Pensijų kaupimo sistema gali jau kitais metais nustoti funkcionavusi, jeigu Seimas šiandien priims siūlymus priversti milijoną kaupiančiųjų gaišti laiką ir vykti į „Sodros“ filialus pasirašinėti sutikimus, o pensijų kaupimo bendrovėms pajamas taip sumažinti, kad joms neapsimokėtų ši veikla, ir jos svarstytų pasitraukimą iš rinkos.

„Mums keista, kad siūlomas toks neefektyvus sprendimas. Visam šiam procesui suvaldyti – informuoti milijoną kaupiančiųjų apie pertvarkas, juos prisikviesti į „Sodrą“ pasirašyti sutarties atnaujinimą ir dar apdoroti milijoną naujų sutarčių – reikės milžiniškų resursų tiek iš „Sodros“, tiek iš pensijų kaupimo bendrovių. Todėl mes manome, kad žymiai racionalesnis ir praktiškai lengviau įgyvendinamas Vyriausybės pasiūlymas visus kaupiančiuosius perkelti į naująją Pensijų kaupimo sistemą leidžiant iš jos pasitraukti tiems, kurie persigalvojo“, – sakė Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Jeigu bus visgi priimtas Seimo komiteto siūlymas, valstybė turės numatyti biudžete ne vieną milijoną kainuosiančią informacinę kampaniją, kaip tai buvo su skaitmeninės televizijos įvedimu, finansuoti samdymą papildomų darbuotojų „Sodrai“ paskirtoms naujoms funkcijoms vykdyti ir investicijas sutarčių apdorojimui, skaičiavimams ir t.t.

Kitas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlytas sprendimas, ekspertų vertinimu, taip pat nėra paskaičiuotas ir įvertintas. Komitetas pasiūlė Seimui sumažinti pensijų kaupimo bendrovių taikomus atskaitymus daugiau kaip dvigubai, taip tikėdamiesi, kad sistema bus pigesnė. Šiuo metu tokiam drastiškam pokyčiui nepritaria ir įstatyminę valdymo įmonių priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas. Šis sumažinimas gali sumažinti konkurenciją rinkoje, nes greičiausiai išliktų tik keletas bendrovių.

„Suprantame politikų norus mažinti atskaitymus, tačiau šis siūlymas nebuvo tinkamai išanalizuotas ir vertintas, jis yra visiškai ekstremalus ir reiškia, kad tokiu būdu būtų vienareikšmiškai didinama rinkos koncentracija, mažėtų konkurencija ir galiausiai pralaimėtų kaupiantieji, turėdami mažesnes galimybes rinktis pensijų fondą ir jo valdytoją“, – teigia Š. Ruzgys.

Jeigu bus priimti siūlymai, Lietuvoje veikiančioms bendrovėms bus leidžiama gauti maždaug keturis kartus mažesnes pajamas nei Latvijoje ir Estijoje.

Vyriausybės pateiktoje pensijų sistemos reformoje numatyta, kad  įsigaliojus įstatymams, dalyviai automatiškai pereitų į naują sistemą.  Lėšas į savo asmenines antros pakopos pensijų fondo sąskaitas jie gautų iš trijų šaltinių. Pirmasis – tai valstybės nustatytas procentas iš dalies socialinių mokesčių, antrasis – žmogaus asmeniškai skiriami procentai  iš savo atlyginimo, trečiasis – valstybės skatinimas kaupti skiriant tuos pačius procentus nuo šalies vidutinio mėnesio atlyginimo.