Šiemet per sausį – vasarį pasirašytos 10.675 naujos pensijų kaupimo II pakopos pensijų fonduose sutartys, nepaisant to, kad įmokos į sąskaitas pensijų fonduose yra sumažintos, o jų atstatymo lygmens ir laiko perspektyvų sąlygos yra neaiškios. Pensijų fondų valdytojai norą taupyti aiškina augančiu gyventojų išprusimu ir atsigaunančia darbo rinka.

 „Dalyvavimas II pakopos pensijų kaupime yra savanoriškas, šioje sistemoje jau kaupia beveik 80 proc. dirbančiųjų ir ateina vis naujų dalyvių – pasitikėjimą kaupimo sistema parodo ir apklausų duomenys. Spartus dalyvių skaičiaus augimas stebina dėl to, kad iš dalies rinka yra baigtinė – tai yra, kartą šią sutartį pasirašius, kaupiama iki pensijos, o rinką papildo tik naujai į darbo rinką ateinantis jaunimas arba persigalvoję vyresni darbo rinkos dalyviai“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Vasario mėn. pabaigoje II pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvavo iš viso 1.045.546 dalyviai, rodo „Sodros“ duomenys. Tai sudaro apie 78 proc. visų dirbančiųjų – pernai šalies ūkyje dirbo 1,344 mln. gyventojų, duomenis pateikia Statistikos departamentas. Pirmas naujų sutarčių pasirašymo bumas, anot Š. Ruzgio, buvo tuomet, kai pensijų kaupimo sistema startavo (2003 m.), o antrasis – 2005 metais, mat pradėjo augti įmokos į sąskaitas pensijų fonduose, įstatymas dalyviams garantavo 5,5 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ pervedimų tarifą, tačiau per krizę jis buvo sumažintas iki 2 proc. Pernai per du mėnesius, kuomet dar buvo žadama įmokas nuo šių metų atstatyti iki 5,5proc., iš viso buvo pasirašytos 13.604 naujos pensijų kaupimo sutartys.

„Pensijų kaupimo rinkos aktyvumą galima pagrįsti ir atsigaunančia darbo rinka – daugiau žmonių susiranda darbus, tuomet žmonės tampa motyvuoti dalį „Sodrai“ skiriamų lėšų nukreipti privačiam kaupimui. Kuomet įmokos į pensijų fondus siekia 2 proc., vidutinį atlygį gaunantis asmuo taip per metus gali asmeniniam taupymui skirti maždaug 512 litų nuo sumokėtų socialinio draudimo mokesčių – o jie per metus sudaro 10.132 litus.“, – aiškina Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas.

Naujas pensijų kaupimo sutartis gyventojai gali pasirašyti iki liepos, o naujai atėję į darbo rinką ir pirmą kartą gavę socialinio draudimo pažymėjimą asmenys turi teisę sudaryti šias sutartis iki spalio 1 d. Jos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.

Pernai lapkritį UAB „Vilmorus“ atliktas Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 89,1 proc. apklaustų gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“).

LGDĮA šiemet atlikto tyrimo duomenimis, kaupdami pensijai Lietuvos gyventojai vis dar labiausiai pasitiki „Sodros“ sistema – 70 proc. apklaustųjų. Minėtas tyrimas taip pat parodė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šalies gyventojai nesirenka papildomų pensijos kaupimo būdų, yra manymas, kad ateityje pakaks „Sodros“ pensijos.

„Darome prielaidą, kad dauguma žmonių gyvena „šia diena“ ir mano, kad ateityje jais bus finansiškai pasirūpinta. „Sodra“ po reformų tikriausiai nesugebės užtikrinti net pusės buvusio atlyginimo, tačiau gyventojai, net ir turėdami atliekamų lėšų, retai susimąsto, kad juos patys galėtų skirti sotesnei senatvei.“, – teigia A. Bakšinskas.

Anot asociacijų vadovų, Lietuvos demografinė padėtis tik blogėja – pensininkų ir kitų išmokų gavėjų santykis su dirbančiaisiais, prognozuojama, vis prastės, todėl „Sodra“ surinks mažiau lėšų, iš kurių galės mokėti pensijas. Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.