Lietuva atsidūrė tarptautinio pensijų tyrimo sąrašo viršūnėje, tačiau ne iš gerosios pusės. Naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė „OECD Pensions Outlook 2026“ atskleidė, kad būtent Lietuvoje – didžiausias papildomo kaupimo pensijai poreikis. Norint senatvėje išsaugoti įprastą gyvenimo lygį, pagal EBPO modelį gali reikėti papildomai atidėti daugiau nei penktadalį atlyginimo.

Anot EBPO, Lietuva tarp 41 nagrinėtos šalies užima pirmąją vietą pagal papildomų pensijų įmokų poreikį vidutinį atlyginimą gaunančių vyrų grupėje. Teoriniais skaičiavimais, norint pensijoje gauti 70 proc. ankstesnio bruto atlyginimo, papildomai reikėtų atidėti daugiau nei 20 proc. pajamų. Airijoje šis rodiklis siekia apie 19 proc., Lenkijoje – 17 proc. Tuo metu visų šalių, kuriose nustatytas papildomų įmokų poreikis, vidurkis siekia 9,7 proc.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Vaidoto Rūko teigimu, tyrimas išryškina problemą, kuri tampa ypač aktuali vykstant pensijų kaupimo reformai.

„Šiandien daug kalbame apie galimybę atsiimti pensijai kauptus pinigus, tačiau gerokai mažiau – apie tai, iš ko gyvensime po 20 ar 30 metų. EBPO skaičiavimai primena, kad vien valstybinės pensijos norimam gyvenimo lygiui gali nepakakti. Todėl svarbu ne tik išsaugoti galimybę papildomai kaupti, bet ir užtikrinti, kad ja naudotųsi kuo daugiau žmonių“, – sako V. Rūkas.

Kitos šalys jau imasi pokyčių

Pasak V. Rūko, Lietuva, Airija ir Lenkija – trys šalys, kuriose EBPO nustatė vieną didžiausių papildomo kaupimo pensijai poreikių. Tačiau kol Lietuva suteikia daugiau galimybių pasitraukti iš pensijų kaupimo, Airija ir Lenkija jau imasi priemonių, kad senatvei kauptų kuo daugiau gyventojų.

Airijoje, kurioje nustatytas antras didžiausias papildomo kaupimo poreikis, šių metų sausį pirmą kartą įvesta automatinio įtraukimo į kaupimą sistema. Joje darbuotojas iš pradžių skiria 1,5 proc. atlyginimo, tiek pat prideda darbdavys, o valstybė – dar 0,5 proc. Iki 2035 m. įmokos palaipsniui didės: darbuotojas ir darbdavys mokės po 6 proc., valstybė pridės 2 proc. Per pirmas reformos savaites į kaupimą automatiškai įtraukta daugiau kaip 760 tūkst. dirbančiųjų.

„Lenkijos patirtis Lietuvai – ypač aktuali. 2014 m. šalyje įgyvendinta panaši reforma, leidusi gyventojams atsisakyti tolesnio kaupimo II pakopoje, o daugiau nei pusė pensijų fondų turto buvo perkelta į valstybinę sistemą. Tačiau vėliau Lenkija vėl ėmėsi skatinti kaupimą – 2019 m. įvesta nauja automatinio įtraukimo sistema, pagal kurią prie darbuotojų įmokų prisideda darbdaviai ir valstybė“, – nurodo LIPFA vadovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad Lenkijoje itin plačiai paplitęs savanoriškas papildomas kaupimas pensijai. EBPO duomenimis, 2025 m. savanoriškai papildomai pensijai kaupė net 60,7 proc. darbingo amžiaus Lenkijos gyventojų – daugiausia tarp šį rodiklį pateikusių valstybių. Tiesa, rodiklis apima ir prieš reformą privalomuose fonduose kaupusius gyventojus.

Anot V. Rūko, šių šalių pavyzdžiai verčia susimąstyti, kaip paskatinti gyventojus kaupti pensijai papildomai.

Kaimynai kaupia aktyviau

Gerokai mažesnį nei Lietuvoje (daugiau kaip 20 proc.) papildomų įmokų pensijai poreikį EBPO apskaičiavo Latvijoje ir Estijoje – abiejose šalyse jis siekia apie 12 proc. pajamų.

Latvijoje kaupimas II pensijų pakopoje daugumai dirbančiųjų yra privalomas, o EBPO nurodomas dalyvavimo rodiklis siekia 100 proc. Be to, savo noru papildomai pensijai kaupia 35,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Estijoje II pakopoje dalyvauja 66,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų, o savanoriškai papildomai kaupia 26,6 proc. (2021 m. duomenys).

Tuo metu Lietuvoje 2025 m. savanoriškas papildomas kaupimas pensijai sparčiai augo, tačiau sudarė vos 9,8 proc.

„Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje savarankiškai papildomai pensijai kaupia tik kas dešimtas darbingo amžiaus žmogus. EBPO duomenimis, 9 iš 19 šalių, kuriose veikia tik savanoriški papildomo kaupimo planai, juose dalyvauja mažiau nei pusė darbingo amžiaus gyventojų. Tai rodo, kodėl svarbu ne tik suteikti galimybę kaupti, bet ir skatinti gyventojus ja pasinaudoti, įtraukiant valstybę bei darbdavius“, – teigia LIPFA vadovas.

EBPO analizėje Lietuva turi ir pozityvų rodiklį – palyginti mažus pensijų kaupimo mokesčius. Jie nuo 1 proc. 2018 m. sumažėjo iki 0,2–0,5 proc. 2025 m. Palyginimui, Estijoje šis rodiklis siekia 0,5 proc., Slovėnijoje – 0,8 proc., Ispanijoje – 1,2 proc.

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarbus ne tik kaupimo efektyvumas, bet ir jo trukmė. EBPO skaičiavimais, pradėjus papildomai kaupti 45-erių, o ne 22-ejų, tam pačiam pensinių pajamų tikslui pasiekti kasmet reikėtų atidėti maždaug dvigubai didesnę atlyginimo dalį.

Papildomo kaupimo svarbą rodo ir Tarptautinio valiutos fondo prognozės: 2045 m. vidutinė naujai skiriama pensija Lietuvoje gali siekti vos 26,5 proc. vidutinio bruto atlyginimo.

„Visuomenė sparčiai sensta, todėl pasirūpinti savo finansine ateitimi tampa vis svarbiau. Kuo anksčiau pradedame kaupti, tuo daugiau laiko veikia sudėtinių palūkanų efektas – investicinę grąžą uždirba ne tik įmokėtos lėšos, bet ir ankstesniais metais sukaupta grąža. Taip net ir nedidelės, bet reguliarios įmokos per ilgą laiką gali virsti reikšmingomis santaupomis“, – pabrėžia V. Rūkas.