirbančiųjų. Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. rugsėjo 30 dieną pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos sudarė 2 mlrd. eurų arba apie 350 mln. eurų daugiau nei į kaupiančiųjų sąskaitas pervedė valstybė bei patys dalyviai.

Daugiau informacijos:

Šarūnas Ruzgys,

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

El. p. sarunas.ruzgys@dnb.lt

Mob. +370 686 62649

2014-aisiais pensijų fondai dalyviams išmokėjo 14,3 mln. eurų (49,5…

Pensijų fondų išmokos dalyviams kasmet didėja. Į pensiją išeinantiems fondų dalyviams arba artimiesiems, kaupusiųjų mirties atveju, 2014 metais išmokėta 14,3 mln. eurų (49,5 mln. litų). Iš viso pensijų kaupimo bendrovės nuo savo veiklos pradžios 2004-aisiais beveik 34,6 tūkstančiams klientų išmokėjo 54,7 mln. eurų (188,9 mln. litų).

2014 metais pensijų fondai išmokėjo sukauptas lėšas 6,7 tūkst. kaupusiųjų, vidutinė išmoka 2014 metais buvo 2149 eurai (7420 litai) – maždaug 1600 litų didesnė nei prieš metus. Vidutinė išmokos suma išeinantiems į pensiją siekė 2459 eurai (8490 litai), o vidutinė išmoka artimiesiems kaupusiojo mirties atveju – 1525 eurai (5267 litai).

„Pernai sparčiai didėjo vidutinė išmokos suma. Tai lėmė tiek gera pensijų fondų pasiekta investicijų grąža paskutiniaisiais metais, tiek didėjančios įmokos. Beje, 2014 metais į savo sąskaitas pradėjo pervesti ir patys pensijų fondų dalyviai – tai sistemai suteikė papildomo stabilumo ir papildomo pasitikėjimo. Nuo šiol žymiai greičiau augs tiek sukaupta suma, tiek ir išmokos“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

2014 metais į savo sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose dirbantieji pervedė 22,74 mln. eurų savanoriškų įmokų. Per 2013 m. vykusią pensijų kaupimo sistemos reformą 352,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių sutiko mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti papildomą valstybės įmoką. Prie jų prisijungė 56,5 tūkst. dirbančiųjų, kurie 2013 m. pradėjo kaupti senatvei pensijų fonduose.

Paskutiniais metais sparčiai augo investuotas pensijų fondų turtas – kaupimo sistemos priežiūrą atliekančio Lietuvos banko duomenimis, vien 2014 m. visų antros pakopos pensijų fondų dalyvių kaupiamos lėšos uždirbo vidutiniškai po 7,8 proc. Nuo sistemos veiklos pradžios 2004 metais vidutinė metinė pensijų fondų grąža siekia 5,3 proc., nors to paties laikotarpio vidutinė metinė infliacija tebuvo 3,5 proc.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose senatvei lėšas kaupia apie 1,1 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos metų pradžioje sudarė 1,85 mlrd. eurų ir yra maždaug 290 mln. eurų didesnės nei į kaupiančiųjų sąskaitas pervedė valstybė bei patys dalyviai.

Pensijų kaupimo sistema yra bendros socialinės sistemos dalis. Ji padės pensijų fondų dalyviui sumažinti riziką, jis senatvėje pensiją gaus iš dviejų skirtingų šaltinių – pasirinkto pensijų fondo ir „Sodros“.

2014-aisiais į pensijų fondus dirbantieji pervedė 22,74 mln. eurų…

2014 metais į savo sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose dirbantieji pervedė 22,74 mln. eurų savanoriškų įmokų. Per 2013 m. vykusią pensijų kaupimo sistemos reformą 352,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių sutiko mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti papildomą valstybės įmoką. Prie jų prisijungė 56,5 tūkst. dirbančiųjų, kurie 2013 m. pradėjo kaupti senatvei pensijų fonduose.

