Lietuvos pensijų fondų valdytojų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamame studentų mokslinių darbų konkurse „Lietuvos pensijų sistemos vizija“ nugalėjo Kauno technologijos universiteto studentų darbas. Studentai įvardijo didžiausias dabartinės pensijų sistemos ydas – priklausomybę nuo demografinės padėties ir gaunamų atlyginimų, bei būsimų pensijų neatitikimą per gyvenimą uždirbtoms pajamoms, taip pat pasiūlė būdų, kaip būtų tikslinga sistemą keisti.

 Gegužės 27 d. vykusiuose apdovanojimuose Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sveikindamas šio konkurso nugalėtojus džiaugėsi, kad jauni žmonės domisi pensijų sistema ir turi idėjų, kaip ją tobulinti, analizuoja įvairias galimybes.

„Labai vertinu tai, kad šie jaunuoliai mūsų šalyje veikiančia pensijų sistema domisi susidarydami nuomonę ne iš nuogirdų, o patys ją nagrinėdami, lygindami su kitų šalių patirtimi ir siūlydami savo variantus, kaip būtų galima tobulinti. Anksčiau ar vėliau viena karta pakeis kitą ir ateis toks laikas, kai dabartinė jaunoji karta turės priimti valstybei svarbius sprendimus, spręsti, kaip įveikti sunkumus. Todėl, manau, kad dabartinis Jūsų indėlis yra labai vertingas, tai lyg savotiškas pasiruošimas iš anksto, žinių gilinimas“, – tvirtino D. Jankauskas.

Geriausių mokslinių darbų konkurse pirmąją vietą laimėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų Vaido Paužuolio, Indrės Martovičiūtės ir Karolio Kaupo pateiktas darbas. Jų pensijų sistemos vizija – pertvarkyti esamą Lietuvos pensijų sistemą, kuri paremta einamuoju finansavimu, ir palaipsniui pereiti prie individualiu kaupimu besiremiančios pensijų sistemos, kuri užtikrintų didesnį efektyvumą atskiro asmens, visuomenės, ir valstybės atžvilgiu. Studentai pateikė ir perėjimo prie kaupimu paremtos sistemos finansavimo modelį.

Antrosios vietos laimėtojai, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai Andrius Statkevičius ir Tomas Pribušauskas, palygino, kiek valstybei kainuotų perėjimas prie kaupimo sistemos, ir apžvelgė įvairius finansavimo būdus. Trečią vietą užėmę to paties universiteto studentai Donata Janickaitė ir Aurimas Ačas lygino užsienio šalių pensijų sistemas ir įgytas patirtis.

„Studentai pateikė daug naudingų įžvalgų, pademonstravo sistemos bėdų išmanymą ir pateikė pasiūlymų, kurie padėtų sprendžiant pensijų sistemos stabilumo, adekvatumo, bei suinteresuotumo būsima pensija problemas. Žinoma, jaunatviškas maksimalizmas lemia tai, kad siūlomi modeliai teorijoje kartais yra labai gražūs, tačiau realybėje vargiai pavyktų suderinti skirtingų kartų interesus – siekiant didesnių pensijų ateityje reikia nenuskriausti ir dabarties pensininkų“, – aiškina Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Iš viso konkurse dalyvavo 33 studentai iš 4 šalies aukštųjų mokyklų, pateikę iš viso 19 mokslo darbų. Būta ir daugiau studentų darbų, tačiau patys universitetai padarė pirminę atranką ir asociacijai pateikė gabiausių studentų darbus. Aktyviausiai konkurse dalyvavo Šiaulių universitetas, pateikęs net 9 darbus. Studentai įvardijo ir kitų aspektų, kaip būtų galima siekti didesnių pensijų ateityje: tai ir darbdavių įtraukimas į darbuotojų pensijos kaupimą, kaupiamosios pensijų dalies didinimas, dabartinės „Sodros“ reformavimas, pensinio amžiaus didinimas. Studentai vertina, kad vien reformavus „Sodrą“ pagal taškų ar virtualių sąskaitų sistemą, pensijų sistemos tvarumas vis tiek nebus užtikrintas, kadangi pagrindinis veiksnys, lemiantis nuolatinį lėšų trūkumą – demografinės problemos. Todėl daugumoje darbų siūloma stiprinti pensijų kaupimo sistemą.

„Džiugina tai, kad jaunimas domisi aktualiomis visuomenėje problemomis ir teikia savus pasiūlymus. Auganti jaunoji karta vėliau taps sprendimų priėmėjais ir nuo jų priklausys šalies ateitis. Todėl klojant būsimos pensijų sistemos pamatus būtina į diskusiją įtraukti ir jaunimą, kuris turės tęsti šiandien pradedamus darbus“, – tikino ir Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Pirmosios, antrosios ir trečiosios vietos nugalėtojams konkurse įteikti diplomai, piniginiai 500, 300 ir 200 litų prizai, taip pat kiti skatinamieji organizatorių prizai.

Nugalėtojų mokslinius darbus galite atsisiųsti paspaudę šias nuorodas:

Pirmoji vieta
Antroji vieta

Trečioji vieta

Ketvirtoji vieta

Penktoji vieta

Daugiau informacijos:
Ernestas Naprys
Viešųjų ryšių technologijos
Mob. +370 675 82335
el. paštas: Ernestas@vrtechnologijos.lt

Lina Bušinskaitė, 
SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, 
Mob. +370 698 83391, el. paštas: lina.businskaite@socmin.lt