Dėmesys pensijų reformai balandį nuslopo

Pirmąjį įgyvendinimo mėnesį – sausį – dėmesio bangos sulaukusi pensijų reforma balandį prislopo. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) išankstiniais duomenimis, sprendimus priimančių II pakopos dalyvių skaičius balandį buvo žemiausias nuo sausio. Palyginti su kovu, balandį padaugėjo kaupimo tempą nuo 1,8 iki 3 proc. nuo atlyginimo didinančių gyventojų, o 28 proc. smuko kaupimą II pakopoje nutraukiančių ir sukauptas lėšas į „Sodrą“ pervedančių klientų skaičius.

Balandžio pabaigoje II pakopoje pensijai kaupė iš viso 1,31 mln. dalyvių, iš jų 633 tūkst. – maksimaliu arba dar didesniu tempu.

„Akivaizdu, kad didžioji dalis žmonių, kuriems vykdoma reforma yra aktuali, jau priėmė norimą sprendimą. Palyginti su piku sausį, kuomet judėjimas buvo aktyviausias, dabar per mėnesį vienokį ar kitokį sprendimą priima nusistovėjęs skaičius II pakopos dalyvių. Gali būti, kad birželį gyventojai gali aktyviau kreiptis dėl vieno ar kito sprendimo, bet ryškių, kardinalių pokyčių nebeturėtų įvykti“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jo vertinimu, keičiantis teisės aktams nerimas yra natūralus – jis atsispindėjo ir užklausų sraute. Visiems norintiesiems buvo išsamiai paaiškinta reformos esmė bei laukiantys pokyčiai ir absoliuti dauguma II pakopos dalyvių apsisprendė pensijai kaupti toliau.

Vien balandį, palyginti su kovu, maksimaliai kaupiančių II pakopos dalyvių skaičius augo apie 500 ir kaupti maksimaliai pasirinko 9,9 tūkst. žmonių. Tuo tarpu nuo metų pradžios kaupti sparčiau apsisprendė iš viso 68,8 tūkst. žmonių.

Š. Ruzgio teigimu, kaip ir sąžiningas mokesčių mokėjimas valstybei, taip ir aktyvus asmeninis įsitraukimas į savo finansinės ateities planavimą reiškia socialinę atsakomybę.

„Daug kalbama apie tai, kad mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas viešasis sektorius teikia gyvybiškai būtinas paslaugas – tai ir sveikatos apsaugos, ir švietimo, ir kitos sistemos. Tačiau žinant, kad tai yra einamieji mūsų visų, kaip piliečių mokėjimai, taip pat ir einamosios išlaidos, klausimas dėl valstybės galimybių išlaikyti pensininkus ateityje lieka atviras. Valstybės sukurtu įrankiu turėti realių, apčiuopiamų santaupų gyvenimui pensijoje naudojasi daugiau kaip 80 proc. mūsų šalies dirbančiųjų ir tai yra aukštas rodiklis, nusakantis pasitikėjimą sistema“, – teigia Š. Ruzgys.

Balandį stabdyti įmokas, bet likti II pakopos klientais, nutarė 14,9 tūkst. gyventojų – 14 proc. mažiau negu kovą.

Į „Sodrą“ grįžtančių gyventojų skaičius praėjusį mėnesį smuko apie 28 proc. iki 2,9 tūkst. gyventojų. Š. Ruzgys atkreipia dėmesį, kad nuo pat sausio pradžios tarp atgal į „Sodrą“ migravusių II pakopos dalyvių didesnę dalį sudarė kaupiantieji minimaliai.

„Mes visuomet raginame išnaudoti II pakopą maksimaliai, nes tik taip pasimato jos visos naudos – santaupos didėja, galima pasinaudoti visa finansinių paskatų apimtimi. Žinoma, rezultatas neatsiejamas ir nuo gaunamo atlyginimo dydžio. Pasyvumas šiuo klausimu nėra pats geriausias sprendimas, planuojant savo pajamas išėjus į pensiją“, – teigia LIPFA vadovas.

Antroje pensijų pakopoje atidedant po 3 proc. algos kas mėnesį galima pasinaudoti ir valstybės mokama maksimalia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio paskata, kuri per metus sudaro apie 200 eurų, pervedamų į asmeninę pensijų sąskaitą.

Balandžio pabaigoje II pensijų pakopoje buvo 590 tūkst. gyventojų, kurie kaupė minimaliu režimu.

Išankstiniais duomenimis, būsimųjų pensininkų balandžio pabaigoje sukauptas turtas priartėjo prie 3,5 mlrd. eurų ir sudarė 3,457 mln. eurų.

LIPFA: ilgalaikės santaupos, arba kodėl pinigai turi judėti

Santaupas investuoti pasirinkę žmonės ilguoju laikotarpiu neišvengia tam tikrų panikos zonų, kuomet atrodo, jog rinkos jų pinigus ne augina, o tirpdo. Kasmet savo klientams už pensijų santaupų investavimą atsiskaitančias Lietuvos pensijų ir investicijų fondų įmones vienijanti asociacija (LIPFA) paaiškina, kodėl pinigai turi judėti.

„Taupant trumpo laikotarpio tikslams, pavyzdžiui, atostogoms, įvairiems pirkiniams ar sveikatos išlaidoms, retai galvojama apie pinigų įdarbinimą. Tiek dėl pakankamai trumpo laiko iki jų panaudojimo, tiek dėl nenuspėjamumo faktoriaus, kada lėšų prireiks. Ilguoju laikotarpiu santaupų perkamąją galią silpnina infliacija ir vienas geriausių priešnuodžių tam – investavimas. Tačiau čia svarbu aiškiai suvokti, kad rinkos gali judėti į abi puses ir dėl to pernelyg nesijaudinti“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Du geriausi pinigų draugai

Neabejotinai, tai yra laikas ir sudėtinių palūkanų efektas, kuomet dalis pajamų ateičiai atidedama nuolat. Pasak Š. Ruzgio, augant ekonomikai net ir sąlyginai nedidelė infliacija tiesiogiai mažina perkamąją galią ir kuo ilgiau lėšos tiesiog „saugiai“ laikomos, tuo labiau jos nuvertėja.

