Sausio pradžioje startavus pensijų kaupimo reformai, asmeninius finansinius praradimus skaičiuojančių ir savo sprendimo besigailinčių dirbančiųjų skaičius artėja prie 100-o. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, toks skaičius II pakopos dalyvių bandė atsisakyti grįžimo į „Sodrą“.

Dažniausiai priėmusieji sprendimą grįžti į „Sodrą“ teigia neįvertinę fakto, jog prarado galimybę užsitikrinti sukauptų lėšų paveldimumą bei pateko į savotišką vienkrypčio judėjimo zoną: t. y., net ir norint grįžti kaupti su visa anksčiau turėta suma to padaryti nėra galimybių.

LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia, kad atsižvelgiant į situaciją, II pakopos pensijų fondus valdančių įmonių atstovai skiria didelį dėmesį asmeninės kliento situacijos išsiaiškinimui bei visų svarbių pensijų sistemos pakeitimų aptarimui.

„Gerbiame bet kokį savo klientų sprendimą, tačiau negalime ignoruoti fakto, jog apsigalvoti norinčių klientų skaičius natūraliai auga sulig kiekvienu mėnesiu. Kol kas kaupusiųjų, kurie persigalvojo, dalis nėra reikšmingai didelė ar dominuojanti, tačiau bet kuriam žmogui jo asmeninė klaida dėl santaupų panaudojimo gali būti finansiškai labai skausminga. Todėl norėtųsi, kad sprendimas būtų visapusiškai apgalvotas, pasvertas, įvertinus asmeninę situaciją, o ne priimtas paskubomis. Labai svarbu įvertinti visus niuansus, suprasti, kaip veikia sistema. Tiesiog devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti, kad vėliau nereikėtų gailėtis“, – sako Š. Ruzgys.

Per du pensijų kaupimo reformos mėnesius norą grįžti į „Sodrą“ pareiškė apie 11,8 tūkst. II pakopos dalyvių. Tarp apsigalvoti norėjusių klientų didžiausia į „Sodrą“ pervesta suma siekia net keliasdešimt tūkstančių eurų – tiek santaupų savo būsimai pensijai II pakopoje sutaupytų lėšų buvo pervesta „Sodrai“.

Su visomis savo II pakopos santaupomis į „Sodrą“ grįžęs gyventojas už tai gaus virtualių taškų, pagal kuriuos jam ateityje bus skaičiuojama pensija. Be to, kiekvienas kaupimą nutraukęs ir į „Sodrą“ grįžęs gyventojas gali bet kada iš naujo pradėti kaupti antrojoje pakopoje, tačiau tai teks pradėti daryti nuo nulio.

Deja, kaip pastebi Š. Ruzgys, vis dar neretai painiojama, ką reiškia „stabdyti kaupimą“ ir „grįžti į „Sodrą“.

Pirmuoju atveju nuo atlyginimo nebenuskaičiuojamos naujos įmokos į pensijų fondą, tačiau iki tol sukaupta suma paliekama fonde ir yra toliau investuojama. Tuo tarpu antrasis pasirinkimas reiškia, jog kaupimas ne tik nutraukiamas, bet ir sukaupta suma grąžinama į „Sodrą“, mainais už valstybės mokamos pensijos atstatymą kaupimo laikotarpiu.

„Savo konsultantams rekomenduojame kliento ne tik klausti, bet ir perklausti, kokį tiksliai variantą jis renkasi, ar įvertino visas jo galimas pasekmes. Teisės aktai visą procesą reglamentuoja taip, jog pareikštas sprendimas negali būti atšaukiamas ar naikinamas – todėl vieno mygtuko paspaudimas ar varnelės uždėjimas lemia viską. Apmaudžiausia, kad tai padariusiam klientui niekuo negalime padėti, net ir suprasdami jo argumentus ir norą, kad viskas būtų kitaip. Patariame prieš priimant sprendimą drąsiai mūsų žmonių klausti, konsultuotis, visapusiškai įsivertinti kaupimo galimybes“, – teigia LIPFA vadovas.

II pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,3 mln., arba 90 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Vasario pabaigoje II pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas siekė 3,306 mlrd. eurų ir per pirmuosius pora šių metų mėnesių išaugo daugiau kaip 6 proc.