Didžioji dauguma visuomenės nėra patenkinta dabartine pensijų sistema ir toliau nesutinka su Vyriausybės sprendimu sumažinti įmokas į asmenines sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose, atskleidžia tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Nepasitikėjimas valstybės politika mažina domėjimąsi antra pakopa.

89,1 proc. apklaustų gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“). Iš jų 21,5 proc. teigia, kad sprendimui pritartų, jei būtų aiškus jo „galiojimo“ laikotarpis ir kaip bus kompensuojamos sumažintos įmokos, dar 16,9% respondentų sprendimui pritartų tik tuo atveju, jei būtų numatyta vėliau sumokėti dabar nepervedamus pinigus, apskritai tokio žingsnio nepalaiko 50,7% gyventojų. Sprendimui mažinti įmokas į pensijų fondus pritaria 9,5 proc. respondentų, o didžiausia pritariančiųjų dalis – tarp pensininkų (apie 20 proc. apklaustų vyresnių nei 60 m. žmonių).

„Apklausa parodė, kad gyventojai jaučia rimtą nerimą dėl savo ateities senatvėje, dėl „Sodros“ mokamų pensijų. Pensijų fondai vertinami kaip tam tikra išeitis, tačiau ir čia yra problemų, tame tarpe ir psichologinių dėl nestabilios socialinės apsaugos politikos“, – teigia Vladas Gaidys, „Vilmorus“ direktorius.

Patvirtina

Tai, kad gyventojai neigiamai vertina sprendimą mažinti įmokas į asmenines pensijų fondų sąskaitas, parodė ir ankstesni tyrimai: pernai gegužę „OmniCom Media Group“ atlikta apklausa nustatė, kad įmokų sumažinimui nepritaria 85,5 proc. Lietuvos gyventojų. Vertybinių popierių komisijos birželį organizuota apklausa parodė, kad 61% gyventojų nepasinaudotų suteikta galimybe nutraukti II pakopos pensijų fondo sutartį ir grįžti į „Sodrą“.

„2003 m. vykdyta pensijų sistemos reforma ir sudėti pamatai lėšų kaupimui pensijų fonduose turėjo spręsti ilgalaikes problemas, kilsiančias po kelių dešimtmečių. Tačiau priimti politiniai sprendimai sumažinti pervedimus į asmenines sąskaitas pensijų fonduose yra skirti užkaišyti lėšų trūkumą trumpuoju laikotarpiu, kuris atsirado dėl neatsakingo ankstesnės vyriausybės planavimo. Norėtųsi, kad politikai imtųsi greičiau taisyti klaidas ir imtų labiau rūpintis ilgalaike valstybės gyventojų ateitimi“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Nesidomi dėl nepasitikėjimo

64,1 proc. gyventojų vertina, kad mažą susidomėjimą asmeninėje sąskaitoje pensijų fonde kaupiama pensija lemia nepasitikėjimas valstybe – dėl nepastovios socialinės apsaugos politikos jie vis tiek nesukaups pakankamai. 16,9 proc. apklaustųjų vertina, jog mažą susidomėjimą lemia lūkesčiai, kad valstybė jais vis tiek kažkada pasirūpins, o 9,3 proc. – mano, kad nesidomėjimą lemia įsitikinimas, kad pensijų fonduose dabar tiesiog sukaupta per mažai pinigų. 7,8 proc. apklaustųjų tikina investuojantys papildomai patys ir neketinantys niekuo pasitikėti.

„Be jokios abejonės, net ir dalyvaudamas abejose, „Sodros“ ir antros pakopos pensijų fondų sistemose, žmogus negali būti užtikrintas kad senatvėje turės pakankamas pajamas. Kaip žinia, išėjus į pensiją reikėtų gauti apie 70-80 proc. buvusių pajamų, kad gyvenimo kokybė išliktų panaši. Tačiau pagal dabartinius pavedimus į pensijų fondus vidutinis statistinis lietuvis iš „Sodros“ ir savo sukauptų lėšų pensijų fonde išeidamas į pensiją galėtų tikėtis apie 40-50% buvusių pajamų. O daugiau uždirbantys žmonės dėl „Sodros“ pensijos lubų gali tikėtis dar mažiau“, – Š. Ruzgys.

Š. Ruzgys skaičiuoja, kad įmokas į PF sumažinus nuo 5,5%, iki 2% atlyginimo „ant popieriaus“, vidutinį atlyginimą gaunančio dalyvio sąskaitą kas mėnesį pasiekia 41 Lt, vietoje 115 Lt nesumažintomis įmokomis. Per 40 m., atlyginimams kasmet augant po 3%, o investicijoms uždirbant 5% vidutinę metinę grąžą, mažesnėmis įmokomis PF sąskaitoje sukauptas turtas pasiektų 77 tūkst. Lt, vietoje 212 tūkst. Lt. Atitinkamai ir planuojama pensijų išmoka iš II pakopos pirmu atveju tesiektų 370-540 Lt vietoje 1010-1.500 Lt.

Reprezentatyvi „Vilmorus“ apklausa „Omnibus“ atlikta lapkričio 3 – 15 d. Jos metu apklaustas 1.000 ne jaunesnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvos teritorijoje taip, kad atspindėtų visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.