Keisti pensijų fondų atskaitymus per anksti

Investicijų valdymo įmonių asociacija (IVĮA) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlo nekeisti pensijų fondų atskaitymų dydžių iki 2009 metų birželio mėn., kai sueis penkeri metai nuo pirmųjų investicijų į pensijų fondus.

Pasak IVĮA prezidento Sauliaus Racevičiaus, pensijų kaupimo reforma Lietuvoje vykdyta nuosaikiai: pervedamos sumos į pensijų kaupimo fondus nuo 2,5 proc. nuo atlyginimo didėjo iki 5,5 proc. ir tik šiemet pasiekė šį 5,5 proc. nuo atlyginimo dydį. Todėl šiuo metu mažinti konservatyvių pensijų fondų atskaitymus dar per anksti.

Pasaulio banko ataskaitoje taip pat pažymima, kad paprastai reformos pradžioje įkainiai yra kiek didesni, vėliau jie mažėja. Nors reformai įsibėgėti reikia maždaug penkerių metų, konkurencija mūsų šalyje jau mažina pensijų kaupimo fondų atskaitymus. Pavyzdžiui, pradinis mokestis pensijų fonduose jau neviršija 3 proc. nuo įmokų, tuo tarpu reformos pradžioje kai kurios bendrovės taikė net 7 proc. pradinį mokestį. Įstatymais leidžiama imti net iki 10 proc. mokestį.

Anot S. Racevičiaus, sparčiai kylančios išlaidos trečiosioms šalims (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ brangstančios paslaugos) gali kelti grėsmę pensijų kaupimo bendrovių, ypač mažųjų, finansiniam stabilumui, todėl pensijų kaupimo bendrovėms reikėtų leisti dengti fondų valdymo išlaidas iš pensijų kaupimo fondų. Pasak S. Racevičiaus, klientų saugumui reikėtų taikyti apribojimą, kad iš fondo dengiami atskaitymai neviršytų 0,2 proc. fondo vidutinės metinės vertės.

IVĮA siūlo taikyti maksimalų 0,6 proc. metinį mokestį konservatyvaus investavimo pensijų fonde ir ne didesnį kaip 2 proc. pradinį mokestį nuo įmokų.

Taikyti skirtingus metinius valdymo mokesčius fondų dalyviams, kurie kaupia trejus metus (ar kitą laikotarpį), techniškai neįmanoma, todėl IVĮA siūlo sumažinti mokesčius visiems konservatyvių fondų klientams nuo 2009 m. birželio mėn. 1 d.

Naujos galimybės investuotojams

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimams, kurie atveria kelią specialiųjų fondų steigimui. Tikimasi, kad jau 2007 m. rudenį įstatymo pakeitimus patvirtins Seimas, o fondai galės būti įsteigti 2008 m. pavasarį.

Pagal dabar galiojantį 2003 metais priimtą Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, galimybės Lietuvoje steigti tokius fondus nėra.

Kuriami specialieji fondai turės platesnes galimybes investuoti į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, kuriais neprekiaujama biržose. Galės steigtis ir kiti alternatyvaus investavimo fondai.

Anot Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidento Sauliaus Racevičiaus, šie fondai atveria galimybes platesniam investuotojų ratui. Smulkesniems investuotojams suteikiamos galimybės į nekilnojamo turto rinką investuoti nedideles sumas. Investuojančiajam nebus būtina turėti milijonų, norint investuoti į šiuos fondus pakaks keleto tūkstančių litų.

Investicijoms į specialiuosius fondus bus taikomos tokios pat investicijų pelno apmokestinimo sąlygos. Išlaikius investicijas daugiau nei metus – pelnas iš jų nebus apmokestinamas.

Šie fondai bus reglamentuoti nacionaliniu mastu, remiantis tarptautine patirtimi.

Pensijų reforma gali būti pavyzdžiu kitoms reformoms

Sėkmingai vykstanti pensijų reforma Lietuvoje galėtų būti pavyzdžiu nesibaigiančioms švietimo ar sveikatos sistemos reformoms. Tai patvirtino Pasaulio banko ataskaita, kurioje pabrėžiama, jog Lietuvos pensijų kaupimo sistema turi gerus ir tvirtus pagrindus, o pensijų fondai veikia skaidriai.

Teigiamus reformos rezultatus rodo ir privačiame kaupime dalyvaujančių asmenų skaičius – dalyvauja beveik pusė (48 proc.) dirbančių Lietuvos žmonių, mokančių įmokas “Sodrai”.

Kai kurių politikų noras priverstinai mažinti fondų mokesčius neturi realaus pagrindimo, nes kainas reikia reguliuoti monopolinėje arba oligopolinėje rinkoje.