Paskutiniais metais sparčiai augo investuotas pensijų fondų turtas – kaupimo sistemos priežiūrą atliekančio Lietuvos banko duomenimis, vien 2014 m. visų antros pakopos pensijų fondų dalyvių kaupiamos lėšos uždirbo vidutiniškai po 7,8 proc. Nuo sistemos veiklos pradžios 2004 metais vidutinė metinė pensijų fondų grąža siekia 5,3 proc., nors to paties laikotarpio vidutinė metinė infliacija tebuvo 3,5 proc.

„Pernai buvo svarbūs visai sistemai, nes savanoriškas įmokas į savo sąskaitas pradėjo mokėti ir patys pensijų fondų dalyviai, nusprendę kaupti papildomai. Be to, pensijų fondai sėkmingai išnaudoja tebesitęsiantį rinkų kilimo periodą ir savo dalyviams toliau kuria solidžią vertę. Todėl svarbiausias dalykas, kurio reikia šiai sistemai – tai stabilumas ir kuo mažesni pokyčiai iš valstybės pusės“, – sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose senatvei lėšas kaupia apie 1,1 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos metų pradžioje sudarė 1,85 mlrd. eurų ir yra maždaug 290 mln. eurų didesnės nei į kaupiančiųjų sąskaitas pervedė valstybė bei patys dalyviai.

Pensijų kaupimo sistema yra bendros socialinės sistemos dalis. Ji padės pensijų fondų dalyviui sumažinti riziką, jis senatvėje pensiją gaus iš dviejų skirtingų šaltinių – pasirinkto pensijų fondo ir „Sodros“.

Šiemet II pakopos pensijų fondų dalyviams jau išmokėta 32,65…

Per pirmus tris šių metų ketvirčius II pakopos pensijų fondai savo dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 32,65 mln. litų, kas yra 9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet išmokėta 29,61 mln. litų. Trečią 2014 m. ketvirtį išmokų suma siekė 12,24 mln. litų ir buvo didžiausia šiais metais. Bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais šiuo metu yra 172,12 mln. litų.

„Šiandien išmokų pensijų fondų dalyviams augimą galima pastebėti lyginant nebe ištisų metų, bet atskirų ketvirčių ataskaitas: šių metų trečiojo ketvirčio išmokos vidutiniškai 2 mln. litų lenkė pirmąjį pusmetį išmokėtas sumas. Be to, kasmet vis daugiau žmonių, sulaukę pensijos, gauna papildomas išmokas“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Nuo II pakopos pensijų fondų veiklos pradžios iki dabar didžiausia išmokų dalis išmokama į pensiją išeinantiems pensijų fondų dalyviams – beveik 21 tūkst. asmenų gavo 129,44 mln. litų. Likusi suma, 42,69 mln. litų, išmokėta 12 tūkst. kaupiančiųjų mirties atveju. Pinigus gavo jų artimieji.

Tikimasi, kad po pernai metais įvykdytos Pensijų kaupimo sistemos reformos ir suteiktos galimybės žmonėms pasirinkti, kokia apimtimi jie ketina kaupti pensijai, sistema stabilizuosis ir ateityje nebus keičiama.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2014 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 6,2 mlrd. litų.

II pakopos pensijų fondų dalyviams per pirmąjį 2014 m.…

Per pirmąjį šių metų pusmetį pensijų fondai dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 20,41 mln. litų, o per 12 mėnesių – 46,21 mln. Lt. Bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais yra 159,88 mln. litų.

Nuo pensijų fondų veiklos pradžios didžioji sumos dalis – 120,43 mln. Lt – išmokėta išeinantiems į pensiją fondų dalyviams, kurių buvo 19,47 tūkst. Dar 39,44 mln. litų išmokėta 11,54 tūkst. kaupiančiojo mirties atveju, jų artimiesiems.

