Mažėjantis gyventojų skaičius ir sparčiai senstanti visuomenė Lietuvoje jau netrukus paneigs mitą, kad pensijoje pavyks išgyventi be papildomo taupymo. Būsimi pensininkai jau po 20 metų vien iš valstybės gali tikėtis vos 23 proc. dabartinio atlyginimo siekiančios pensijos.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) perspėja, kad bandymas naujomis reformomis klibinti II pensijų pakopos pamatus gali baigtis tuo, kad ateities pensininkai bus pasmerkti dar neregėtam nepritekliui. Didelį rūpestį kelia ir tai, ar pensijų sistemos pertvarkymas netaps antra naktine mokesčių reforma, kadangi paskelbusi, jog laukia visuomenės ir socialinių partnerių nuomonės, Vyriausybė jau parengė ir pateikė teisės aktus, kuriuose atsispindi tik ministerijų idėjos.

Įsijungdama į viešą diskusiją dėl šalies pensijų sistemos ateities LIPFA teikia savo siūlymus, kad dirbantiesiems asmeniškai kaupti pensijai padedanti II pakopa būtų sustiprinta, o ne susilpninta. Skaičiuojama, kad vien pakeitus kaupimo formulę, gyventojų praradimai kiekvienam asmeniškai gali siekti 5-9 tūkst. eurų.

„Primindami nepaneigiamą faktą, kad kuo ilgiau ir nuosekliau taupai, tuo daugiau sutaupai, siūlome nenusigręžti nuo anksčiau valdžios prisiimtų įsipareigojimų ir išlaikyti žadėtą kaupimo formulę, kuri yra palanki pensijai taupančiam žmogui bei padeda jam sukaupti daugiau. Reformos pasiūlymuose pastebime norą valstybei „nusiplauti rankas“: ir taip nedideles pajamas gaunantiems žmonėms siūloma daugiau „atsikirpti“ nuo atlyginimo, o žadama paskata – minimali ir pažeidžiama“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pasak jo, klaidingas įsitikinimas, kad II pakopoje dalyvauja daug uždirbantys žmonės, kurie nėra jautrūs sprendimams, kokia dalis jų atlyginimo turėtų nukeliauti kaupimui. LIPFA duomenimis, beveik 60 proc. II pensijų pakopos dalyvių gauna mažesnes nei vidutinis darbo užmokestis (VDU) pajamas, o daugiau kaip 30 proc.. dalyvių pajamos yra mažesnės nei 500 eurų.

„Realybė yra tokia, kad II pakopa yra skirta žmonėms, turintiems ribotas galimybes taupyti ir naudotis instrumentais, leidžiančiais sumažinti infliacijos įtaką, kurią patiria „kojinėje“ laikomi pinigai, jei tokių turima. Be to, kad bandoma ignoruoti teisėtus lūkesčius ir esamus įsipareigojimus, dirbantiesiems ketinama panaikinti teisę patiems perskirstyti mažą dalį mokamo „Sodros“ mokesčio ir nukreipti jį savo pensijai. Gaunasi paradoksas: dalimi sumokėtų mokesčių galime remti nevyriausybines organizacijas, viešojo sektoriaus įstaigas, labdaros organizacijas, net profsąjungas ir partijas, tačiau kai kalba pasisuka apie paties žmogaus gerovę, pasakoma ne. Sakyčiau, kad toks požiūris nėra sąžiningas“, – sako Š. Ruzgys.

SADM siūlant bandyti tris kartus į kaupimą įtraukti dirbančiuosius iki 40 metų, LIPFA manymu, įtraukimas turėtų būti dažnesnis, o amžiaus riba – bent 50 metų.

Taip pat turėtų būti išlaikyta ankstesnė kaupimo formulė ir jos dedamųjų šaltiniai bei jų stabilumas. Valstybės paskata turėtų būti ne mažesnė nei 3 proc., apgalvotas skatinimas tų II pakopos dalyvių, kurie gauna už VDU didesnį atlyginimą. Siekiant užtikrinti kuo didesnes būsimųjų pensininkų santaupas, LIPFA siūlo sudaryti sąlygas į kaupimą įsitraukti tiek iškart visa apimtimi, tiek laipsniškai, o valstybės subsidiją nustatyti atlyginimo dydžio, bet ne mažesnę nei VDU, bei įtvirtinti ją įstatymo lygiu.

„II pakopos stiprinimas turi būti vienas svarbiausių valstybės interesų, nes, deja, visuomenė sensta daug greičiau, o dirbančiųjų skaičius mažėja kur kas sparčiau, nei buvo prognozuota ir ruošiamasi tam anksčiau. Vertinant demografinį kontekstą bei reformos gaires tampa neaišku, koks šios reformos tikslas ir ar ji tikrai orientuota į žmogaus gerovę. Kol kas smarkiai abejojame, ar iš demografinės duobės sugebėsime išlipti kreivomis kopėčiomis“, – sako LIPFA vadovas.

Dalis pensijos reformų pasiūlymų yra tiesiogiai susiję su II pakopos sistemos konkurencingumu.

„Nuskambėjęs siūlymas per pusę mažinti atskaitymus gali reikšti pasiūlos susitraukimą ir konkurencijos mažėjimą, kas pirmiausiai būtų minusas gyventojams, kurie turėtų mažiau galimybių rinktis geriausią ir efektyviausią pensijos santaupų valdytoją. Svarstant panašius pakeitimus, siūlome pirmiausiai įgyvendinti pakeitimus, dėl kurių sutarta ir kurių įgyvendinimas pareikalaus lėšų, o vėliau – kalbėti apie atskaitymų susiejimą su valdomo turto dydžiu“, – teigia LIPFA vadovas.

Skubant reformas įteisinti jau nuo 2019 metų, gegužės 4 dieną buvo pateikti siūlomi teisės aktų pakeitimai ir paprašyta pastabas pateikti iki gegužės 10 dienos. Anot LIPFA, toks skubėjimas ir minimalus 3 darbų dienų terminas niekaip nėra pateisinamas, kai klausimas liečia daugiau kaip 1 mln. Lietuvos dirbančiųjų ir jų ateitį tuo metu, kai jų gebėjimas pasirūpinti savo finansine situacija bus ribotas.