„Patarčiau labai aiškiai susidėlioti prioritetus ir apibrėžti, kokiam tikslui ir kada ketinate panaudoti santaupas. Jei tai bus po kelių mėnesių ar vienerių metų – taupykite grynais, rinkitės trumpalaikį indėlį. Tačiau žvelgiant į kelių dešimtmečių trukmės perspektyvą taupymas „kojinėje“ – visiškai neefektyvus“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Augant ekonomikai net ir sąlyginai nedidelė infliacija tiesiogiai mažina perkamąją galią ir kuo ilgiau lėšos tiesiog „saugiai“ laikomos, tuo labiau jos nuvertėja.

Pavyzdžiui, atsidedant po 50 eurų per mėnesį 30 metų ir laikant juos grynais, per visą laikotarpį sutaupysite apie 18 000 eurų, o esant 2 proc. metinei infliacijai, jų perkamoji galia po 30 metų bus tik apie 3 400 eurų. Tuo tarpu, jei ilgalaikė investicija rinkose atneštų vidutinę 4,94 proc. grąžą, kaupdami lygiai tokiu tempu per tą patį laikotarpį, tikėtina, skaičiuosite jau 39 598 eurų santaupas.

Instinktų faktorius

Pasak Š. Ruzgio, natūralu ir suprantama, kad rinkoms kylant ar jau pasiekus aukštumas apie investavimą susimąsto net ir tie, kurie niekada nėra to išbandę. Tačiau ekonomikos ciklui lėtėjant ar sulaukus krizės, ne vienam gali atrodyti, kad saugiausia – pasitraukti.

„Instinkto faktorius yra labai stiprus, tačiau ekonomikoje reikia nepamiršti anticiklinių sprendimų reikšmės. Tai yra, sulaukus nedžiuginančios ekonomikos ciklo fazės išlaikyti rimtį ir nepasiduoti norui bėgti, nes tai reiškia nuostolių užfiksavimą, kai juos neabejotinai galėtų „atidirbti“ po to laukiantis kilimas“, – teigia Š. Ruzgys.

Jis primena, didžiausią išbandymą Lietuvos pensijų fondai turėjo nuo jų veiklos pradžios praėjus vos keletui metų, kai visą pasaulį supurtė 2008 metų ekonominė krizė. Per ją šalies pensijų fondų grąža buvo pasiekusi neigiamą 19 proc. lygį, tačiau jų vidutinė metinė grąža per pastaruosius 10 metų siekia 5,63 proc. – tai rodo 2019 metų I ketvirčio Lietuvos banko duomenys.

Į kojinę ar po obelimi?

Lietuva eurą įsivedė 2015 metų pradžioje, tačiau dar pernai balandį į eurus vis dar buvo neiškeista apie 447,5 mln. litų, arba 129,6 mln. eurų, o apyvartoje likusios senosios nacionalinės valiutos svoris sudarė apie 11 tonų.

„Versija, kad toks kiekis pinigų liko pas kolekcionierius – visiškai neįtikinama. Greičiausiai tai atidėti, kažkur užkišti ir užmiršti pinigai, kurie buvo taupomi grynais, kitaip tariant, dedami į kojinę ar užkasami po obelimi. Tuo tarpu įdarbinti pinigai buvo konvertuoti į Europos Sąjungos valiutą, o per pastaruosius trejus metus vien pensijų fonduose jų vidutinė grąža sudarė 3,84 proc., per penkerius siekė 4,14 proc.“, – teigia Š. Ruzgys.

Jo vertinimu, užmiršta ar nerandama litų suma yra gana didelė ir tai labai gerai iliustruoja, jog savo finansinį raštingumą nemaža dalis visuomenės vis dar turėtų vertinti santūriai.

„Pensijų fondai – kolektyvinis instrumentas. Tai reiškia, jog investuojama ilgam, kad per 30–40 metų būtų sukaupta solidi parama senatvei. Turime aiškią, visuomenei prieinamą, valstybės skatinamą sprendimą, leidžiantį pasirūpinti savo ateities pensija, tačiau nemažiau svarbus ir asmens noras domėtis pensijai kaupiamais pinigais, noras konsultuotis su specialistais – tai leidžia ilgalaikėje perspektyvoje savo pinigus įdarbinti ir jaustis kur kas ramiau“, – įsitikinęs Š. Ruzgys.

LIPFA: pirmasis ketvirtis II pensijų pakopoje žymi svarbų lūžį

Savo būsimai pensijai II pakopoje asmeniškai kaupiantys Lietuvos gyventojai pirmąjį šių metų ketvirtį pasiskirstė taip, kad kaupiantieji maksimaliai pirmą kartą sudaro didesnę dalį visų pakopos dalyvių.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) išankstiniais duomenimis, sausį-kovą savo pensijai maksimaliai kaupė 634 tūkst. gyventojų, o minimaliu režimu – 605 tūkst. gyventojų. Bendras II pakopos klientų skaičius siekia 1,313 mln., o jų turtas – 3,35 mlrd. eurų

„Galime fiksuoti teigiamą pirmojo ketvirčio balansą. II-oji pakopa toliau išlieka reikalinga net 90 proc. visų šalies dirbančiųjų. Be to, net beveik 59 tūkst. jų pirmąjį šių metų ketvirtį nutarė padidinti kaupimo greitį ir kaupti maksimaliu režimu – ne po 1,8 proc., o po 3 proc. nuo atlyginimo, atitinkamai pasinaudojant ir didesne valstybės teikiama paskata“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jo vertinimu, vietoje momentinio vartojimo spartesnio kaupimo alternatyvą besirenkantys gyventojai gerai supranta demografinius iššūkius valstybei bei elgiasi socialiai atsakingai, stengdamiesi patys pasirūpinti savo ateitimi.

