Pasaulio ekonomiką kaustančio koronaviruso COVID-19 poveikis neaplenkė pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų grąžų. Pagrindinį smūgį prisiėmė toliausiai nuo senatvės pensijos esantys ir jauniausių klientų santaupas investuojantys fondai, o bendra vidutinė pensijų fondų svertinė grąža šiemet sausio-kovo mėnesiais buvo neigiama ir sudarė -14,8 procento.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, kovo 31 dieną II pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 3,386 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė, palyginus su metų pradžia.

Konservatyviausi fondai atsilaikė

Pirmąjį metų ketvirtį šalyje veikiančių pensijų turto išsaugojimo fondų grąža sumažėjo nuosaikiai:
-4,92 proc. Nedaug nuo jų nutolo 60-66 metų amžiaus klientų santaupas investuojantys fondai, kurių ketvirčio grąžos minusas sudarė 6,12 proc.

LIPFA valdybos nario Tado Gudaičio vertinimu, koronavirusu išbandomi pensijų fondai jau nuo 2019 metų pradžios, sėkmingai įgyvendinus pensijų reformą, veikia pagal gyvenimo ciklo fondų (GCF) strategiją ir tai padėjo amortizuoti konservatyviausių fondų grąžos pokyčius.

„Gyventojui artėjant prie pensijos amžiaus jo fonde atsiranda vis didesnis konservatyvių, nuo didelių svyravimų apsaugančių vertybinių popierių „buferis“, dėl kurio fondas kur kas silpniau atliepia pokyčius akcijų rinkose. Tokiuose fonduose akcijų dalis yra nedidelė ir įprastomis sąlygomis jie auga santūriau, tačiau tokiomis ekonominio ir finansinio streso sąlygomis kaip dabar jie pademonstravo savo atsparumą judėjimui žemyn“, – sako T. Gudaitis.

Jaunesnių dalyvių fondai svyravo labiau

Mažiausią grąžos sumažėjimą pirmąjį ketvirtį patyrė pensijų fondai, investuojantys 53-59 metų amžiaus gyventojų pensijų santaupas, jis pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė -11,62 procento. Šios amžiaus grupės pensijų fondų dalyviams iki pensinio amžiaus yra likę mažiausiai 5 metai.

Tuo tarpu nuo 52 metų ir jaunesnių II pakopos pensijų fondų dalyvių šių metų pradžios grąžos sumažėjimas svyruoja apie -17 proc. (46-52 metų sudaro -16,67 proc., 39-45 metų sudaro -17,32 proc., 32-38 metų sudaro -17,28 proc., 25-31 metų sudaro -17,27 proc., 18-24 metų sudaro -17,33 proc.).

„Jaunesnio amžiaus klientams skirtų pensijų fondai pagal GFC strategiją turėtų investuoti drąsiau ir rinktis labiau svyruoti linkusias akcijas, kad iki išėjimo į pensiją gyventojams uždirbtų kuo didesnę grąžą. Natūralu, kad akcijų kursams leidžiantis žemyn, tokie fondai reaguoja labiausiai. Iš kitos pusės, kad ir kokį didelį nerimą keltų COVID-19 sustabdytas gyvenimas, būtent akcijų fondai turi geriausias galimybes pigiai apsipirkti smukusiose rinkose ir tuo pačiu pasinaudoti būsimu jų atšokimu, kadangi lėšos yra investuojamos nuolat“, – teigia T. Gudaitis.

18-59 amžiaus klientų lėšas valdančių pensijų fondų turtas kovo pabaigoje buvo 3,019 mlrd. eurų, iš jų mažiausi buvo 18-24 metų amžiaus klientams skirtų fondų turtas, kuris sudarė 32,165 mln. eurų.

Fondai toliau investuoja

Pensijų fondai laikosi Lietuvos banko patvirtintų investavimo strategijų, skaidančių riziką pagal dalyvių amžių, ir periodiškai investuoja jiems patikėtas lėšas.

„Nerimas dėl COVID-19 poveikio ne tik atskirų šalių, bet ir viso pasaulio ekonomikai yra suprantamas. Tačiau šioje situacijose vyriausybės ir centriniai bankai nelaukia ir nedelsdami imasi priemonių sušvelninti koronaviruso smūgį, o finansų rinkose atsiveria ne tik praradimai, bet ir galimybės mažesne kaina įsigyti augimo potencialą turinčių vertybinių popierių, todėl jaunesniems dalyviams patartina nekeisti fondo į konservatyvesnį ir tas galimybes išnaudoti“, – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Spaudos konferencijos įrašas ir pristatymo skaidrės: https://bit.ly/3aBrl4G