Pensijų fondų valdytojai, vienijami Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos, sveikina Vyriausybės ryžtą ilgainiui stiprinti pensijų kaupimo sistemą ir tikisi, kad užsimezgęs dialogas leis kurti didesnį gyventojų pasitikėjimą ir padės ištaisyti anksčiau padarytas klaidas bei tobulinti sistemą.

 „Diskutuojame su Vyriausybės atstovais ir iki šiol girdėjome tik pritarimą pensijų kaupimo sistemos stiprinimui. Nepaisant to, kad dabartinės valstybės finansinės galimybės taupyti yra ribotos, būtina išlaikyti tęstinumą ir apsibrėžti tikslus ateičiai – kokias pensijas norime užtikrinti senatvėje. Manome, kad 40 proc. pakeitimo norma nėra pakankama, todėl vertėtų ieškoti būdų, kaip ilgainiui didinti kaupimui skirtą tarifą, kad ir palaipsniui“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad 2050 m. išėję į pensiją tegaus 33 proc. vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją, jei nekaups dalies pensijos II pakopos pensijų fonduose. O dalyvaujant II pakopoje pensija išaugtų iki 40,6 proc. vidutinio atlyginimo. Šiuo metu į kaupiančiųjų gyventojų sąskaitas pensijų fonduose tepervedamos 2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ siekiančios įmokos, arba, vidutiniškai po 42 Lt per mėnesį. Didinant šią dalį pensijai sukaupta suma galėtų būti gerokai didesnė.

„Dabar būtina daryti viską, kad pasitikėjimas būtų atstatytas, o pensijų kaupimo sistema atneštų kiek įmanoma didesnę naudą ateities kartoms. Džiaugiamės, kad pradeda vykti dialogas su valdžios institucijomis, atliekami rimtesni skaičiavimai ir pagaliau įvertinama, kad pensijų kaupimas ilguoju laikotarpiu leidžia užtikrinti didesnes pensijas. Raginame ties tuo nesustoti ir greičiau priimti reikiamus sprendimus“, – tikina Š. Ruzgys.

Svarbiausias uždavinys – suplanuoti pagrindinės įmokų tarifo dalies atstatymą ir įstatyme jį įtvirtinti grafiku, esant politiniam sutarimui.

„Pirmiausia turėtų būti didinamas pagrindinis įmokų tarifas, kuris šiuo metu tesiekia 2 proc. Netgi anksčiau buvę 5,5 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ yra nepakankami ilguoju laikotarpiu. Prasmingiausia kaupti, kuomet būsimai pensijai atidedama bent 10 proc. atlyginimo – su tokiomis lėšomis jau galima susiplanuoti aprūpintą senatvę. Todėl ir patys gyventojai turi rūpintis savo būsima pensija“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Todėl siūlymai leisti gyventojams patiems savanoriškai į pensijų fondus primokėti 2 proc. nuo atlyginimo, kuomet valstybė jiems papildomai primokėtų proporcingai uždirbamam atlyginimui, yra gera iniciatyva, tačiau nepakankama siekiant atstatyti tvaresnę pensijų sistemą. Nepriimtinas toks variantas, kuomet siūloma visus mokančiuosius papildomas įmokas skatinti vienodai – tai yra 2 proc. nuo vidutinio atlyginimo (po 42 Lt per mėn.), kadangi didesnes pajamas gaunančių darbuotojų tokia paskata prisidėti prie kaupimo pensijai nemotyvuotų.

Pasak A. Bakšinsko, rūpestį kelia tai, kad valstybė iki šiol visuomenę laiko nežinioje – nenuspėjama, kiek ilgai tęsis dabartinis įmokų stabdymas ir kokia pensijų sistema bus ateityje. Gyventojai negali planuoti savo ateities ir priimti sprendimų – kiek pasitikėti valstybe, o kiek lėšų atidėti patiems.