Pensijų fondų rinka nėra monopolinė – Lietuvoje veikia dvylika konkuruojančių bei žinomų pensijų produktų teikėjų, kurie gyventojų lėšas investuoja pelningai. Taigi, konkurencija yra didelė ir žmogus gali pasirinkti fondo valdytoją, vieną pakeisti kitu. O ir administravimo mokesčiai nėra vienodi.

Tai, kad konkurencija yra veiksminga ir skatina mažinti mokesčius rodo tai, jog ketvirtadalis pensijų fondų valdytojų jau nusprendė sumažinti savo taikomus pradinius mokesčius. Ir tokia tendencija turėtų tik stiprėti. Nė vienas fondų valdytojas netaikė maksimalaus įstatymais leistino vienkartinio mokesčio t.y. – 10 proc., tai rodo, jog mokestis nustatomas ne pagal valstybės leistinas ribas, bet atsižvelgiant į realias rinkos sąlygas ir konkurenciją su kitais fondais.

Reikia nepamiršti, jog Lietuvoje pensijų fondai yra dar labai jauni, kurie kurdamiesi patyrė daug išlaidų. Didelę fondų kaštų dalį tenka skirti pačios fondų valdymo įmonės valdymo struktūros sukūrimui.

Pasaulio bankas taip pat ataskaitoje pastebėjo mūsų fondų mažumą, tuo pagrįsdamas dabartinį fondų mokesčių lygį kaip priimtiną ankstyvojoje pensijų reformos stadijoje. Tuomet, kai fonduose bus sukaupta daugiau pinigų, bendri administravimo kaštai sumažės ir fondų valdytojai turės galimybę mažinti administravimo mokesčius.

Svarbu, kad asmuo gali pasirinkti ne tik fondo valdytoją, ar paties fondo pelningumo ir rizikingumo laipsnį, bet ir pats dalyvavimas privačiame kaupime – kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas. Taigi, reguliavimų yra pakankamai ir visokių, kuriuos reikėtų ne griežtinti, o tik paprastinti.

Saulius Racevičius

Pasaulio bankas įvertino Lietuvos pensijų sistemą

Pasaulio bankas balandžio mėnesį paskelbė Lietuvos pensijų sistemos ataskaitą, kurioje įvertino Lietuvos pensijų sistemos pažangą bei išsakė pastabas ir siūlė rekomendacijas, ką šioje srityje būtų galima pagerinti. Pasaulio bankas Lietuvos reformą laiko sėkminga, netgi viena iš pavyzdinių.

“Žinoma, yra ir dalykų kuriuos reikėtų pagerinti, tačiau esame tik pačioje reformos pradžioje, juk praėjo tik 3 metai, ir sistemai bręstant dauguma dalykų išsispęs”, – sako Hansa Investicijų valdymas vadovas Aurimas Maždžierius.

Ataskaitoje teigiama, kad naujoji pensijų kaupimo sistema turi tvirtus pagrindus ir sėkmingai funkcionuoja, o pensijų fondai veikia skaidriai ir patikimai. Kartu ataskaitoje tvirtinama, jog pensijų fondai Lietuvoje yra griežtai prižiūrimi Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijų.

Pensijų reformai buvo parinktas labai tinkamas laikas, tačiau ateities pensijų sistemos balansui pagerinti Pasaulio bankas siūlo didinti pensinį amžių, mažinti netekto darbingumo pensijų gavėjų skaičių. Pasaulio bankas taip pat svarsto, kad ilgu laikotarpiu mažėjant fiksuotiems kaštams ir didėjant įmokų procentui į pensijų fondus, fondų administravimo įkainiai galėtų mažėti.

Daugiau informacijos apie tai: http://www.pensijusistema.lt/index.php?-21540019

Pasirodė naujas žurnalas – „Investuok“!

„Investavimu ir jo teikiama nauda šiandien tiesiog privalo naudotis platūs visuomenės sluoksniai. Norime sugriauti mitą, jog investavimas – elito užsiėmimas, o tam būtinos didėlės lėšos“, – sako žurnalo redaktorius Linas Pupelis.

Žurnalas „Investuok“ pateikia su šia sritimi susijusias naujienas, investavimo ekspertų, specialistų nuomonę vienu ar kitu investavimo aspektu. Taip pat žurnalo redakcija rengia nemokamus seminarus apie finansavimą ir investicijas didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Pirmajame „Investuok“ numeryje galima pasiskaityti apie V. Bafitą – turtingiausią investuotoją ir jo siūlomus investavimo principus. Čia galima rasti ir praktinių investavimo patarimų ir puikių specialistų idėjų. Žurnale cituojami ir Investicijų valdymo įmonių asociacijos nariai: JT investicijų valdymas, DnB NORD investicijų valdymas, SEB VB investicijų valdymas, Finasta investicijų valdymas ekspertai.

Planuojama, jog žurnalas bus leidžiamas kas ketvirtį.