Europos Komisija, rengianti pensijų baltąją knygą, pažadėjo atsižvelgti į Lietuvos privačių pensijų fondų valdytojų pateiktus pasiūlymus, skirtus užkirsti kelią dalies valstybių politikų siekiams griauti privačias pensijų kaupimo sistemas. Komisijos pareigūnai teigia su nerimu stebinti politinius įvykius ir ketina nubrėžti bendras gaires valstybėms narėms.

 „Kaip žinote, pensijų sistemų modeliai didžiąja dalimi yra valstybinės kompetencijos klausimas ir Europos Sąjungos galimybės kištis į šią sritį yra ribotos. Europos Komisija (EK), šią vasarą išleidusi pensijų žaliąją knygą, siekė plačiai konsultuotis, kaip ES lygmeniu būtų galima paremti valstybes nares užtikrinant adekvačias, tvarias ir saugias pensijas piliečiams. Surinktos įvairių suinteresuotų šalių nuomonės šiame darbe jau leidžia žengti kitus žingsnius“, – Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai atsiųstame laiške teigia Ralfas Jacobas, Europos Komisijos padalinio, atsakingo už aktyvų senėjimą, pensijas, sveikatos priežiūrą ir socialines paslaugas, vadovas.

Lietuvos privačių pensijų fondų valdytojų gruodį Europos komisijai nusiųstame laiške buvo siūloma įvesti bendras ES šalims narėms nuostatas, kurios reglamentuotų nacionalinių pensijų sistemų veiklos sąlygas ir užtikrintų pensijų sistemų tvarumą bei dalyvių teisėtų lūkesčių įgyvendinimą. Taip pat valdytojai siūlė Europos Komisijai numatyti visoms šalims narėms reglamentavimo modelį, užtikrinantį, kad esminės pensijų kaupimo sąlygos nesikeistų arba nesikeistų staiga. Pavyzdžiui, gyventojų įmokų į privačius pensijų fondus dydis neturėtų būti staiga mažinamas vien todėl, kas valstybinė socialinė sistema turi skolų, kaip tai buvo padaryta Lietuvoje 2009 sausio 1 d. ir 2009 m. liepos 1d., ir šis sumažinimas galioja neapibrėžtą laikotarpį – dėl to Lietuvos pensijų fondų dalyviai neteko jau daugiau nei 1 mlrd. litų.

„Be abejonės, EK labai atidžiai ir su susirūpinimu seka pokyčius valstybės finansuojamose pensijų schemose dalyje valstybių narių. Mūsų tęsiamo darbo kontekste, po konsultacijų ties žaliąja knyga ir rengiant baltąją knygą, mes svarstysime visus pasiūlymus, tokius, kokių pateikėte ir jūs“, – teigia R. Jacobas.

Žaliąja knyga pavadintas 2010 m. liepos 12 d. EK priimtas svarbus visoms Europos Sąjungos narėms valstybėms dokumentas „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“ – jis buvo skirtas išsamioms konsultacijoms, kuriomis bus siekiama nustatyti didžiausias pensijų sistemų problemas Europos Sąjungos valstybėse, ir būdus, kaip ES galėtų paremti valstybių narių pastangas sukurti adekvačias ir tvarias pensijų sistemas. Dabar EK pradeda rengti baltąją knygą, kurioje bus apibendrint siūlomų pasikeitimų gairės ir pasiūlymai ES valstybėms narėms.

„Kuomet einamosios socialinės problemos užgožia būsimų pensijų klausimus, bendras koordinavimas ES lygmeniu padėtų išlaikyti nuoseklią pensijų sistemą, keičiantis politikams ar ekonominei padėčiai“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas.

Be minėtų pasiūlymų, Lietuvos pensijų fondų valdytojai EK siųstame laiške siūlė aiškiai apibrėžti, kokia pensija yra adekvati – adekvačios pensijos lygis galėtų būti išreiškiamas kaip santykis nuo vidutinio šalies atlyginimo lygmens, kaip minimalaus pragyvenimo lygmens daugiklis ar kitais rodikliais. Nubrėžus adekvačios pensijos lygmenį ES valstybės narės būtų suinteresuotos užsibrėžtą tikslą pasiekti, tuomet didesnį spaudimą spręsti problemas Vyriausybėms keltų ir visuomenė. Taip pat siūloma imtis priemonių, skirtų didinti gyventojų finansinį išprusimą, daugiau dėmesio skirti pensijų sistemų viešinimui.

Pensijų fondai buvo sukurti tam, kad pirmosios pakopos einamojo finansavimo sistema galėtų sėkmingai susidoroti su nuolat senėjančios visuomenės padariniais, o dabartinė dirbančiųjų karta sukauptų bent dalį pensijos patys. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad per didelė priklausomybė nuo valstybinės pensijos veda prie didžiulių biudžetų deficitų – valstybinės socialinio draudimo sistemos, prastėjant demografinei padėčiai, nepajėgios iš surenkamų lėšų įvykdyti įsipareigojimų pensininkams. Todėl tenka periodiškai vykdyti reformas, kuriomis mažinami valstybės įsipareigojimai ne tik esamiems, bet ir būsimiems pensininkams: tai ir pensinio amžiaus ilginimas, o per finansų krizę – ir pensijų mažinimas.