Rugsėjo mėnesį savanoriškai apsisprendusiųjų kaupti pensijai papildomomis įmokomis gyventojų skaičius jau viršijo 273 tūkst. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pastebi, kad kartu didėja ir būsimos gyventojų savanoriškos investicijos į asmenines sąskaitas fonduose, iš kurių ir bus mokama dalis ateities pensijos. Skaičiuojant pagal dabartines papildomai kaupti apsisprendusių gyventojų metines pajamas, ši suma viršija 63 mln. Lt.

 „Pensijų fondų sistemos kritikai nuolat pabrėžia, kad didelė dalis dirbančiųjų yra neaktyvūs ir nenori mokėti savanoriškų įmokų, todėl nesukaups pakankamai lėšų pensijai. Tačiau situacija priešinga, atmetus emigravusius ir nedirbančius pensijų fondų dalyvius, kurių priskaičiuojama apie 35 proc., šiuo metu kas antras kaupiantysis sutiko mokėti savanoriškas įmokas, kurių bendra suma šiuo metu jau viršija 63 mln. litų“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, tai yra tik minimalūs skaičiavimai, tikimasi, kad iki apsisprendimo termino pabaigos savanoriškas įmokas mokėti sutiks dar apie 40-50 tūkst. pensijų fondų dalyvių, o jų įmokos į asmenines sąskaitas pasirinktuose pensijų fonduose sieks 80 mln. Lt. Be to, esant stabiliai ekonominei situacijai, kiekvieno dirbančiojo pajamos augs, o pensijų kaupimo sistema leis užsitikrinti didesnes pensijas.

Asociacijos statistika atskleidžia, kad daugiausiai – tiek skaičiumi, tiek pinigais – investuoti į savo pensijas pasiryžo tie antros pakopos fondų dalyviai, kurių pajamos siekia nuo 1000 iki 2000 litų. Jie sudaro 38 proc. pasirašiusiųjų papildomam kaupimui dalyvių, daugiau kaip 18 proc. jų –uždirbantys nuo 2000 iki 3000 Lt. Ši tendencija parodo, kad valstybės sukurta sistema iš tikrųjų veikia taip, kaip ir suplanuota įstatyme, ir paneigia šiuo metu eskaluojamas abejones, ar uždirbančiam mažiau verta kaupti papildomai.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 1000 litų, jis pats iš savo lėšų jau kitais metais į asmeninę pensijų fondo sąskaitą mokės 10 litų, o valstybė jam papildomai perves apie 22 litus. Žmogus gauna daugiau kaip 100 proc. naudą, o valstybei tai yra teisingas būdas skatinti socialiai labiau pažeidžiamus žmones.

Asociacijos atstovai pažymi, kad gyventojams suteiktas apsisprendimo laikotarpis yra dabar, o ne vėliau. Šiandien priimamas sprendimas nėra susijęs su jų dabartine finansine situacija. Nors apie 15 proc. asmenų, nusprendusių kaupti papildomai, šiuo metu nedirba, taip atsitinka dėl įvairių asmeninių priežasčių: motinystės ar tėvystės atostogų, darbo keitimo, dėl laikinos bedarbystės ar kitų aplinkybių. Tai jokiu būdu nereiškia, kad šie asmenys ir ateityje neturės pajamų.

Iki gruodžio 1 dienos, pensijų fondų sistemoje dalyvaujantys gyventojai gali apsispręsti ir pasirinkti vieną iš trijų būdų, kaip jie kaups ateičiai – šalia „Sodros“ įmokų mokėti savanoriškas įmokas ir gauti paskatinamąją valstybės subsidiją, apskritai stabdyti kaupimą pensijų fonduose arba nieko nekeisti ir kaupti tik „Sodros“ įmokomis.

Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, norą kaupti savanoriškomis įmokomis jau pareiškė 273 tūkst. gyventojų. Iš jų – beveik 42 tūkst. yra pensijų sistemos dalyviai sudarę sutartis šiais metais, t.y. 2,2 kartų daugiau nei pernai. Stabdyti kaupimą nusprendė šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. gyventojų, o likusieji 527 tūkst. dalyvių nusprendė pensijai kaupti iki šiol galiojusiomis sąlygomis arba sprendimą priims per likusius pusantro mėnesio. Apie 300 tūkst. nėra aktyvūs pensijų fondų dalyviai, nes jau ne vienerius metus į jų sąskaitas įmokos nepervedamos.

Lietuvos pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 100 tūkst. gyventojų.