„Su kiekvienais metais išmokų suma auga, nes šiuo metu į pensiją išeina tik nedidelė dalis kaupiančiųjų. Be to, būsimųjų pensininkų sukauptos sumos didėja vis sparčiau, nes ne tik yra papildomos naujomis įmokomis, bet ir auga dėl sėkmingos pensijų fondus valdančių bendrovių veiklos. Vis daugiau žmonių gauna papildomų lėšų išeidami į pensiją, todėl visuomenė vis geriau supranta pensijų fondų paskirtį bei naudą“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Šiemet lėšų kaupimas dar labiau paspartėjo tiems pensijų fondų dalyviams, kurie sutiko nuo metų pradžios papildomai mokėti į fondus iš savo pajamų ir gauti papildomą valstybės įmoką. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.

Tikimasi, kad po pernai metais įvykusios Pensijų kaupimo sistemos reformos ir suteiktos galimybės žmonėms pasirinkti, kokiu intensyvu jie ketina kaupti pensijai, sistema stabilizuosis ir ateityje nebus keičiama.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2014 m. birželio 30 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 5,9 mlrd. litų.

Pensijų fondų išmokos dalyviams jau pasiekė 150 mln. litų

 Per pirmuosius tris šių metų mėnesius pensijų fondai dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 10,25 mln. litų, ir bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais pasiekė 149,72 mln. litų.

Nuo 2004-ųjų pensijų fondų veiklos pradžios išmokas jau gavo 36,4 tūkst. pensijų fonduose kaupiančiųjų arba jų artimųjų, vien šiemet per pirmus tris mėnesius – 1,5 tūkst. Iš šio skaičiaus 497 atvejais išmokėta kaupusiųjų mirties atveju, jų artimieji gavo vidutiniškai po 4930 Lt. Likusiais 1042 atvejais išmokas gavo patys pensijų fondų dalyviai, vidutiniškai po 7485 litus.

„Nuo 2008-2009 m. išmokos kasmet didėja, nes auga sukauptos lėšos žmonių sąskaitose, esančiose pensijų fonduose. Be to, vis didesniam skaičiui pensijų fondų dalyvių ateina pensinis amžius. Pernai išmokėta 44,52 mln. litų, šiemet išmokų suma neabejotinai bus didesnė, tokia augimo tendencija tęsis mažiausiai keletą dešimtmečių, kol pati pensijų kaupimo sistema subręs“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Tikimasi, kad po pernai metais įvykusios Pensijų kaupimo sistemos reformos ir suteiktos galimybės žmonėms pasirinkti, kokiu intensyvu jie ketina kaupti pensijai, sistema stabilizuosis ir ateityje nebus keičiama.

2013 m. balandžio-lapkričio mėnesiais pensijų fondų dalyviai galėjo pasirinkti, kaip toliau jie norėtų kaupti senatvei. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2014 m. kovo 31 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 5,6 mlrd. litų.

Pernai lietuviai pensijų fondą keitė dažniau nei mobiliojo ryšio…

 Apibendrinus praėjusius metus paaiškėjo, kad konkurencija pensijų kaupimo sistemoje yra tokia pat ar net aštresnė nei judriojo ryšio rinkoje. Statistika rodo, kad 2013 metais 47,4 tūkst. arba 4,27% visų pensijų fondų dalyvių nusprendė pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę. Palyginimui, pernai perkelta beveik 207 tūkst. judriojo ryšio numerių arba maždaug 4,18 proc. nuo bendro skaičiaus.

„Toks dalyvių aktyvumas rodo, jog Lietuvoje veikiančios 8 pensijų kaupimo bendrovės aktyviai konkuruoja ir stengiasi pasiekti geriausius investavimo rezultatus. Kaupimas senatvei yra ilgalaikis procesas, todėl sprendimai turi būti labai gerai apgalvoti, dalyviams visada rekomenduojame domėtis jų pasirinktos pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondų veikla bei rezultatais“, – sakė Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Šiuo metu II pakopos pensijų fonduose kaupia 1,117 mln. dirbančiųjų, jų sąskaitose jau sukaupta apie 5,5 mlrd. litų. 2013 metais pensijų fonduose valdomas turtas vien dėl investicinės veiklos paaugo 4,28 proc.