Nuo metų pradžios 59 tūkst. II pakopos dalyvių nutarė stabdyti įmokas į savo asmenines pensijų sąskaitas ir perėjo į savotišką pasyvųjį režimą, kuomet jų lėšos liko pensijų fonduose ir yra toliau investuojamos.

„Pastebime, kad dalis susistabdančių įmokas pereina kaupti į III pakopą, yra linkę migruoti sistemos viduje. Tačiau kaupimas III pakopoje reikalauja didesnės disciplinos iš paties kaupiančiojo“, – teigia Š. Ruzgys.

Tuo tarpu 15,9 tūkst. gyventojų sausį-kovą nutarė grįžti į „Sodrą“ ir ten persivesti savo santaupas mainais už atstatytas teises į „Sodros“ mokamą pensiją. LIPFA skaičiuoja, kad į „Sodrą“ daugiausiai grįžo kaupusieji minimaliai ir savo sąskaitose turėję sąlyginai nedideles santaupas, vidutiniškai apie 2,5 tūkst. eurų.

Anot Š. Ruzgio, intensyviausias buvo sausis, kuomet startavo pensijų reforma ir įsigaliojo nauja kaupimo formulė.

„Pasibaigus sausiui susidomėjimo banga akivaizdžiai nuslopo. Vasario ir kovo mėnesiais judėjimo apimtys daugiau-mažiau nusistovėjo. Dabar per mėnesį sudaroma apie 4 tūkst. naujų sutarčių, o lyginant su sausio rezultatais, į „Sodrą“ grįžtančiųjų kovo mėnesį turime 30 proc. mažiau, taip pat šį mėnesį sumažėjęs ir stabdančiųjų įmokas klientų skaičius. Absoliuti dauguma kaupiančiųjų toliau nuosekliai atsideda savo pensijai”, – atkreipia dėmesį jis.

Palyginti su 2018 metų sausio mėnesiu, kuomet į pensijai kaupiančių II pakopos dalyvių sąskaitas buvo pervesta 29,9 mln. eurų, šiemet sausį pervedimai pasiekė 34,1 mln. eurų ir buvo 14 proc. didesni.

Antroje pensijų pakopoje atidedant po 3 proc. algos kas mėnesį galima pasinaudoti ir valstybės mokama maksimalia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio paskata, kuri per metus sudaro apie 200 eurų, pervedamų į asmeninę pensijų sąskaitą.

 

Šarūnas Ruzgys. Ką bendro turi pensija ir kiaulė-taupyklė?

Komentaras portalui Delfi.lt

Žmonių įprotis atsidėti šiek tiek pinigų yra labai senas. Istoriniai radiniai patvirtina, kad taupyklės smulkiems pinigams neabejotinai egzistavo dar prieš mūsų erą. Nebrangus, specialioms taupyklėms-puodynėms gaminti skirtas molis vadintas „pygg“ (angliškai „pig“ yra kiaulė), laikui bėgant imta naudoti ir kitas medžiagas. Kadangi indas įgavo kiaulės formą, galiausiai jis virto „piggy bank“, arba kiaule-taupykle.

Taupyklės principas, kuomet nedidelė, tą akimirką atlikusi pinigų dalis atidedama ateičiai, ir dabartiniais laikais neprarado savo prasmės, tačiau evoliucionavo į šiuolaikiškas, „nepačiupinėjamas“ priemones, dėl ko jos gali atrodyti sudėtingesnės, sunkiau suprantamos.Tam tikra taupykle galima laikyti ir pensijų fondus, kuriuose kaupiama asmeniškai, kas mėnesį pervedant nedidelę gaunamo atlyginimo dalį. Tačiau jei apie išsivažinėjusią ir senstelėjusią Lietuvos visuomenę bei to lemiamus ateities iššūkius suprasti nėra sunku, tikru iššūkiu tampa klausimas, ką reikės daryti su savo pensijų taupykle ateityje.

Taigi, kas yra anuitetas?

Su šia finansine sąvoka nemaža dalis Lietuvos gyventojų rimtai susiduria būdami pakankamai jauno amžiaus: imdami būsto paskolą ir spręsdami, kaip ją grąžins.

Net 80 proc. iš beveik 9 mlrd. eurų šalies gyventojams suteiktų paskolų sudaro kreditai, skirti būstui įsigyti. Tie, kas skolinosi būstui, turėjo įsigilinti ir pasirinkti, kaip pasiskolintas lėšas mokės – vienodais mokėjimais visą paskolos grąžinimo laikotarpį – tai yra anuitetas, ar įmokoms su laiku mažėjant – tai linijinis būdas.

Be to, didžioji dalis dirbančių ir II pakopoje dalyvaujančių gyventojų su sąvoka „anuitetas“ neabejotinai susidurs išeidami į pensiją, nes turės apsispręsti, kokiu būdu iš jų turimos pensijų taupyklės bus „iškratomos“, tai reiškia – išmokamos viso gyvenimo santaupos. Čia iš esmės skiriasi tik anuitetų rūšys.

Kitaip tariant, žmogus per gyvenimą taupė lėšas senatvei, o išėjęs į pensiją ir įmokėjęs sukauptą sumą ar jos dalį, galės užsitikrinti papildomas išmokas senatvėje iki gyvos galvos, nepriklausomai nuo to, kiek ilgai jis gyvens. Nuo pensijų fondų mokamų periodinių išmokų anuitetas skiriasi tuo, kad pirmu atveju pasibaigus sukauptai sumai išmokų mokėjimas nutrūksta, o anuiteto atveju išmokos nutrūksta tik kaupiančiajam mirus.

