Taupymo tempą leidžianti pasirinkti savanoriška III pensijų pakopa šiemet pirmąjį ketvirtį uždirbo +4,46 proc. vidutinę svertinę grąžą, o jos valdomo turto vertė pasiekė 181,6 mln. eurų. Panašų augimo tempą III pakopa išlaikė ir 2020-aisiais, kuomet vidutinės svertinės grąžos augimas siekė +4,63 proc., rodo Lietuvos banko duomenys.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad šiemet geriausiai sekasi daugiausiai rizikos prisiimantiems III pakopos fondams, kurie iš esmės investuoja į akcijas.

„Šiemet pirmąjį ketvirtį didžiausią augimo tempą demonstravo rizikingiausių investavimo strategijų besilaikantys pensijų fondai. Jų vidutinė svertinė grąža pasiekė +8,52 proc. Atsargiau ir į mišrius objektus investuojančių fondų vidutinė svertinė grąža sudarė +2,34 proc., o konservatyviausių obligacijų fondų buvo neigiama: -0,99 proc. Pastarojo tipo fondų rezultatas neturėtų stebinti žinant, kad didelės dalies vyriausybės vertybinių popierių grąža šiuo metu yra neigiama, už neigiamas palūkanas pastaruoju metu skolinasi ir Lietuvos Vyriausybė“, – sako asociacijos vadovas.

Vertinant 2020 metų III pakopos veiklos rezultatus, pelningos buvo visos investicijų kryptys. Į vyriausybių ir verslo leidžiamas obligacijas investuojantys III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +2,39 proc. vidutinę svertinę grąžą, mišrūs fondai +4,59 proc., o investuojantys į akcijas pasiekė +5,83 proc. vidutinę svertinę grąžą.

III pakopos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė vien per praėjusius metus padidėjo 23 proc. ir metų pabaigoje buvo 167,03 mln. eurų.

„Verta pastebėti, kad iš investavimo uždirbta grąža bei naujos dalyvių įmokos pernai sudarė apytiksliai po pusę bendro metinio turto prieaugio. Kaupimo dydį bei tempą kiekvienas III pakopos dalyvis pasirenka asmeniškai ir individualiai, už dalį jų įmokas moka savo darbuotojus papildomai finansiškai skatinantys darbdaviai. Mūsų vertinimu, vienai aktyviai sutarčiai pernai teko apie 640 eurų įmokų ir kaip visiškai savarankiškam ilgalaikio taupymo produktui tai yra tikrai geras rezultatas“, – sako T. Gudaitis.

II pensijų pakopoje pastovaus dydžio įmokos nuo atlyginimo automatiškai pervedamos kiekvieną mėnesį. Tuo tarpu III pakopoje įmokos mokamos pasirinktu ritmu ir priklauso nuo finansinių galimybių, kitų aplinkybių, to, ar darbdavys tęsia tokį savo darbuotojų finansinį skatinimą.

„Pernai prasidėjusi pandemija ne visiems verslams ir ne visiems darbuotojams tapo sėkmės istorija. Todėl tai, kad ilgalaikis taupymas toliau išlieka vienu svarbiausių prioritetų ir įpročių rodo, jog jo svarba yra vertinama labai rimtai. Nors III pakopa dalyvių skaičiumi bei valdomo turto dydžiu nusileidžia II pakopai, tačiau ir nedidelės dalies pajamų skyrimas savo būsimai pensijai teikia vilties, kad palikus darbo rinką bus galima pasinaudoti dar vienu papildomu pajamų šaltiniu“, – pastebi T. Gudaitis.

Kadangi kaupimas pensijai yra ne vienerius metus trunkantis procesas, pensijų fondų rezultatus rekomenduojama vertinti ilgalaikėje perspektyvoje.

Kovo pabaigos duomenimis, per paskutinius penkerius metus III pakopos konservatyviausių, obligacijų pensijų fondų grąža siekia +1,3 proc., mišrių +4,78 proc., o investuojančių į akcijas +10,06 proc.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų, III pakopa turi 76,6 tūkst. dalyvių. Šalies gyventojų II ir III pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo keturios pensijų fondų valdymo bendrovės: „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“, II pakopos turto valdymo ir investicinio gyvybės draudimo paslaugas teikia „Aviva Lietuva“.

Daugiau informacijos:

Paulius Tamulionis
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)
868608389
info@lipfa.lt