Ką renkasi žinomi žmonės Lietuvoje?
Didžiausia klaida – manyti, kad už mūsų finansinę ateitį atsakinga tik valstybė. II pensijų pakopa gali būti viena iš dėlionės dalių, padedančių susikurti orų gyvenimą pensijoje. Ji ypač tinka tiems, kurie nori paprasto, daug laiko ir finansinių žinių nereikalaujančio sprendimo kaupti savo ateičiai.
Laura Žičkė
Edukacinės platformos „Moterys investuoja” įkūrėja
„Antroje pakopoje kaupiu ir nusprendžiau likti kaupti. Dirbu sau, todėl gerai žinau, kaip lengva finansinius sprendimus atidėti „vėlesniam laikui“ – atrodo, kad pats investuosi, kai bus ramesnis mėnuo, bet realybėje pinigai dažnai nueina darbams, projektams ar tiesiog gyvenimui. Fondo grąža man svarbi, bet II pakopoje veikia ir kiti dalykai: valstybės paskata, palankesnis išmokų apmokestinimas ir automatika. Man nereikia kiekvieną mėnesį iš naujo įrodinėti, kad esu drausmingas investuotojas – kaupimas tiesiog vyksta. Man atrodo, kad senatvėje būsiu dėkingas sau už tai, kad dabar nepaleidau sistemos, kuri tyliai dirba mano ateičiai.“
Linas Marcišauskas
Fotografas, vaizdo dienoraščių kūrėjas
Iš II pensijų pakopos nesitraukiu, nes man tai yra ilgalaikis sprendimas, o ne trumpalaikė emocija. Pats reguliariai investuoju kiekvieną mėnesį, todėl į kaupimą žiūriu sąmoningai. II pakopa man atrodo labai logiškas papildomas įrankis – prie mano kaupimo prisideda valstybė, o pats procesas vyksta paprastai ir nereikalauja nuolatinio investicinių sprendimų valdymo. Senatvėje aš noriu ne grašius skaičiuoti, o su kemperiu važinėti po pasaulį, todėl apie tai galvoti pradėjau jau dabar.
Domantas Katelė
Politinio turinio kūrėjas
Mano požiūris paprastas: II pensijų pakopa yra ypač naudinga tiems, kurie patys neinvestuoja ir neturi didelės finansinės disciplinos ar ateities planų. Į sąskaitą papildomai pervedama valstybės subsidija, priklausanti nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o standartiškai kaupiami 3 % nuo atlyginimo leidžia reguliariai taupyti senatvei be jokių papildomų pastangų.
Taip, šie pinigai yra įšaldomi iki pensinio amžiaus. Tiems, kuriems svarbus lankstumas, savarankiškas kaupimas (pavyzdžiui, per III pakopą ar ETF) gali atrodyti patrauklesnis pasirinkimas – tačiau tokiu atveju prarandama valstybės paskata.
Galiausiai kiekvieno situacija skirtinga, bet daugeliui, neturintiems nei plano, nei noro investuoti savarankiškai, II pakopa gali būti vienintelis realus būdas užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje. Po dvidešimties metų jie patys sau už tai padėkos.
Deimantė Karaliūtė
Finansinio raštingumo turinio kūrėja ir investuotoja
Pensija nėra tik valstybės reikalas. Žmonės, kurie kaupia papildomai, sulaukę pensinio amžiaus dažniausiai turi daugiau finansinės laisvės, daugiau pasirinkimų ir didesnes pajamas.
II 2026 m. ketvirčio rezultatai parodė, kad per pastaruosius metus (2026 m. II ketv., palyginti su 2025 m. II ketv.) dalyviai II pakopoje uždirbo 906 mln. eurų investicinės grąžos. Per visą II pakopos kaupimo laikotarpį investicijų grąža jau siekia apie 4,7 mlrd. eurų, o nuo 2019 m. pensijų fondai vidutiniškai yra sugeneravę 109 proc. grąžos.
Tuo tarpu III pakopoje – 2026 m. II ketv. pensijų fondų grąža siekė 13,2 proc., o metinė – 19,9 proc. Per metus III pakopos dalyvių turto vertė dėl grąžos ir mokamų įmokų padidėjo 50,7 proc. ir pasiekė 663 mln. eurų.
PASIRINKIMO KAINA ATEIČIAI
Vienas sprendimas gali pakeisti ateitį. Net ir nedidelė sukaupta ir atsiimta suma iš II pakopos šiandien turės didelę reikšmė po keliasdešimt metų.
PAPILDOMAS KAUPIMAS – FINANSIŠKAI SAUGESNIS GYVENIMAS SENATVĖJE
Sulaukus senatvės, vien „Sodros“ pensijos gali ir nepakakti. Su papildomu kaupimu finansinė kokybė pensijoje galėtų būti net kone keliskart geresnė – su mažiau rūpesčių ir nerimo.
Kuo ankščiau pradedama papildomai kaupti II pakopoje, tuo laimingesnė ir finansiškai stabilesnė pensija laukia ateityje. Laikas – esminis faktorius, tad tik nuo tavęs priklauso, ar būsi kaip Rasa, ar kaip Dominykas, sulaukęs 65 metų.
KODĖL IR KAIP II PAKOPOJE VEIKIA KAUPIMAS?
Ori senatvė priklauso ir nuo stabilios kaupimo sistemos, kuri Lietuvoje veikia jau daugiau nei 20 metų.
Ką rodo stabilios kaupimo sistemos rezultatai?
KĄ RENKASI KITOS ŠALYS?
Švedijoje, Danijoje ir Nyderlanduose papildomai pensijai kaupia apie 90 proc. dirbančiųjų. Ilgalaikis kaupimas šiose šalyse yra ne išimtis, o norma siekiant geresnės gyvenimo kokybės ne tik šiandien.
KAS LABIAUSIAI MOTYVUOJA KAUPIANČIUOSIUS?
2026 m. LIPFA užsakymu atlikta apklausa parodė, kad gyventojus papildomai kaupti pensijai labiausiai skatintų:
- stabili ir nekaitaliojama pensijų kaupimo sistema;
- lankstesnės sukauptų lėšų išmokėjimo galimybės sulaukus pensinio amžiaus;
- valstybės paskata kaupiant.
Šiuos veiksnius nurodė daugiau nei 40 proc. kaupiančiųjų. Dar apie trečdalis respondentų kaip papildomą paskatą įvardijo darbdavio įmokas į pensijų kaupimą.
PRIEŠ NUSPRĘSDAMAS, AR KAUPTI II PAKOPOJE, AR NE, ATSKYK Į ŠIUOS KLAUSIMUS:
- Ar suprantu visas pasitraukimo pasekmes?
- Ar žinau, kiek esu sukaupęs?
- Ar žinau, kiek sukaupsiu iki pensijos nuosekliai investuodamas II pensijų pakopoje?