Dilema: daužyti ar bandyti atidaryti?

Sudėtingai atrodanti II pakopos santaupų išmokėjimo sistema iš tiesų yra gana paprasta. Sutaupyta lėšų suma lemia, ar Jūsų pensijų taupyklę bus galima stuktelėti plaktuku iš karto, ar atidarinėti kas mėnesį.

1. Sukaupėte iki 3000 eurų ir tai reiškia viena – Jūsų taupyklės ant lentynos niekas nebelaikys, drąsiai užsimokite plaktuku, pasiimkite pinigus ir tvarkykite juos savo nuožiūra.

2. Sukaupėte nuo 3001 iki 10 000 eurų. Taupyklė dar turi laiko – iš jos bus mokamos periodinės išmokos. Kai sutaupyta suma išseks, taupyklės misija bus baigta sulig paskutiniu euru.

3. Sukaupėte daugiau kaip 10 000 eurų, tokiu atveju teks prisiminti, ką reiškia sąvoka „anuitetas“, nes turėsite du pasirinkimus:

a) Atidėtasis anuitetas – periodinės išmokos iš taupyklės iki 84 metų, o nuo 85 metų anuiteto išmokos pensijų taupyklei suteiks amžinybės bruožą, nes ji taip pat tarnaus iki gyvenimo pabaigos, kaip standartinio anuiteto atveju. Tačiau šiuo atveju laikotarpiu iki 84 metų jūsų pensijos taupyklė su visu jos turiniu gali pereiti į artimųjų rankas, tai yra būti jų paveldėta. Vėliau – viskas tik jūsų.

b) Standartinis anuitetas – vienodos išmokos iki pat gyvenimo pabaigos, tai iš esmės reiškia neišsenkančią, kas mėnesį vis atidaromą taupyklę. Mažas niuansas: ši taupyklė purtoma tik senjoro naudai ir negali būti perduota jo sutuoktiniui ar sutuoktinei, vaikams, anūkams ar kitiems artimiesiems.

(Ne)teisybė, kad anuitetas kainuoja?

Bene labiausiai II pakopoje kaupiančiuosius piktinantis klausimas: kodėl turiu mokėti už mano santaupų išmokėjimą man? Esmė slypi detalėse. 10 000 eurų laikomi pakankama suma, kad būtų galima prisiimti žmogaus gyvenimo trukmės riziką ir įsipareigoti jam mokėti tam tikras išmokas iki pat mirties. Ir tai nereiškia, kad kiekvienu atveju tam užtektų asmeniškai pensijų fonde sukauptų santaupų. Tikėtina, kad jos išseks anksčiau.

Praeitis yra istorija, statistika, tendencijos. Ateitis yra rizika. Ją finansų įstaigai iš dalies kompensuojame mokėdami palūkanas už būsto paskolą. Draudimo įmonei sumokame įmoką, tikėdamiesi sutarto dydžio išmokos susižeidus ar susirgus.

Panašiai ir su pensijų anuitetu, kuris iš esmės reiškia apsidraudimą senatvėje gauti išmokas iki gyvos galvos, anuiteto mokėtojui tiksliai nežinant, kiek laiko mes gyvensime. Vien todėl mintis apie galimą neteisybę sunkiai atlaikytų kritiką.

Lietuvių žinios apie pensijų sistemą – dar ganėtinai skylėtos, rodo apklausa

Lietuvos gyventojų žinios apie šalyje veikiančią pensijų sistemą bei jos pakopų ypatybes vis dar pasižymi spragomis. Nors II pakopoje asmeniškai dalyvauja ir savo pensijai kaupia 1,3 mln., arba apie 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kas dešimtas šalies gyventojas nemano, kad šios santaupos yra privati nuosavybė ir beveik tiek pat netiki, kad jas galima paveldėti.

II pakopos fondus valdančias bendroves vienijanti Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) konstatuoja, kad didžioji dalis gyventojų žino esmines II pakopos savybes, tačiau teiraujantis apie smulkesnes detales atsiranda daugiau tokių, kurie atsako neteisingai.

Reprezentatyvią apklausą sausį atlikusių „Spinter tyrimų“ duomenimis, 74 proc. gyventojų pritaria teiginiui, kad joje kaupiamos lėšos yra privati nuosavybė, taip pat 67 proc. patvirtino, kad jos paveldimos. Vis dėlto apklausos metu gyventojams buvo sudėtingiausia atsakyti į klausimą, kaip šios santaupos padidins asmenines pajamas jau išėjus į pensiją.

„Šalies gyventojų žinios, kokie yra II pensijų pakopos ypatumai patvirtina tai, kad geriausiai žinoma jos esmė: tai yra privačios santaupos, mirties atveju jas paveldi artimieji. Ir nors šis finansinis instrumentas sukurtas taip, kad būtų ne tik prieinamas, bet ir suprantamas kiekvienam, akivaizdu, kad pagrindinis iššūkis slypi būtent detalėse“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Apklausos metu paaiškėjo, kad apčiuopiama dalis gyventojų klysta ir dėl esminių II pakopos savybių. 10 proc. respondentų šalyje nemano, kad II pakopos fondų kaupiamos ir investuojamos gyventojų lėšos yra privačios, dar 13 proc. galvoja, kad ir nepaveldimos.

Beveik du trečdaliai, arba 63 proc. gyventojų teigė žinantys, kad kaupimą II pakopoje finansiškai skatina valstybė. Tuo tarpu priešingai teigė ir neteisingai atsakė 12 proc. apklausos dalyvių, kurie buvo įsitikinę, jog asmeninio kaupimo valstybė neskatina.

