Valdančiųjų planai su niekuo nesitariant iš esmės keisti pensijų sistemą siunčia aiškią žinią: kaupimui pažadėtas lėšas norima pravalgyti. Nors demografinės problemos tik aštrėja ir visuomenė sparčiai sensta, šiuo metu dirbantys ir „Sodrai“ įmokas mokantys žmonės rizikuoja likti nuviltais lūkesčiais prie suskilusios geldos.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia, kad nesubalansuoti, su socialiniais partneriais neišdiskutuoti sprendimai gali pakirsti pasitikėjimą visa pensijų sistema.

„Deja, tenka konstatuoti, kad pensijos suprantamos ne kaip integrali visos socialinės sistemos dalis, o atskiras, savaime egzistuojantis segmentas, kurį galima keisti ir reformuoti sulig kiekvienu nauju politiniu vėju. Visuomenės senėjimas kelia prognozuojamą iššūkį, kuriam atsako imta ieškoti jau prieš keliolika metų. Tenka konstatuoti, kad per šį laiką situacija nepasikeitė, atvirkščiai – toliau aštrėja, todėl už šią sritį atsakingo ministro pasisakymai, jog kuo mažiau Lietuvoje bus dirbančių žmonių, tuo bus didesnės jų algos bei mokesčiai „Sodrai“, atleiskite, panašu į šieno ravėjimą“, – sako LIPFA vadovas.

Jo teigimu, tai, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis savotiškai interpretuoja esamą situaciją.

„Ministras kuria dirbtinę priešpriešą teigdamas, kad ateities pensijos kaupiamos dabartinių pensininkų sąskaita. Užmirštamas faktas, kad būtent dirbantieji išlaiko pensininkus iš savo mokesčių, kurių maža dalis grįžta jiems kaip valstybės paskata kaupti savarankiškai. Atsisakius paskatos būsimiems pensininkams, dabartinės pensijos vieną kartą padidėtų apie 20 eurų ir tai niekaip nėra panašu į esminį mažų pensijų klausimo sprendimą. Toks valdžios požiūris kuria nereikalingą įtampą tarp skirtingų visuomenės grupių, palikdamas erdvės politikams būti „geriems“ vienai iš jų“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Nerimą kelia valstybės mastu ignoruojami jos pačios įsipareigojimai didinti įmokas į pensijų fondus, atstatyti ir kompensuoti ekonominės krizės laikotarpiu apkarpytus pervedimus.

Pasak LIPFA vadovo, bet kurioje kitoje gyvenimo srityje teisinių įsipareigojimų bei Konstitucinio Teismo sprendimų nesilaikymas reikštų atitinkamas pasekmes, tačiau pensijų klausimas padarytas išimtiniu.

„Ministras kalba, apie didesnius atlyginimus dirbantiesiems, nes jų bus mažiau, „Sodros“ pensijų augimą lygina su privačių pensijų fondų darbo rezultatais, nors pirmuoju atveju viską lemia politiniai sprendimai dėl išmokų dydžio ir su realia ekonomine situacija tai neturi nieko bendro. Čia bent jau visi vieningai sutariame, kad dirbančiųjų skaičius vienam pensininkui su laiku drastiškai mažės, apie „Sodros“ pensijos augimą svarstyti yra ir nelogiška, ir nekorektiška“, – sako jis.

Blogiausia, kas gali nutikti – asmeniniu apsisprendimu ir atsakingu ilgalaikiu planavimu bei taupymu pagrįsta II pensijų pakopos sistema bus susieta su nepastoviais, neprognozuojamas politikų pažadais ir gali mažinti paskatas kaupti savarankiškai ypač mažas pajamas gaunančius asmenis, t.y vieniems jautriausiems Lietuvos gyventojams.

„Ketinimas atsisakyti konkrečių, aiškių valstybės  įsipareigojimų, kokie yra dabar, ir pasirinkimas eiti į nuolatinių politinių spekuliacijų objektu esančias mokestines lengvatas grąžina mus į situaciją, kai aiškumo ir stabilumo besitikintys dirbantieji tampa priklausomi nuo besikeičiančių politikų požiūrio, supratimo ir nuolatinės žaidimo taisyklių kaitos. Taip elgiantis gali būti pakirstas pasitikėjimas visa pensijų sistema ir visomis jo pakopomis“, – mano Š. Ruzgys.