Lietuvos pensijų sistemoje papildomai kaupiantiems žmonėms nuo kitų metų teks didesnė asmeninė atsakomybė – kiekvienas turės priimti sprendimą, kaip elgtis su savo sukauptomis lėšomis ir kaip planuoti savo finansinę ateitį. Reikės ne tik nuspręsti, ar apskritai kaupti pensijai papildomai II pakopoje, bet ir ar keisti kaupimo intensyvumą, galbūt pristabdyti įmokas ar atsiimti dalį sukauptų lėšų. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kuo vadovaujasi lietuviai spręsdami dėl kaupimo antroje pakopoje bei kokios informacijos jiems labiausiai trūksta. 

Nors visuomenėje dažnai manoma, kad sprendimus dėl dalyvavimo pensijų kaupime lemia artimųjų ar darbdavių nuomonė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta apklausa rodo priešingai – žmonės šį sprendimą dažniausiai priima savarankiškai. Tik 6 proc. respondentų nurodė, kad jiems svarbios buvo šeimos, draugų ar darbdavių rekomendacijos.

„Dauguma gyventojų finansinius sprendimus priima, vertindami objektyvius kriterijus – patogumą, valstybės paskatą bei siekį užsitikrinti didesnes pajamas ir finansinį saugumą senatvėje. Manau, jog tai – labai teigiamas signalas, rodantis, kad vis daugiau žmonių ima suprasti, jog finansiniai klausimai reikalauja ne atsitiktinės nuomonės, o profesionalių, žiniomis ir patirtimi paremtų sprendimų“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Pastebėdamas, jog, tarkim, savo sveikatos mes nepatikime atsitiktiniams žmonėms, T. Gudaitis pabrėžia, kad lygiai taip pat derėtų elgtis ir su savo finansine ateitimi.

„Finansai yra viena jautriausių sričių, kurioje profesionalumas lemia skirtumą tarp pasitenkinimo ir nusivylimo. Faktas, kad šeimos ar pažįstamų žmonių patarimai vis mažiau lemia mūsų apsisprendimą dėl tolimesnio kaupimo, rodo didėjantį finansinį raštingumą ir pasitikėjimą profesionalais“, – įsitikinęs T. Gudaitis.

Aplinkinių rekomendacijomis labiau pasitiki vyrai

Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė ir tam tikrus skirtumus tarp gyventojų grupių. Pavyzdžiui, vyrai (beveik 9 proc.) dvigubai dažniau nei moterys (nepilni 4 proc.) nurodė, kad šeimos ar pažįstamų rekomendacijos jiems turi įtakos. Aplinkinių poveikis labiau pastebimas ir tarp aukštesnįjį ar vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų, iš kurių beveik 8,5 proc. pripažino, jog atkreipia dėmesį į aplinkinių rekomendacijas. Aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės tokius sprendimus priima savarankiškiau, dažniau remdamiesi savo finansinėmis žiniomis ir profesionalų patarimais – iš jų aplinkinių įtaką pripažino 4,3 proc. Aplinkinių nuomone beveik dvigubai dažniau linkę pasikliauti ir kaimo vietovių gyventojai, lyginant su didmiesčiais: 9,5 prieš 5,1 proc.

„Šie skirtumai rodo, kad informacijos prieinamumas ir pasitikėjimas finansų specialistais tarp visuomenės grupių yra skirtingas. Vis tik bendra kryptis akivaizdi – žmonės vis rečiau vadovaujasi neprofesionalų patarimais. Kitaip tariant, papildomą kaupimą pensijai pakankamai daug žmonių suvokia kaip racionalų, ilgalaikį sprendimą, kurio sėkmė priklauso nuo būtent dabar priimamų sprendimų kokybės ir atsakingo požiūrio“, – įsitikinęs LIPFA vadovas.

Vis tik T. Gudaitis apgailestauja, jog dar ganėtinai dažnai žmonės sprendimus priima neapgalvoję visų galimų pasekmių.

„Priėmus pastaruosius įstatymų pakeitimus dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas iš II pakopos, gana didelė žmonių dalis vis dar mano, jog atsiimti galės visą sukauptą sumą. Tai nėra tiesa – dalį sukauptų lėšų teks atiduoti Sodrai. Kokia dalis konkrečiu atveju – reikėtų tikslintis pačios Sodros sistemoje. Svarbiausia – nedaryti skubotų sprendimų ir smulkiai išsinagrinėti visą procesą, kad nebūtumėt nemaloniai nustebinti“, – dėmesį atkreipia T. Gudaitis.

Kokios informacijos gyventojams trūksta

Nors dauguma žmonių, priimdami sprendimus dėl savo ateities, linkę nesekti kitų patarimais, didelė dalis vis dėlto nurodo, kad jiems reikia aiškios informacijos apie kaupimą: kokios bus jų pajamos paslikus kaupime arba jį nutraukus. 67 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad tai yra didžiausias veiksnys, priimant sprendimą. Tuo tarpu 41 proc. gyventojų pripažįsta, kad jų pasirinkimui įtaką turi ir galimi nuostoliai ar papildomi mokesčiai nutraukus kaupimą.

„Tai rodo, kad gyventojai skaičiuoja ir sprendimą priima atsakingai. Žmonės siekia gauti tikslią ir kokybišką informaciją apie papildomą kaupimą pensijai, todėl svarbu, kad institucijos ir toliau tokią informaciją atsakingai teiktų”, – sako T. Gudaitis.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apie dalyvavimą II pensijų sistemos pakopoje ir apie priežastis, labiausiai skatinančias joje likti, Lietuvos gyventojus apklausė liepos 18-25 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Apie LIPFA

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) įkurta 2003 m. ir vienija Lietuvos investicijų valdymo bendroves bei komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. Siekdama ilgalaikio finansinio tvarumo ir stabilumo mūsų šalies pensijų sistemoje, LIPFA nuolat stebi Lietuvos pensijų fondų rezultatus, teikia analizę bei rekomendacijas investavimo politikos klausimais. 2025 m. III ketvirčio duomenimis, Lietuvos pensijų fonduose savo pensijai papildomai kaupė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų. Bendras jų antroje pakopoje sukauptas turtas jau viršijo 10 mlrd. eurų, dar 482 mln. sukaupta trečioje pakopoje.