„Tripakopė pensijų sistema Lietuvoje vis dar suvokiama kaip atskirų dalių dėlionė, kurią anaiptol ne kiekvienas dirbantysis suvokia kaip nedalomą visumą. Nors prieš porą dešimtmečių Lietuvoje įdiegtą II pakopą renkasi absoliuti dauguma dirbančiųjų, tačiau pagal apklausos rezultatus matome, kad trūksta suvokimo, jog tai yra valstybės pasirinktas įrankis, skirtas padėti susidoroti su prastomis demografinėmis tendencijomis bei jų auginamu krūviu „Sodrai“, atitinkamai skatinamas ir finansiškai“, – teigia Š. Ruzgys.

Jo teigimu, galima daryti išvadą, jog žmonėms sunkiausia pamatyti II pakopos naudą ir įtaką gyvenimo kokybei ateityje.

„Net 42 proc. apklausos dalyvių pripažino, kad nežino, jog II pakopoje sukauptos lėšos būsimą „Sodros“ pensiją papildys apie 20 proc. dabartinių pajamų. Jeigu II pakopos pensijų fondai toliau bus traktuojami kaip dar viena vieta, kur galima tiesiog „pasidėti“ pinigus, bijau, kad turėsime finansinių ir socialinių iššūkių valstybės mastu, nes akivaizdžiai trūksta supratimo, jog kaupimas pirmiausiai yra asmeninė nauda“, – prognozuoja Š. Ruzgys.

Nuo šių metų pradžios įdiegus gyvenimo ciklo fondų modelį, kuomet investicijos tampa konservatyvesnės kartu su didėjančiu kaupiančiojo amžiumi, tikimasi subalansuoti gyventojų pensijų santaupų investicijų riziką. Iki šiol dauguma II pakopos dalyvių laikėsi konservatyvesnės nei tiktų pagal amžių pozicijos ir buvo linkę investuoti labai atsargiai.

LIPFA prezidento vertinimu, atsivėrusi galimybė savo pensijai užsidirbti finansų rinkose ateityje valstybės išmokamą pensiją gali padidinti maždaug penktadaliu.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko sausio 15-26 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

LIPFA vienija fondų valdymo bendroves, administruojančias II pakopos pensijų fondus. 2019 metų pradžioje fondai valdė 3,118 mlrd. eurų privačių būsimų pensininkų santaupų, kurios ateityje papildys „Sodros“ mokamą pensiją. Nuo šių metų pradžios apie 100 II pakopos dalyvių, pareiškusių norą sugrįžti į „Sodrą“ su santaupomis, vėliau nesėkmingai bandė atšaukti savo sprendimą supratę, kad suklydo niuansuose ir iš tikrųjų norėjo pasirinkti kaupimo sustabdymą.

 

 

 

 

 

 

Skaudžių asmeninių praradimų per du pensijų reformos mėnesius išvengti nepavyko

Sausio pradžioje startavus pensijų kaupimo reformai, asmeninius finansinius praradimus skaičiuojančių ir savo sprendimo besigailinčių dirbančiųjų skaičius artėja prie 100-o. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, toks skaičius II pakopos dalyvių bandė atsisakyti grįžimo į „Sodrą“.

Dažniausiai priėmusieji sprendimą grįžti į „Sodrą“ teigia neįvertinę fakto, jog prarado galimybę užsitikrinti sukauptų lėšų paveldimumą bei pateko į savotišką vienkrypčio judėjimo zoną: t. y., net ir norint grįžti kaupti su visa anksčiau turėta suma to padaryti nėra galimybių.

LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia, kad atsižvelgiant į situaciją, II pakopos pensijų fondus valdančių įmonių atstovai skiria didelį dėmesį asmeninės kliento situacijos išsiaiškinimui bei visų svarbių pensijų sistemos pakeitimų aptarimui.

„Gerbiame bet kokį savo klientų sprendimą, tačiau negalime ignoruoti fakto, jog apsigalvoti norinčių klientų skaičius natūraliai auga sulig kiekvienu mėnesiu. Kol kas kaupusiųjų, kurie persigalvojo, dalis nėra reikšmingai didelė ar dominuojanti, tačiau bet kuriam žmogui jo asmeninė klaida dėl santaupų panaudojimo gali būti finansiškai labai skausminga. Todėl norėtųsi, kad sprendimas būtų visapusiškai apgalvotas, pasvertas, įvertinus asmeninę situaciją, o ne priimtas paskubomis. Labai svarbu įvertinti visus niuansus, suprasti, kaip veikia sistema. Tiesiog devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti, kad vėliau nereikėtų gailėtis“, – sako Š. Ruzgys.

Per du pensijų kaupimo reformos mėnesius norą grįžti į „Sodrą“ pareiškė apie 11,8 tūkst. II pakopos dalyvių. Tarp apsigalvoti norėjusių klientų didžiausia į „Sodrą“ pervesta suma siekia net keliasdešimt tūkstančių eurų – tiek santaupų savo būsimai pensijai II pakopoje sutaupytų lėšų buvo pervesta „Sodrai“.

Su visomis savo II pakopos santaupomis į „Sodrą“ grįžęs gyventojas už tai gaus virtualių taškų, pagal kuriuos jam ateityje bus skaičiuojama pensija. Be to, kiekvienas kaupimą nutraukęs ir į „Sodrą“ grįžęs gyventojas gali bet kada iš naujo pradėti kaupti antrojoje pakopoje, tačiau tai teks pradėti daryti nuo nulio.

Deja, kaip pastebi Š. Ruzgys, vis dar neretai painiojama, ką reiškia „stabdyti kaupimą“ ir „grįžti į „Sodrą“.

