Būsimų pensininkų turtas, kuris kaupiamas dirbančiųjų asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose, gegužę paūgėjo 1,33 proc. ir pirmąkart perlipo 4 mlrd. litų ribą. Ši suma, jei nebūtų sumažintos įmokos į privačias sąskaitas II pakopos pensijų fonduose, būtų didesnė 1,25 mlrd. ir siektų 5,25 mlrd. litų.

Gegužę gyventojų naujos įmokos į pensijų fondus iš „Sodros“ sudarė 29,26 mln. litų, dar 23,41 mln. Lt uždirbo prieaugiai finansų rinkose – tai bendrą sukauptą būsimų pensininkų turtą per mėnesį pastūmėjo nuo 3,949 iki 4,002 mlrd. Lt. Iš viso per metus nuo 2010 m. gegužės pabaigos būsimų pensininkų turtas padidėjo 13,5 proc., arba 474,6 mln. Lt: iš jų 361,2 mln. litų sudarė nauji pavedimai į gyventojų sąskaitas, o 113,4 mln. litų uždirbo investicijos. Iš viso „Sodra“ į būsimų pensininkų sąskaitas iki gegužės 31 d. buvo pervedusi 3,78 mlrd. litų.

„Šiemetinės finansų rinkos tikrai nėra itin palankios – nuo metų pradžios pasauliniu mastu akcijų kainos yra smuktelėjusios, ir tą lėmė net kelios priežastys. Euro zonos skolų krizė, baimės dėl Europos bankų, buvusios Japonijos tragedijos padariniai ir nerimas dėl stringančio JAV ekonomikos atsigavimo – štai kas gadino investuotojų nuotaikas. Tačiau dabartinis stabtelėjimas yra labai nereikšmingas, kuomet kaupimo pensijai laikotarpis apima 10,20, 30 ir daugiau metų. Ilguoju laikotarpiu rinkos grįš prie įprastų augimo vidurkių“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Jis apgailestauja, kad Vyriausybei nuo 5,5 proc. iki 2 proc. sumažinus įmokas į gyventojų pensijų sąskaitas, nuostoliai būsimoms privačioms pensijoms siekia jau 1,25 mlrd. litų. Tuo tarpu Vyriausybė pripažįsta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo mokamos senatvės pensijos nedidės, net ir ilginant pensinį amžių.

„Susidaro labai nepatogi padėtis, kuomet neturime ką pasakyti naujai ateinantiems ir esamiems klientams. Neaišku, kokios bus sistemos finansavimo perspektyvos ateityje, o dabartiniai pervedami 2 proc., kai kaupiama nuo pat atėjimo į darbo rinką, teužtikrins apie penktadalį tų lėšų, kurių reikėtų senatvėje. Tegalime rekomenduoti klientams patiems daugiau rūpintis savimi ir savarankiškai planuoti aprūpintą senatvę konsultuojantis su finansų patarėjais. Tačiau tik retam įkandama atidėti papildomų lėšų senatvei, kai pragyvenimo išlaidos suvalgo gaunamus atlyginimus – būtino aprūpinimo klausimą senatvėje turėtų spręsti Vyriausybė“, – teigia Š. Ruzgys.

Šiuo metu būsimai pensijai II pakopos fonduose kaupiančių gyventojų skaičius siekia 1,053 mln. – vien šiemet iki gegužės 24 d. prie sistemos prisijungė 18.844 nauji dalyviai. Pernai pensijų kaupimo sistema sulaukė 42.123 naujų dalyvių.

„Tiek visuomenės apklausos, tiek ir pensijų fondų dalyvių skaičiaus augimas, rodo visuomenės didelį pasitikėjimą taupymu privačiose sąskaitose. Politikai turėtų susitelkti ties sprendimais, kurie leistų palaipsniui atstatyti žmonių įmokas į sistemą, kuri žmones motyvuoja mokėti įmokas – iš to naudos gauna „Sodra“, kadangi ji perskirsto visas įmokas. O dabartiniai politikų siūlymai, pavyzdžiui, skatinti papildomas savanoriškas gyventojų įmokas, gali privesti prie to, kad tik labai maža dalis žmonių siūlomomis lengvatomis naudosis ir problema nebus sprendžiama, tik vilkinama“, – pažymi Š. Ruzgys.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.