D.U.K.
Tai svarbi Lietuvos pensijų sistemos dalis, kurioje savanoriškai dalyvauja net 1,3 mln., arba 80 proc. visų šalies dirbančiųjų. Jos esmė - profesionalių valdytojų valdomi pensijų fondai, į kuriuos pervedama kaupiančiųjų atlyginimo dalis ir finansinė valstybės paskata yra investuojami, kol dirbantysis išeina į pensiją.
Kiekvienas pilnametis ir dar pensinio amžiaus nesulaukęs, nuo gaunamų pajamų mokantis valstybinio socialinio draudimo mokesčius šalies gyventojas, norintis savo senatvei susitaupyti „neskausmingai“, atsidedant nedidelę dalį nuo savo atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) finansinės galimybės mokėti pensijas priklauso nuo to, kiek žmonių šalyje gyvena, dirba, moka mokesčius ir kiek pensininkų jiems tenka išlaikyti. Dabartiniai pensininkai gauna apie 30-40% buvusio atlyginimo dydžio pensijas ir, tikėtina, kad laikui bėgant jos dar mažės, nes pensininkų skaičius tik augs. Asmeninės santaupos gali užtikrinti taip reikalingą papildomų lėšų šaltinį tada, kai jo labiausiai reikės.
Be abejonės, kiekvienas žinotume kur išleisti kiekvieną savo atlyginimo eurą, tačiau net ir mažiausio rezervo sukaupimas nebus įmanomas be šiokios tokios finansinės drausmės. Pagrindinė kaupimo formulė numato, kad į pensijų fondą būtų pervedama 3% nuo atlyginimo. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad vargu ar galėtume rasti kitą būdą taupyti, kuomet prie asmeninių santaupų auginimo periodinėmis skatinančiomis įmokomis prisideda ir valstybė.
II pensijų pakopos pranašumas – profesionalios fondų valdymo komandos bei turimi platūs administraciniai ir technologiniai ištekliai. II pakopa veikia taip, kad taupymas būtų nuolatinis, o įmokos pervedamos periodiškai. Pavyzdžiui, tai leidžia pirkti ekonominio nuosmukio metu atpigusius vertybinius popierius ir uždirbti jų „atšokimo“ metu, kai neprofesionalūs investuotojai sudėtingu metu kaip tik yra linkę išsiparduoti.
Paprastai tariant, II pakopos pensijų fondai „sensta“ kartu su II pakopos dalyviu pagal gyvenimo ciklo modelį. Iš pradžių investuojama į akcijas ir kitą rizikingesnį, tačiau ir didesnę maržą galintį uždirbti turtą, vėliau, dalyvių grupei artėjant prie pensinio amžiaus, investavimo strategija tampa konservatyvesnė, nukreipta į santaupų išsaugojimą.
Tai įmanoma, tačiau apie tokį savo pageidavimą investicijų valdymo bendrovę turite informuoti atskirai.
Kadangi įsigaliojus pensijų reformai nebeliko proporcingos „Sodros“ pensijos mažinimo kaupiantiems II pakopoje, tai yra žmogaus sprendimas, kokioje priemonėje ir kokį periodą jam verta taupyti. Sudaryti antros pakopos kaupimo sutartį gali visi dirbantys gyventojai, jei jie dar nėra sulakę pensinio amžiaus, nebegauna apmokestinamųjų pajamų.
Praradus darbą įmokos į II pakopos pensijų fondus automatiškai sustabdomos, todėl toks scenarijus neturėtų kelti nerimo. Jeigu pats žmogus jaučia papildomų lėšų poreikį, per visą kaupimo laikotarpį valstybė suteikia galimybę jam pasiimti 12 mėnesių kaupimo „atostogas“ – iš karto arba dalimis.
LIPFA tinklapyje yra nurodytos visos investicijų valdymo bendrovės, valdančios II pakopos pensijų fondus – apsilankykite jų puslapiuose, palyginkite siūlomas sąlygas, mokesčius bei pensijų fondų pasiekiamus rezultatus. Jei sunku apsispręsti, drąsiai skambinkite ir prašykite pakonsultuoti.
Lietuvos bankas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“, LIPFA ir kiti ekspertai yra sukūrę skaičiuoklę, kuria kviečiame pasinaudoti, įvertinant įvairius galimus scenarijus. Ją rasite čia .
Pensijų valdymo įmones nuolat prižiūri Lietuvos bankas, keliantis joms aukštus reikalavimus. Svarbu žinoti, kad už pensijų fondų dalyvių įmokas nupirkti vertybiniai popieriai yra saugomi atskirai nuo pačių įmonių turto – depozitoriume, todėl tokiu atveju jie liktų saugūs ir galiausiai būtų patikėti kitam valdytojui.
II Lietuvos pensijų pakopa yra ganėtinai jauna, tačiau demonstruoja gerus rezultatus. Jų pasiekti nesutrukdė ir 2008 metų ekonominė krizė, purčiusi visą pasaulį. Natūralu, kad per visą savo gyvenimą žmogus išgyvena bent kelias ekonomines ar finansų krizes, tačiau II pakopa yra ilgalaikio taupymo instrumentas, kuris ilguoju laikotarpiu demonstruoja „pliusą“.
Be abejonės, II pakopos investicijų valdymo įmonių darbuotojai naudojasi šiuo kaupimo instrumentu. Profesionalūs investuotojai visuomet išnaudoja galimybę skaidyti ir diversifikuoti esamų ar būsimų pajamų šaltinius, pasinaudoti finansinio valstybės skatinimo privalumais. Be to, tai reiškia, kad jie tiesiogiai ir asmeniškai suinteresuoti gerais II pakopos fondų rezultatais.