Pirmuoju atveju nuo atlyginimo nebenuskaičiuojamos naujos įmokos į pensijų fondą, tačiau iki tol sukaupta suma paliekama fonde ir yra toliau investuojama. Tuo tarpu antrasis pasirinkimas reiškia, jog kaupimas ne tik nutraukiamas, bet ir sukaupta suma grąžinama į „Sodrą“, mainais už valstybės mokamos pensijos atstatymą kaupimo laikotarpiu.

„Savo konsultantams rekomenduojame kliento ne tik klausti, bet ir perklausti, kokį tiksliai variantą jis renkasi, ar įvertino visas jo galimas pasekmes. Teisės aktai visą procesą reglamentuoja taip, jog pareikštas sprendimas negali būti atšaukiamas ar naikinamas – todėl vieno mygtuko paspaudimas ar varnelės uždėjimas lemia viską. Apmaudžiausia, kad tai padariusiam klientui niekuo negalime padėti, net ir suprasdami jo argumentus ir norą, kad viskas būtų kitaip. Patariame prieš priimant sprendimą drąsiai mūsų žmonių klausti, konsultuotis, visapusiškai įsivertinti kaupimo galimybes“, – teigia LIPFA vadovas.

II pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,3 mln., arba 90 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Vasario pabaigoje II pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas siekė 3,306 mlrd. eurų ir per pirmuosius pora šių metų mėnesių išaugo daugiau kaip 6 proc.

LIPFA: Prašymus pasididinti kaupimą nuo 1,8 proc. iki 3 proc. pateikė beveik 50 tūkst. žmonių

Praėjus dviem mėnesiams po pensijų kaupimo reformos, II pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius beveik nepasikeitė – vasario pabaigoje papildomai pensijai ir toliau kaupė daugiau nei 1,3 mln. kaupiančiųjų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pastebi, kad išaugo jaunų žmonių susidomėjimas II pakopos pensija – beveik 80 proc. naujų klientų yra žmonės iki 40 metų amžiaus. Taip pat pastebimai padaugėjo klientų, nusprendusių kaupti maksimaliai – prašymus pasididinti kaupimą nuo 1,8 proc. iki 3 proc. pateikė beveik 50 tūkst. žmonių.

Naujausiais duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius pensijų fondai sudarė beveik 9,5 tūkst. sutarčių su naujais klientais, kurių dauguma pasirinko iškart pradėti kaupti maksimaliai ir naudotis visa valstybės finansine paskata.

„Į II pakopą įsilieja jauni darbingo amžiaus žmonės, kurie supranta individualaus kaupimo reikšmę ir būtinybę turėti tikslinių santaupų, atsižvelgiant į tai, su kokiais demografiniais iššūkiais susiduria valstybė. Sąmoningas pasiryžimas atsidėti dalį pajamų taupymui, vietoj panaudojimo momentiniam vartojimui, rodo, kad dirbantieji galvoja ir rūpinasi savo finansine ateitimi“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Išankstiniais duomenimis, sustabdyti kaupimą paliekant pensijų fonduose sukauptas lėšas toliau investuoti nutarė mažiau nei 3 proc. (41,9 tūkst.), o į „Sodrą“ grįžti – mažiau nei 1 proc. (11,8 tūkst.) II pakopos dalyvių.

Pasak LIPFA vadovo, vertinant nuo 2019 metų sausio pradėtos pensijų kaupimo reformos pradžią kol kas sudėtinga daryti visa apimančias išvadas.

Jau vasarį pastebimai sumažėjo kaupiančiųjų, kurie nutraukė sutartis ir sukauptas lėšas pervedė į Sodrą skaičius. Tuo tarpu tam tikras kaupimo atostogas imantys ir kaupimą stabdantys dalyviai dažniausiai palieka savo santaupas II pakopoje, kad jos būtų toliau investuojamos. Šie klientai bet kuriuo metu kaupimą savo būsimai pensijai gali atnaujinti.

Kaupimą nutraukiančius ir visą sukauptą turtą „Sodrai“ pervedančius pensijų fondų dalyvius keičia naujai prisijungusieji, norintys pasirūpinti finansiškai saugia senatve.

„Sukaupti apčiuopiamą santaupų sumą, nuo atlyginimo atsidedant vos keletą procentų ir dar skatinant valstybei – tam II pakopa iš tikrųjų yra unikalus savų finansų planavimo instrumentas. Vis dėlto pastebime, kad žmonės nežino esminių dalykų, kad kaupiami pinigai yra investuojami, kad jie gali būti paveldimi ir pan.“, – sako Š. Ruzgys.

Vasario pabaigoje II pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas siekė 3,306 mlrd. eurų ir per pirmuosius pora šių metų mėnesių išaugo daugiau kaip 6 proc.

Antroje pensijų pakopoje atidedant po 3 proc. algos kas mėnesį galima pasinaudoti ir valstybės mokama maksimalia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio paskata, kuri per metus sudaro apie 200 eurų, pervedamų į asmeninę pensijų sąskaitą.

II pensijų pakopoje dalyvauja apie 90 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų.

Kaip tvarkytis su pinigais geriausiai žino pensininkai – apklausa

Kas antras Lietuvos gyventojas neabejoja, kad pats geriausiai tvarko savo pinigus. Net 56 proc. žmonių tvirtina, kad geriausiu asmeninių lėšų valdytoju pirmiausiai įvardintų būtent save, o tarp skirtingų visuomenės grupių didžiausiu pasitikėjimu išsiskiria pensininkai. Tai atskleidė sausį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai yra uždaresni ir yra linkę labiau pasitikėti tik savimi, kai uždirbantys daugiau yra šiek tiek atviresni profesionalų patarimams.

Pensininkai – labiau užtikrinti nei vadovai

Nors vadovai kasdien priima didelės atsakomybės reikalaujančius sprendimus, asmeninių lėšų valdymo srityje jie savimi pasitiki mažiau nei pensininkai. Net 61 proc. senjorų tvirtino, kad asmeniškai pats žmogus geriausiai tvarko savo finansus, tarp vadovų taip manančių buvo 57 procentai.

