Danijos ekspertas teigia, kad pensijų sistemos keitimas turi būti atsietas nuo politikos
Žinomas Danijos ekspertas Ole Beier Sørensen, ilgą laiką dirbęs tarptautinėje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD), II pensijų sistemos pakopą reformuoti besiruošiantiems Lietuvos atstovams pataria remtis išimtinai ekonomine analize ir atriboti ją nuo politikos.
Lietuvoje viešėjęs ir savo įžvalgas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) pristatęs ekspertas atskleidė, jog su džiaugsmu mokesčius mokančiais piliečiais galinti džiaugtis Danija dėl ateities pensininkų aprūpinimo modelio diskutavo net 8 metus, o dėl privačių pensijų modelio apsisprendė tik pasiekusi platų visuomenės pritarimą.
„Džiugu, kad užsienio ekspertai, kurių nuomone pasitiki mūsų šalies institucijų atstovai, primena žinomą tiesą: politiniai interesai turi būti atriboti nuo ekonominės realybės, o socialinių partnerių, tarp kurių būtų ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai, įsitraukimas yra kritiškai svarbus siekiant susitelkimo svarbiausiais klausimais. 8 metai diskusijų ir daugiau kaip 550 susitikimų Danijoje dabartinės lietuviškos skubos kontekste skamba šiek tiek utopiškai, tačiau puikiai iliustruoja tai, kad tik taip pasiekiami svarbiausi tikslai – stabilumas ir efektyvumas“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Pasak jo, OECD ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad privačiai kaupiamų pensijų santaupų sėkmė priklauso nuo aprėpties, kuri privalo būti maksimali, o tas pats sistemos modelis privalo būti taikomas maksimaliai visiems.
Danija yra geras pavyzdys dar ir tuo, kad siekiant socialinio teisingumo bei atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, įmokos į pensijų fondus buvo didinamos ne keliant mokesčius dirbantiesiems, o įmokų procentą didinant laipsniškai, atsižvelgiant į augančius atlyginimus.
Beje, 2016 metais net šešiose OECD šalyse pensijų turtas pasiekė 1 trln. JAV dolerių, tai Australijoje, Kanadoje, Japonijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje II pakopos pensijų fonduose kaupiančių dirbančiųjų santaupos šiemet sausio 1 dieną sudarė 2,911 mlrd. eurų ir artėja prie 3 mlrd. eurų ribos.
Lietuva šiemet tikisi sulaukti kvietimo tapti Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) nare. Ir Švedija, ir Danija jau priklauso šiam ekonomiškai išsivysčiusių šalių klubui.
„Globalių iššūkių akivaizdoje susitelkimas ir socialinių partnerių vaidmuo yra ekstremaliai svarbus. Visuomenei sparčiai senstant išsivysčiusios šalys susiduria su realybe, kuomet senjorų skaičius auga, o dirbančiųjų mažėja ir jiems finansinė našta sunkėja. Didžiausią privačios pensijų sistemos naudą pajus kita karta, kuri ne tik pati kaups nuo pat pradžių, bet ir galės pasinaudoti sistemoje cirkuliuojančiomis, paveldimomis santaupomis – tam ir reikalingas platus sutarimas bei politinis stabilumas, kurio būtinybę pabrėžia Danijos ekspertas“, – teigia LIPFA vadovas.
Statistikos departamento duomenimis, šiemet 100-as šalies gyventojų šiemet turės išlaikyti 53 vaikus ir pensininkus, kai pernai juos išlaikė 52.
2016 metais Lietuvoje vienam pensininkui teko 3,5 dirbančiojo, tačiau jau 2030 metais šis santykis sumažės iki 2,1.
II pakopa buvo sukurta siekiant balansuoti pensijų išmokas ir mažinti „Sodrai“ tenkančią naštą. II pakopos pensijų fonduose Lietuvos dirbantieji gali kaupti nuo 2004 metų.
Vien pernai Lietuvos II pakopos pensijų fondai dirbančiųjų santaupas padidino 106,4 mln. eurų. Nuo veiklos pradžios pensijų fondai jau uždirbo 571,2 mln. eurų.