Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija teigia, kad pensijų sistemos reformos rezultatus reikėtų vertinti tik optimistiškai – pasibaigus pasirinkimo laikotarpiui, kaupti prisidedant savo lėšomis ir gaunant valstybės paskatinimą yra pasirinkę beveik 35 proc. – 385,9 tūkst. gyventojų. Asociacijos skaičiavimais, tai reiškia, kad jau kitąmet šie žmonės į savo pensijų kaupimą investuos daugiau kaip 100 mln. litų.

 „Reikia pabrėžti, kad būsimieji pensininkai, priėmę valstybės kvietimą kaupti, yra pasiryžę kiekvieną mėnesį tam skirti nedidelę dalį savo pajamų. Tai nėra kiekvieną dieną pasitaikantis abipusis supratimas, o tikra valstybės sėkmė, todėl ji ir vykdys savo įsipareigojimus“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. Jo nuomone, beveik 400 tūkst. darbingo amžiaus Lietuvos piliečių – tai svarbi visuomenės dalis, kuri valdžiai pasiuntė labai aiškų ir teigiamą signalą apie kaupimą pensijų fonduose. Svarbu, kad visos politinės jėgos gerbtų šį žmonių pasirinkimą ir ateityje.

Pensijų kaupimo bendrovės taip pat pastebi, kad kai kuriose žiniasklaidos priemonėse eskaluota sumaištis baigiantis pasirinkimo laikotarpiui neatspindėjo tikrovės. Reformos metu iš esmės buvo išvengta paskutinės minutės sindromo, o rugsėjį pratęstas pasirinkimo laikotarpis leido tinkamą sprendimą dėl pensijos kaupimo priimti dar daugiau kaip 190 tūkst. gyventojų.

Remiantis asociacijos statistika, daugiausiai investuoti į savo pensijas pasiryžo tie antros pakopos fondų dalyviai, kurių pajamos siekia nuo 1000 iki 2000 litų. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 1000 litų, jis pats iš savo lėšų kitais metais į asmeninę pensijų fondo sąskaitą mokės 10 litų, o valstybė jam papildomai perves apie 22 litus.

„Sodros“ duomenimis, stabdyti kaupimą nusprendė vos 2 proc. sistemos dalyvių – kiek daugiau nei 22 tūkst. gyventojų. Likusieji 63 proc. dalyvių pensijas kaups iki reformos pradžios galiojusiomis sąlygomis – jie savo sąskaitų pensijų fonduose nepildys savanoriškomis įmokomis ir negaus paskatinamosios premijos iš valstybės.

Lietuvos pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 113 tūkst. gyventojų.