Kaip nuo infliacijos apsaugoti savo santaupas, jei nesi verslininkas, nekuri pasaulį pakeisiančio startuolio, o verslo pažinimas apsiriboja mėgstamo varškės sūrelio gamintojo pavadinimu ir straipsniu apie kosmosą užkariauti ar bent jau Žemės planetai elektromobilių prigaminti siekiantį ekscentriškąjį Eloną Muską? Iškart sutarkime, kad kalbėsime ne apie išskirtines kosminio dydžio sumas, o apie galimybes investuoti tiems, kurie kad ir mažiausio nominalo banknotą iš atlyginimo gali leisti sau atidėti ateičiai.

Perfrazuojant seną ir vis dar populiarią frazę „Karalius mirė, tegyvuoja karalius!“, vėliau virtusią posakiu apie drakoną, tą patį galima pasakyti ir apie investavimą. Galima nesutikti su investavimo paslaugos forma, strategija, mokesčiais, norėti didesnių grąžų ir turėti savo nuomonę apie tai, kur nukreipiamos investicijos – ne ten ir ne į tą, ne tuo metu. Tai visiškai žmogiška. Tačiau kokia alternatyva investavimui yra pati geriausia? Teisingai, investavimas.

Būtent investavimu tiki iš Estijos pensijų fondų per atidarytą „langą“ pasitraukusieji, netikėtai puolę apsipirkinėti Talino biržoje. Tuo tarpu Lietuvoje svarstoma investicinės sąskaitos idėja irgi yra ne kas kitas, o tas pats investavimas, tik visišką apsisprendimo laisvę, o kartu ir atsakomybę perleidžiant į paties investuojančiojo rankas. Ne tik finansų startuoliai, bet ir tradiciniai bankai suteikia vis daugiau galimybių bei įrankių asmeniškai investuoti į fondus, akcijas ar valiutas, jei tik klientas to norėtų.

Iš tiesų, ne vienerius metus skatinę ir palaikę finansinio raštingumo kėlimą turėtume būti patenkinti tuo, kad žmonės investavimu domisi, ieško, bando. Tačiau reikėtų dar kartą atkreipti dėmesį į keletą auksinių taisyklių, kurių nepaisant paprasti dalykai galiausiai gali tapti problemomis.

Pirmoji taisyklė: investavimas neturi remtis vien simpatijomis. Nesvarbu, kad tai bus mėgstamus produktus gaminanti ar labai patinkančias paslaugas teikianti lokali įmonė. Ir šalia visą pasaulį savo išmone žavintis užsienio startuolis. Simpatijos, emocijos ir mada nebūtinai reiškia, kad konkreti investicija yra bent jau nepervertinta. Galbūt į ją ateinate tuo momentu, kai rinka jau yra pasiėmusi visą grietinėlę.

Džiaugsmą nusipirkus patinkančių vertybinių popierių gesina kita auksinė taisyklė: investicijos turi būti tinkamai diversifikuojamos. Tai reiškia ne tik geografinį aspektą. Tarkime, investuojate į fondą, kuris seka JAV indeksą S&P 500, apimantį net 500 didžiausių šios šalies bendrovių. Niekas nedrįstų ginčytis, kad keli šimtai įmonių yra tikrai geriau negu pasirinktos vos kelios, tačiau investicijų diversifikavimas nėra tik skirtingų akcijų skaičius. Reikėtų neužmiršti ir skirtingų turto klasių (įmonių akcijos, vyriausybių obligacijos), skirtingi verslo sektoriai, žaliavos, valiutos ir pan.

Koks laikas investuoti yra tinkamas, irgi gali nepasirodyti taip paprasta. Jei rinka įkaitusi, augimo kryptis laikosi jau gana ilgai, tik ir pasakojamos sėkmės istorijos – tokioje euforijoje investuoti yra tikrai emociškai patrauklu. Bet labiausiai tą apsimoka daryti kaip tik tada, kai rinka nukritusi, raudonuoja minusais ir smagumo joje nebelikę.

Vis daugėjant ranka pasiekiamų investavimo galimybių, paprastumo įspūdis gali klaidinti. Negana to, nemažai lemia ir tai, trumpesniam ar kaip tik ilgam norėsite investuoti. Tarkime, kad tokie tikslai kaip pensija ar finansinis rezervas nenumatytam atvejui jūsų tiesiog nedomina, todėl norite greitos investicijos, kuri leistų uždirbti, o uždirbtą grąžą – išleisti. Tai reiškia, kad teks prisiimti išties didelę riziką investuojant į smarkiai svyruojančias pozicijas. Nebūtinai, bet toks scenarijus gali lemti nuostolius bei nusivylimą, ypač nepatyrusiems investuotojams.

Kaip bežiūrėsime, investavimas yra dalykas rimtas ir pasiruošti jam reikia atsakingai: nuo tikslo įsivardinimo iki konkrečių investicijų pasirinkimo. Taip kad tegyvuoja investicijos, bet tebūnie jos būna tikrai gerai apgalvotos ir turinčios ilgalaikį, pamatuojamą tikslą.