57 proc. visuomenės nepritaria, kad keistųsi II pakopos pensijų fondų įmokų mokėjimo tvarka
Visuomenės apklausa rodo, kad net 57 proc. visų Lietuvos gyventojų nepritaria Vyriausybės siūlomai įmokų į II pakopos pensijų fondus mokėjimo tvarkai, kai į fondą mokėtų ir pats dirbantysis iš asmeninių lėšų. Papildomai 2 proc. nuo savo pajamų pensijų kaupimui ketina skirti tik 4 proc. apklaustųjų. Tokie rezultatai gauti rinkos tyrimo bendrovei „RAIT“ atlikus reprezentatyvią apklausą.
„Lietuvoje jau yra susiformavusi II pakopos pensijų fondų vieta socialinėje sistemoje, įmokų mokėjimo tvarka, todėl bet kokie pakeitimai sutinkami su pasipriešinimu bei abejone. Apklausos metu išryškėjęs žmonių nenoras keisti šios sistemos reiškia, kad šiuo metu svarstoma Pensijų sistemos reforma turi būti gerai apgalvota, kad vėliau ją palaikytų ir šalies visuomenė“, – sakė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas, „DnB Nord investicijų valdymas“ generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys.
Iš 57 proc. nepritariančių siūlymui, kad dirbantysis turėtų papildomai mokėti į savo sąskaitą pensijų fonde 28 proc. teigia, kad valstybė neturėtų kas kelerius metus kaitalioti sistemos, dėl ko prarandamas visuomenės pasitikėjimas. Dar 23 proc. mano, kad sistema keičiama iš esmės, o dirbantieji bus verčiami mokėti papildomas įmokas, o 6 proc. mano, kad valstybės paskata yra per menka. Tačiau 8 proc. pritaria tokiam sprendimui, tik su sąlyga, kad tai bus laikina, o 3 proc. tai pateisina dėl sunkios valstybės padėties.
Jeigu naujoji sistema bus įvesta, tik 4 proc. apklaustųjų (atmetus apklausoje dalyvavusius pensininkus ir gaunančiuosius pensiją) yra pasiryžę papildomai skirti 2 proc. savo pajamų. 52 proc. apklausos dalyvių to neketina daryti dėl įvairių priežasčių: ketina taupyti kitaip, netiki, kad valstybė vykdys savo pažadą mokėti papildomas įmokas, neturi pinigų, nemano, kad to reikia. Net 40 proc. nežino, kaip pasielgti, o tai rodo, kad pokyčiams žmonės nėra pasiruošę arba jie keli dideles abejones.
„Labai vertiname Vyriausybės ir Seimo norą spręsti sumažintų įmokų į būsimųjų pensininkų sąskaitas klausimą, tačiau apklausa parodė tai, kad pasiūlytas naujas modelis neįtikina visuomenės aktyviau įsitraukti ir papildomai dalyvauti savo lėšomis. Savo ruožtu reformos iniciatoriams visada siūlėme, kad papildomas dalyvavimas savo lėšomis turėtų būti tik priedas prie atstatomų įmokų tarifo, bet ne jo pakeitimas“, – sakė Š.Ruzgys.
Bendrovė „RAIT“ Lietuvos investicijų ir pensijų fondų bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijų užsakymu apklausą atliko 2011 m. rugpjūčio mėnesį, jos metu apklausė iš viso 1017 15-74 m. amžiaus respondentų.
2004 metais startavusi Pensijų kaupimo sistema numatė 5,5 % pajamų dydžio įmoką į būsimojo pensininko sąskaitą ir nenumatė prievolės dirbančiajam papildomai mokėti. Pensijų sistemos reforma numato, kad dirbantysis turės mokėti papildomai 2% (pirmus tris metus bus 1%), norėdamas gauti 4% (2%), t.y. dar mažiau nei valstybė jam pažadėjo prieš 8 metus. Tai reiškia didesnę socialinio draudimo mokesčių naštą dirbantiesiems.
Manoma, kad siūlomo mechanizmo silpnoji vieta yra valstybės skatinamoji dalis. Šiuo metu norintys papildomai sukaupti pensiją gali rinktis kaupiamąjį gyvybės draudimą arba savanoriškuose III pakopos pensijų fonduose, iš kurių lėšas leidžiama po tam tikro laikotarpio atsiimti. Vyriausybės siūlymas skatinti dirbančiuosius kaupti II pakopos pensijų fonduose iš esmės supainioja sistemą su savanoriškąja.
Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.
Detalūs apklausos klausimai ir atsakymai
Vyriausybė ketina pakeisti įmokų į II pakopos pensijų fondų mokėjimo tvarką. Iki šiol valstybė į Jūsų sąskaitą pensijų fonduose įmokėdavo 5,5% Jūsų gaunamo užmokesčio, o dabar mokės tik 2%. Jeigu Jūs asmeniškai iš savo atlyginimo į savo pensijų sąskaitą mokėsite papildomai 2%, tada Jums valstybė papildomai mokės dar 2% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Kokią Jūsų nuomonė?
Nepritariu tokiam sprendimui, nes valstybė neturėtų kas kelerius metus kaitalioti sistemos, dėl ko prarandamas visuomenės pasitikėjimas | 28% |
Nepritariu tokiam sprendimui, nes sistema keičiama iš esmės, o pensijų fondų dalyviai bus verčiami mokėti papildomas įmokas | 23% |
Nepritariu tokiam sprendimui, nes man bus per maža paskata, jeigu aš dėsiu 2% nuo mano priskaičiuoto atlyginimo | 6% |
Pritariu tokiam sprendimui tik tuo atveju, jei jis yra laikinas, t.y. atsigaunant ekonomikai per kelis metus valstybės įmokų dalis turi palaipsniui prie 5,5% įmokų | 8% |
Pritariu tokiam sprendimui, nes valstybė šiuo metu nepajėgi daugiau lėšų skirti Pensijų kaupimo sistemai | 3% |
Nežino/ neatsakė | 32% |
Nauja pensijų kaupimo sistemos tvarka numato, kad į Jūsų sąskaitas II pakopos pensijų fonduose valstybė perves tik 2%. Papildomai 2% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio valstybė perves tik tuo atveju, jeigu Jūs asmeniškai pervesite papildomus 2% nuo savo darbo užmokesčio. Kaip ketinate elgtis? (atmetus pensininkus ir gaunančius pensiją)
Ketinu į savo sąskaitą II pakopos pensijų fonde pervesti papildomai 2% nuo savo atlyginimo | 4% |
Nemokėsiu papildomai, kaupsiu kitomis priemonėmis | 16% |
Nemokėsiu papildomai, nes netikiu, kad valstybė visada laikysis pažado mokėti papildomus 2% | 16% |
Nemokėsiu papildomai, nes neturiu tam pinigų | 10% |
Nemokėsiu papildomai, nes man ir pervedamų 2% pakanka | 5% |
Nemokėsiu papildomai, nes tai per maža paskata (2% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio) | 5% |
Nesu apsisprendęs | 40% |
Nežino/ neatsakė | 4% |