Į pensiją išeinantiems fondų dalyviams arba artimiesiems, kaupusiųjų mirties atveju, 2013 metais išmokėta 44,52 mln. litų. Iš viso pensijų kaupimo bendrovės nuo savo veiklos pradžios 2004-aisiais beveik 28 tūkstančiams klientų išmokėjo 139,5 mln. litų.

2013 m. balandžio-lapkričio mėnesiais pensijų fondų dalyviai galėjo pasirinkti, kaip toliau jie norėtų kaupti senatvei. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.

2013-aisiais pensijų fondai dalyviams išmokėjo 44,52 mln. Lt

Praėjusieji metai buvo derlingiausi kaupiantiems pensijų fonduose nuo pat kaupimo sistemos starto. Į pensiją išeinantiems fondų dalyviams arba artimiesiems, kaupusiųjų mirties atveju, 2013 metais išmokėta 44,52 mln. litų. Iš viso pensijų kaupimo bendrovės nuo savo veiklos pradžios 2004-aisiais beveik 28 tūkstančiams klientų išmokėjo 139,5 mln. litų.

2013 metais pensijų fondai išmokėjo sukauptas lėšas 7,6 tūkst. kaupusiųjų, vidutinė išmoka buvo 5845 – maždaug 1000 litų didesnė nei prieš metus. Vidutinė išmokos suma išeinantiems į pensiją siekė 6403 Lt, o vidutinė išmoka artimiesiems kaupusiojo mirties atveju – 4241 litas.

„Su kiekvienais metais vidutinė išmoka auga, nes kaupimo laikotarpis vis ilgėja, po krizės pradėjo didėti atlyginimai, o kartu su jais – ir įmokos į sąskaitas pensijų fonduose. Nuo šių metų pradžios didelė dalis pensijų fondų dalyvių nusprendė prisidėti ir savo lėšomis, todėl sumos augs dar sparčiau. Taip pat džiugina faktas, jog išeinat į pensiją ar nelaimės atveju vis rečiau pamirštama pasidomėti apie pensijų fonde sukauptas sumas ir jas pasiimti“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas

2013 m. balandžio-lapkričio mėnesiais pensijų fondų dalyviai galėjo pasirinkti, kaip toliau jie norėtų kaupti senatvei. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 5,43 mlrd. litų.

2013-ieji pensijų fondų dalyviams buvo pilni iššūkių, tačiau sėkmingi

Per praėjusius metus pensijų kaupimo sistema dar labiau sustiprėjo. Sėkmingos sistemos reformos metu beveik 410 tūkstančių žmonių nusprendė kaupti maksimaliai: mokėti dalį įmokos savo lėšomis ir gauti valstybės subsidiją, taip parodydami, kad nori kaupti patys ir senatvėje dalį pensijos gauti iš savo asmeninėje sąskaitoje pensijų fonde sukauptos sumos. Be to, dėl sėkmingų investicijų pensijų fondų turto vertė per 2013 metus išaugo 4,28 proc. arba beveik 151 mln. litų.

2013 gruodžio 31 dieną Lietuvos pensijų fondų dalyviai savo sąskaitose turėjo 5,43 mlrd. litų vertės turtą, t.y. 625 mln. litų didesnį nei prieš metus. Valstybė į pensijų fondų dalyvių sąskaitas pervedė apie 500 mln. litų įmokų.

„Praėjusieji metai patvirtino investavimo tiesą, kad reikia būti kantriems ir žiūrėti į ilgalaikius rezultatus – nuo 2004 metų, kai startavo pensijų kaupimo sistema, dirbančiųjų pensijai kaupiamos lėšos kasmet paaugdavo vidutiniškai 5%, todėl 2013-ųjų rezultatas atitinka šią tendenciją. Manome, kad šie metai neturėtų iš esmės skirtis nuo praėjusių“, – sakė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

2013 m. balandžio-lapkričio mėnesiais pensijų fondų dalyviai galėjo pasirinkti, kaip toliau jie norėtų kaupti senatvei. 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą, 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka. Daugiau kaip trečdalis milijono, 352,5 tūkstančių, kaupiančiųjų savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių, kurie iki šiol nekaupė.

