2026 metais įsigaliosianti II pensijų pakopos reforma numato įvarius pakeitimus, nulemsiančius, kaip gyventojai toliau kaups lėšas savo ateičiai. Sistemingas kaupimas pensijai padeda užsitikrinti stabilesnes pajamas senatvėje, pasitelkiant tiek asmenines įmokas, tiek valstybės paskatą. Artėjant pokyčiams, kai kurie svarsto laikinai sustabdyti kaupimą, tačiau ekspertai primena, kad net trumpalaikio stabdymo kaina  – tūkstančiai eurų.  

„Jei jums II pensijų pakopos fonde sukaupta pinigų suma atrodo pakankamai didelė, mano patarimas būtų nepertraukti kaupimo. Su santaupomis rizikuoti paprastai ryžtasi tik patyrę investuotojai, kurie turi papildomų pasyvių pajamų šaltinių ir gerai išmano investavimo rinką“,  – sako Tadas Gudaitis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas. 

Jei II pensijų pakopos lėšos bus jūsų vienintelis pajamų šaltinis šalia „Sodros“ išmokų, ekspertas pataria labai gerai pagalvoti prieš darant bet kokius pakeitimus. 

Vienas visuomenėje svarstomų variantų – metams ar keliems sustabdyti kaupimą, taip laikinai keliomis dešimtimis ar kiek daugiau eurų pasididinant darbo užmokestį. Klaidingai tikimasi, kad įtaka būsimai pensijai bus beveik nepastebima.  

„Investavimo rinkoje labai svarbus veiksnys ne tik investuojama suma, bet ir laikas. Jei metinė investicijų grąža yra 10 proc., tai 100 eurų po metų virs 110 eurų ir toliau augs jau ši suma. Metams sustabdę kaupimą II pensijų pakopoje, jūs prarasite tūkstančius eurų. Net ir uždirbdami dvigubą vidutinį atlyginimą, per metus sutaupysite apie 720 eurų, tačiau ši finansinė nauda neatsveria praradimų: sukauptas turtas augs lėčiau, o būsimą pensijos išmoką gausite mažesnę“,  – sako T. Gudaitis. 

Pavyzdžiui, 2010 m. II pensijų pakopoje pradėjęs kaupti lėšas 22 metų amžiaus gyventojas, jei visuomet uždirbtų vidutinį darbo užmokestį, per 43 metus iki pensijos sukauptų beveik 180 tūkst. eurų. Vos metams sustabdžius šį procesą suma sumažėtų apie 5 tūkst. eurų. Dar vieneri metai kaupimo stabdymo šią sumą augintų daugiau nei dvigubai, priklausomai nuo pasirinkto investicijų rizikos laipsnio. 

Drastiškiau sumą sumažintų sprendimas kaupimą stabdyti iki pat pensijos. Nors sukaupta suma toliau būtų investuojama, sulaukus pensinio amžiaus II pensijų pakopos fonde būtų sukaupta vos 56 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad šalia „Sodros“ pensijos jūs gautumėte tik apie trečdalį galimos papildomos sumos. 

„Dabar viešojoje erdvėje sklando daug pasiūlymų, kaip geriau investuoti II pensijų pakopai atidedamas lėšas. Dažnai pateikiant skaičiavimus nutylima, kad II pensijų pakopoje prie jūsų mokamos sumos dar prisideda ir valstybė. Kad pasirinktas kitas investavimo kelias atneštų daugiau finansinės naudos, nei II pakopos pensijų fondai, jis turėtų būti labai rizikingas. O didesnė rizika visada reiškia ir didesnę tikimybę, kad pinigų suma ne padidės, o sumažės.  Neturint didelės investavimo patirties, nemokant naudoti sudėtingų investavimo strategijų, vargu ar rinkoje rasite patrauklesnį investavimo modelį, nei II pensijų pakopa“, –  įsitikinęs T. Gudaitis. 

LIPFA užsakymu atlikta kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad 36 proc. II pensijų pakopoje kaupiančių papildomą senatvės pensiją tvirtai apsisprendę nieko nekeisti, o 20 proc. dar nėra priėmę sprendimo ką darys.  

Apklausos duomenimis, svarbiausia priežastis, dėl kurios žmonės nusprendę tęsti kaupimą II pakopoje, yra patogumas. Net 55 proc. respondentų pabrėžė, jog labiausiai juos motyvuoja tai, kad lėšos būsimai pensijai auga automatiškai, nereikalaujant jokio papildomo įsitraukimo ar sudėtingų sprendimų.  

Apie LIPFA 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) įkurta 2003 m. ir vienija Lietuvos investicijų valdymo bendroves bei komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. Siekdama ilgalaikio finansinio tvarumo ir stabilumo mūsų šalies pensijų sistemoje, LIPFA nuolat stebi Lietuvos pensijų fondų rezultatus, teikia analizę bei rekomendacijas investavimo politikos klausimais. 2025 m. III ketvirčio duomenimis, Lietuvos pensijų fonduose savo pensijai papildomai kaupė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų. Bendras jų antroje pakopoje sukauptas turtas viršijo 10 mlrd. eurų, dar 482 mln. sukaupta trečioje pakopoje.