„Kai vidutinė pensija šalyje sudaro tik apie 338 eurus, nenuostabu, kad gebėjimas išgyventi tampa tiesiog virtuoziškas. Pensijos nėra didelės ir kas mėnesį jas tenka paskirstyti būtiniems mokesčiams, maistui, vaistams bei kitoms neatidėliotinoms reikmėms. Neturint papildomo pajamų šaltinio pragyventi sunku, todėl apie šį laukiantį nelengvą gyvenimo etapą reikia pradėti galvoti kuo anksčiau ir ruošti jam finansinę pagalvę“, – sako Š. Ruzgys.

Pasak LIPFA prezidento, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis gali atimti galimybę sužinoti net ir teorines išlaidų planavimo ir santaupų kaupimo galimybes, apie kurias pats žmogus nepagalvoja.

Apklausos duomenimis, žemiau 50 proc. ribos atsidūrė ir mažiausią pasitikėjimą savo jėgomis pinigų tvarkymo klausimu parodė tik bedarbiai. Geriausiais asmeninių finansų valdytojais save įvardintų 46 proc. darbo neturinčių žmonių.

Atvirumas lemia platesnį požiūrį

Kuo žmogaus mėnesio pajamos didesnės, tuo labiau jis linkęs bent jau išklausyti patarimą „iš šalies“. Tarp respondentų, kurių mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui viršija 500 eurų, 57 proc. pasitiki savimi ir 30 proc. bankais.

Jei mėnesio pajamos yra mažos ir sudaro iki 200 eurų, 64 proc. šios grupės atstovų geriausiai vertina būtent savo gebėjimus tvarkytis su tokiu biudžetu, o 29 proc. pasitikėtų privačiu verslu, tarp jų bankais.

„Bendrai didžiausią pasitikėjimą valdant asmenines santaupas po savęs žmonės visoje Lietuvoje įvardina privatų verslą. Tai, kad šalies gyventojai vertina privataus kapitalo gebėjimą sėkmingai įdarbinti pinigus yra gerai, tačiau verta tai išnaudoti labiau – kreiptis konsultacijos, patarimų, paprašyti supažindinti su sprendimais, įvairiais lėšų valdymo instrumentais ir pasirinkti, kas tinka labiausiai“, – teigia Š. Ruzgys.

Pasak jo, norint matyti kuo platesnį vaizdą, neverta užbrėžti ribos, nes dėl asmeninių finansų priimami sprendimai anksčiau ar vėliau turi didelę įtaką gyvenimo kokybei ir finansiniam saugumui.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko sausio 15-26 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

LIPFA vienija fondų valdymo bendroves, administruojančias II pakopos pensijų fondus. 2019 metų pradžioje fondai valdė 3,118 mlrd. eurų privačių būsimų pensininkų santaupų, kurios ateityje papildys „Sodros“ mokamą pensiją.

Kur iš tiesų laikomi pensijų fondams patikėti pinigai?

Lietuvos II pakopos pensijų fondai valdo daugiau kaip 3 mlrd. eurų būsimųjų pensininkų santaupų. 2008 metais pasaulį supurčiusi ekonominė krizė mūsų šalies finansų sektoriui kainavo du bankus ir priminė, kad iki 100 tūkst. eurų dydžio indėliai yra apdrausti, o banko žlugimo atveju indėlininkams bus grąžinti. Pensijai kaupiamos lėšos nėra indėliai, bet nepaisant to – ne mažiau apsaugotos.

Pensijų fondus valdančios bendrovės nuolat sulaukia klausimų apie tai, ar saugios šalies pensininkų santaupos ir kas garantuotų jų atgavimą, jei pasirinktas pensijų fondas bankrutuotų ar dėl kokių nors priežasčių nuspręstų netęsti savo veiklos.

Atsižvelgusi į nuo metų pradžios užplūdusias užklausas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) sklaido populiariausius mitus.

Mitas nr. 1. Pensijų fondai visiškai perima fondų dalyvių pinigus. Ne visai. Fondų valdytojai veikia patikėjimo teise ir kas mėnesį gaunamas įmokas investuoja į vertybinius popierius. Tiek pinigai, tiek vertybiniai popieriai yra laikomi net ne pensijų kaupimo bendrovėje, o pasirinktame depozitoriume, kurio pagrindinė funkcija – užtikrinti, kad pensijų dalyvių turtas būtų saugiai prižiūrimas ir investuojamas vadovaujantis Lietuvos banko patvirtintomis pensijų fondų taisyklėmis.

Mitas nr. 2. Pensijų fondai klientų lėšas gali panaudoti savo reikmėms. Tikrai ne. Griežtas reguliavimas neleidžia nė mažiausio žingsnelio „į kairę“, o valdymo įmonės ir fondų dalyvių turtas yra visiškai atskirtas nuo bendrovės turto. Be to, pats turtas yra saugomas pasirinktame depozitoriume patikėjimo teise.

Mitas nr. 3. Nesu tikras, ar už mano santaupas neperkate vilų ir limuzinų. Kategoriškai ne. Būsimųjų pensininkų santaupos laikomos ne pinigų, o vertybinių popierių pavidalu, kad nuolat „dirbtų“. Atitinkamai vertybinių popierių nuosavybės įrašus saugo speciali įstaiga – depozitoriumas, kuris kontroliuoja, kaip investuojamas pensijų dalyvių turtas. Tai tarsi finansų sektoriaus notaras, licencijuojamas Lietuvos banko.

Mitas nr. 4. O kas, jeigu bankrutuosite? Jei ši visiškai teorinė galimybė ir taptų realybe, fondo dalyvio nuosavybė finansų rinkose be sustojimo darbuotųsi toliau ir sektų paskui kaupiantįjį į kitą fondą. Depozitoriumas, kuriame saugomas pensijų dalyvių turtas, yra atsakingas už kitos valdymo įmonės suradimą.