„Pernai vykusi pensijų kaupimo sistemos reforma buvo didelis sukrėtimas ir iššūkis tiek pensijų fondų dalyviams, tiek pensijų kaupimo bendrovėms, todėl sistemai gyvybiškai reikia kuo didesnio stabilumo. Dabar turime tęsti tai, kas pradėta, užtikrinti efektyvų sistemos funkcionavimą ir vengti bet kokių reikšmingesnių permainų“, – sakė Š.Ruzgys.

Pensijų kaupimo sistema veikia šalia „Sodros“ – abi šios sistemos susijusios ir viena kitą papildo, o pensijų fondų dalyviui padeda sumažinti riziką, nes jis senatvėje pensiją gaus iš dviejų skirtingų šaltinių. Šiuo metu pensijų fonduose lėšas senatvei kaupia daugiau kaip milijonas žmonių.

Pensijų fondai: gyventojų ryžtas kaupti yra ne valstybės bėda,…

 Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija teigia, kad pensijų sistemos reformos rezultatus reikėtų vertinti tik optimistiškai – pasibaigus pasirinkimo laikotarpiui, kaupti prisidedant savo lėšomis ir gaunant valstybės paskatinimą yra pasirinkę beveik 35 proc. – 385,9 tūkst. gyventojų. Asociacijos skaičiavimais, tai reiškia, kad jau kitąmet šie žmonės į savo pensijų kaupimą investuos daugiau kaip 100 mln. litų.

 „Reikia pabrėžti, kad būsimieji pensininkai, priėmę valstybės kvietimą kaupti, yra pasiryžę kiekvieną mėnesį tam skirti nedidelę dalį savo pajamų. Tai nėra kiekvieną dieną pasitaikantis abipusis supratimas, o tikra valstybės sėkmė, todėl ji ir vykdys savo įsipareigojimus“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. Jo nuomone, beveik 400 tūkst. darbingo amžiaus Lietuvos piliečių – tai svarbi visuomenės dalis, kuri valdžiai pasiuntė labai aiškų ir teigiamą signalą apie kaupimą pensijų fonduose. Svarbu, kad visos politinės jėgos gerbtų šį žmonių pasirinkimą ir ateityje.

Pensijų kaupimo bendrovės taip pat pastebi, kad kai kuriose žiniasklaidos priemonėse eskaluota sumaištis baigiantis pasirinkimo laikotarpiui neatspindėjo tikrovės. Reformos metu iš esmės buvo išvengta paskutinės minutės sindromo, o rugsėjį pratęstas pasirinkimo laikotarpis leido tinkamą sprendimą dėl pensijos kaupimo priimti dar daugiau kaip 190 tūkst. gyventojų.

Remiantis asociacijos statistika, daugiausiai investuoti į savo pensijas pasiryžo tie antros pakopos fondų dalyviai, kurių pajamos siekia nuo 1000 iki 2000 litų. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 1000 litų, jis pats iš savo lėšų kitais metais į asmeninę pensijų fondo sąskaitą mokės 10 litų, o valstybė jam papildomai perves apie 22 litus.

„Sodros“ duomenimis, stabdyti kaupimą nusprendė vos 2 proc. sistemos dalyvių – kiek daugiau nei 22 tūkst. gyventojų. Likusieji 63 proc. dalyvių pensijas kaups iki reformos pradžios galiojusiomis sąlygomis – jie savo sąskaitų pensijų fonduose nepildys savanoriškomis įmokomis ir negaus paskatinamosios premijos iš valstybės.

Lietuvos pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 113 tūkst. gyventojų.