Vyriausybės siūloma Pensijų kaupimo sistemos reforma yra geranoriškas bandymas spręsti šios sistemos likimą, tačiau realybėje pokyčiai neveiks, nors milijonui būsimųjų pensininkų ir visai Sistemai sukels didelį stresą. Tokios nuomonės laikosi Pensijų kaupimo bendrovių atstovai, kurie akcentuoja, kad reformos pasekmės nėra prognozuojamos, nėra numatyti įgyvendinimo mechanizmai.

Vyriausybės siūloma Pensijų kaupimo sistemos reforma yra geranoriškas bandymas spręsti šios sistemos likimą, tačiau realybėje pokyčiai neveiks, nors milijonui būsimųjų pensininkų ir visai Sistemai sukels didelį stresą. Tokios nuomonės laikosi Pensijų kaupimo bendrovių atstovai, kurie akcentuoja, kad reformos pasekmės nėra prognozuojamos, nėra numatyti įgyvendinimo mechanizmai.

„Daugelis reformos punktų skamba patraukliai ir sveikiname Vyriausybę, kad ši siekia sustiprinti pensijų kaupimą, deja siūloma reforma nuvylė, nes atsisakoma minties atstatyti prieš pustrečių metų sumažintas įmokas, jau nekalbant apie sumažintų įmokų kompensaciją. O dalies labai svarbių naujos reformos punktų arba tiesiog nebus įmanoma įgyvendinti techniškai, arba žmonėms bus sudėtinga apsispręsti. Žinant, kad daugeliui žmonių senatvės pensija atrodo labai toli, didelė dalis jų pasielgs emociškai ir nesutiks su didesne mokesčių našta. Mes kalbame apie du trečdalius dirbančiųjų, milijoną žmonių, kuriems kils begalė klausimų ir abejonių“, – sakė Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas.

Pasak jo, leidimas Pensijų fondų dalyviams grįžti į „Sodrą“ yra suprantamas, tačiau jis gali sugriauti sistemą, jeigu į „Sodrą“ sugrįš žymus skaičius dirbančiųjų. Tokiu atveju valstybė neišspręs ateityje gresiančio demografinio spaudimo „Sodrai“, o dirbantieji nesukaups papildomos pensijos. Taip pat lieka neaišku, ką reikėtų daryti su jo sukaupta suma fonde ir kokią papildomą pensiją jam senatvėje mokės „Sodra“ – ar ji bus sumažinta dėl laikino kaupimo, ar ją turės kompensuoti valstybė.

2003 metais diegta Pensijų kaupimo sistema numatė 5,5 % pajamų dydžio įmoką į fondą ir nenumatė prievolės papildomai mokėti. Dabar dirbantysis turės mokėti papildomai 2% (pirmus tris metus bus 1%), norėdamas gauti 4% (2%), t.y. dar mažiau nei valstybė jam pažadėjo prieš 8 metus. Tai reiškia didesnę socialinio draudimo mokesčių naštą darbo jėgai. „Siūlomą „2+2+2“ („2+1+1“) mechanizmą, kai dirbantysis pats turės mokėti 2%, mes laikome tik papildoma priemone, neišsprendžiančios ilgalaikių „Sodros“ problemų“, – salė A.Bakšinskas.

Siūlomo mechanizmo silpnoji vieta yra valstybės skatinamoji dalis. Šiuo metu norintys papildomai sukaupti pensiją gali rinktis kaupiamąjį gyvybės draudimą arba savanoriškuose III pakopos pensijų fondus, iš kurių lėšas leidžiama po tam tikro laikotarpio atsiimti. Vyriausybės siūlymas skatinti dirbančiuosius kaupti II pakopos pensijų fonduose iš esmės supainioja sistemą su savanoriškąja.

„Mes siūlėme, kad Vyriausybės paskata dirbančiajam, sutikusiam papildomai mokėti 2% (1%) nuo pajamų, būtų vienoda suma visiems, lygi 2% (1%) vidutinio darbo užmokesčio, o bent jau priklausytų nuo kaupiančiojo pajamų, tačiau negalėtų mažesni nei 2% (1%) vidutinio darbo užmokesčio. Dabartinė Vyriausybės idėja skatina kaupti mažiau uždirbančius, kuriems dažniausiai ir taip trūksta pinigų, o aukštesnes pajamas uždirbantiems ši paskata nėra pakankama, kad jie sutiktų mokėti papildomai, tad jie greičiausiai papildomai nemokės arba rinksis kitas priemones“, – sakė A.Bakšinskas.

2011 m. gegužės pabaigoje būsimųjų pensininkų turtas sudarė 4 mlrd. litų. Iš viso per metus nuo 2010 m. gegužės pabaigos būsimų pensininkų turtas padidėjo 13,5 proc., arba 474,6 mln. Lt: iš jų 361,2 mln. litų sudarė nauji pavedimai į gyventojų sąskaitas, o 113,4 mln. litų uždirbo investicijos. Iš viso fonduose yra apie 220 mln. litų daugiau nei į būsimų pensininkų sąskaitas iki gegužės 31 d. buvo pervedusi „Sodra“.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.