Mitas Nr. 5. Ar yra buvę precedentų, kai pensijų bendrovių tiesiog neliko? Per 15 metų nuo II pakopos veiklos pradžios nebuvo tokių atvejų, kad bendrovių tiesiog neliktų. Per tuos metus bendrovės jungėsi, keitė savo kryptis. Todėl šiuo metu pensijų fondus valdo 5 bendrovės, kai pradžioje jų buvo keliolika. Kaupiančiųjų turtas niekur nedingo, paprasčiausiai turtą investuoja ir sutartis aptarnauja šią paslaugą teikiančios bendrovės.

Lietuvos gyventojų pensijų santaupos II pakopos fonduose 2018 metų pabaigoje sudarė 3,118 mlrd. eurų. Jas investuoja penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Skurdo anatomija: taupymas prasidėtų nuo drabužių, baigtųsi medikų paslaugomis

Didžiosios dalies pajamų praradimas verstų Lietuvos gyventojus peržiūrėti savo poreikius ir pirmiausiai atsisakyti drabužių bei avalynės įsigijimo. Po to žmonės apribotų savo mobilumą mažindami išlaidas transportui, bei imtų taupyti kasdieniams maisto produktams – valgyti mažiau vaisių ir daržovių.

Tokią Lietuvos gyventojų reakciją į klausimą, jei pajamos sumažėtų iki vos 30 proc., atskleidė reprezentatyvi apklausa, kurią Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.

„Drastiškas pajamų sumažėjimas, jei jis dar ir ilgalaikis, visapusiškai paveikia žmogaus gyvenimą bei iš esmės pakeičia jo kokybę, susilpnindamas socialinius saitus ir nutolindamas nuo įprasto gyvenimo būdo. Faktas, kad net 68 proc. gyventojų pirmiausiai atsisakytų naujų drabužių ir avalynės pernelyg nestebina, tačiau kiti pasirinkimai atskleidžia nerimą keliančią situaciją: būtų taupoma maistui, vaistams, vaisiams ir daržovėms, higienos prekėms“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Apklausos duomenimis, taupant antroje vietoje atsidurtų išlaidos transportui (37 proc.), o po jų – kasdieniniai maisto produktai (30 proc.), vaistai, vitaminai ir papildai (27 proc.), vaisiai ir daržovės (20 proc.), higienos bei asmens priežiūros produktai (20 proc.). Paskutinėje vietoje liko medicininės paslaugos (14 proc.) – joms išlaidos būtų nurėžtos paskiausiai.

Skurdžiausių skurdas būtų didžiausias

Pasak Š. Ruzgio, didžiausią nerimą kelia tai, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai labiausiai taupytų maistui, palyginti su visomis kitomis pajamų grupėmis.

„Tie Lietuvos namų ūkiai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 200 eurų, linkę labiausiai taupyti maistui. Jei drastiškai sumažėtų pajamos, čia išlaidas kasdieniams maisto produktams peržiūrėtų net 42 proc., vaisiams ir daržovėms – 31 proc. gyventojų. Tikėtina, kad tokių namų ūkių išlaidos ir taip yra suspaustos, todėl pajamoms sumažėjus jie tiesiog neturėtų didelės erdvės, kur dar sutaupyti“, – teigia jis.

Palyginimui, 500 eurų pajamas vienam šeimos nariui gaunantys šeimos ūkiai kasdieniams maisto produktams taupytų mažiau (33 proc. respondentų), taip pat rečiau atsisakytų vaisių ir daržovių (13 proc. apklaustųjų).

Pensininkų pasirinkimai, jei dar labiau smuktų pajamos, atitinka bendrą tendenciją – išlaidos būtų mažinamos aprangai, avalynei (76 proc.), transportui (32 proc.) bei maistui (28 proc.). Tačiau ši socialinė grupė stengtųsi kuo mažiau liesti pinigus, kurių gali prireikti sveikatos reikmėms.

„Vaistams, vitaminams ir papildams taip pat būtų taupoma, bet jų eilė ateitų vėliau – tam nusiteikę 21 proc. pensininkų. Tik 12 proc. senjorų imtų taupyti medicininėms paslaugoms“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Problema – santaupų neturėjimas

Šalies gyventojai neturi pakankamai santaupų ir tai yra didžiausia problema praradus pajamas ar joms drastiškai sumažėjus. Europinė statistika rodo, kad Lietuvoje namų ūkių taupymo norma visoje Europos Sąjungoje 2016 metais buvo su minuso ženklu: -0,5 proc.

Pasak Š. Ruzgio, tokia situacija susiklostė ir dėl subjektyvių, ir dėl objektyvių priežasčių, tačiau tai nekeičia fakto – finansinius iššūkius atlaikyti būtų sunku.

„Darbo netekimas, sunki trauma ar liga – to prognozuoti ar numatyti yra neįmanoma. Tačiau tai, kad suėjus tam tikram amžiui tapsime pensininkais, žinome visi. Ir nepaisant to nesame linkę tam ruoštis kaip neišvengiamam gyvenimo etapui, kuriam būdinga sava specifika. Tai, kad prastėjant demografinei situacijai pensininkai ateityje gali gauti tik apie trečdalį buvusių pajamų, skatina kalbėti apie būtinybę taupyti dabar, neatidėliojant to neapibrėžtai ateičiai“, – sako Š. Ruzgys.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko sausio 15-26 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

LIPFA vienija fondų valdymo bendroves, administruojančias II pakopos pensijų fondus. 2019 metų pradžioje fondai valdė 3,118 mlrd. eurų privačių būsimų pensininkų santaupų, kurios ateityje papildys „Sodros“ mokamą pensiją.