Politikams žongliruojant idėjomis, kaip Lietuvoje būtų galima tobulinti kaupimo pensijai sistemą, paaiškėjo, kad keturi iš penkių šalies rinkėjų net neįsivaizduoja, kiek joje realiai dalyvauja žmonių. Nors papildomai savarankiškai savo būsimai pensijai kaupia 1,4 mln., arba beveik pusė Lietuvos gyventojų, teisingai šį skaičių galėjo įvardyti tik kas penktas šalies pilietis.

Reprezentatyvios „Vilmorus“ apklausos duomenimis, beveik kas antras apklausos dalyvis (45 proc.) apie papildomo kaupimo pensijai dalyvių skaičių nežinojo nieko, dar kas trečias (30 proc.) manė, kad kaupiančiųjų skaičius svyruoja apie 400 tūkstančių.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebi, kad teisingą atsakymą, jog II ir III pakopos fonduose dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių, pasirinko vos 21 proc. apklausos dalyvių.

„Savarankiško kaupimo pensijai mastas visuomenės akyse yra nuvertintas, tarsi jis liestų iš esmės visus dirbančiuosius, arba beveik pusę Lietuvos, o tik nereikšmingą jos dalį. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais, nes atskiras visuomenės narys tikrai ne kiekvienu atveju žino, kiek šalyje yra pacientų ar mokesčių mokėtojų, tačiau jei tokiam požiūriui pasiduos sprendimus priimantys politikai, mes ne artėsime prie visuomenės senėjimo problemos sprendimo, o kaip tik tolsime nuo jos“, – sako  jis.

Nežinojo, negalėjo pasakyti, arba neteisingus atsakymus rinkosi iš viso 79 proc. apklaustų šalies gyventojų. Didžiausia jų dalis, arba beveik kas antras net nerizikavo rinktis iš pateiktų kaupimo dalyvių skaičių variantų, kas trečias kaupiančiųjų skaičių sumažino iki 400 tūkst., 3 proc. galvojo, kad greičiausiai kalbama vos apie 400 žmonių.

Pasak T. Gudaičio, vien glaudžiai į valstybės socialinio draudimo sistemą integruotuose II pakopos fonduose kaupia apie 80 proc. šalies dirbančiųjų, tai yra ekonomiškai aktyvi visuomenės dalis, kuri ir uždirba pajamas valstybės biudžetui, tačiau baigę profesinę veiklą būtent jie rizikuoja patirti juos galinčių išlaikyti dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimą.

„Matydami tai, kaip lengvai žongliruojama nežinojimu, laikome savo pareiga akcentuoti, kiek žmonių atsakingai planuoja savo finansinę ateitį. Tikimės, kad tam daugiau dėmesio skirs ir valstybės institucijos, padėdamos suformuoti realų situacijos suvokimą, išryškinti visuomenei ir jos ateičiai svarbius aspektus, besilaikydamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų užtikrinti pensijų sistemos nuoseklumą bei stabilumą. Antraip, jau dabar turėdami apie 611 tūkst. senatvės pensininkų, kurie sudaro apie penktadalį šalies gyventojų ir ypač dažnai patiria finansinį nepriteklių, toliau suksimės tarsi užburtame nežinojimo rate“, – sako T. Gudaitis.

Prasčiausiai apie privataus kaupimo pensijai apimtis šalyje informuoti dabartiniai pensininkai, moksleivių ir studentų grupė, taip pat bedarbiai. Atitinkamai 59 proc., 58 proc. ir 48 proc. jų nežinojo, kiek Lietuvoje žmonių kaupia pensijai.

Tuo tarpu tarp geriausiai informuotų atsidūrė specialistai bei tarnautojai (29 proc.), darbininkai (28 proc.) bei verslininkai (24 proc.).

Anot asociacijos vadovo, nors asmeninio kaupimo pensijai sistema yra reikalingiausia gaunantiems mažiausias pajamas, deja, pastarieji ją ir įsivaizduoja klaidingai.

„Didžiausia dalis, arba 52 proc. apklausos dalyvių, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui sudaro iki 400 eurų, sakė nežinantys, kiek žmonių Lietuvoje kaupia asmeniškai. Liūdina tai, kad būtent nedideles pajamas gaunantieji, jeigu kaupia būsimai pensijai, labiausiai jaučia ir valstybės taikomą finansinę paskatą atsidėti dalį atlyginimo laukiančiai pensijai, kadangi valstybės parama yra susieta ne su konkretaus dirbančiojo, o su vidutiniu šalies atlyginimu“, – pastebi jis.

Be to, anot T. Gudaičio, kuo anksčiau yra pradedama kaupti, tuo geresnių rezultatų galiausiai pasiekiama – ir dėl maksimaliai ilgo kaupimo laiko, ir dėl sudėtinių palūkanų efekto, kuomet pinigai patys pradeda uždirbti pinigus. Vis dėlto, ypač jauniems žmonėms pasiryžti tokiam žingsniui nėra paprasta, kadangi pensijos tema jiems neretai atrodo tolima, dar neaktuali, o pagunda išleisti pajamas čia ir dabar – labai patraukli.

Apklausos duomenimis, nors atsakydami į klausimą apie kaupiančiųjų pensijai skaičių klydo iš esmės visų socialinių grupių atstovai, tačiau tarp labiau išsilavinusių, didesnes pajamas gaunančiųjų klaidų pasitaikė mažiau.

Tai, kad pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 1,4 mln. žmonių, teisingai atsakė 28 proc. tų, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui viršija 700 eurų ir 25 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių Lietuvos visuomenės atstovų.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko šiemet vasario 9-18 dienomis. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai.