Kiekvienas svajoja išėjęs į pensiją būti milijonieriumi – turint daug laisvo laiko užtarnautą poilsį galima leisti nevaržant savęs ir keliauti, pramogauti, gyventi sveikai ar įgyvendinti kitus troškimus, kuriems iki tol trūko galimybių. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo neįgyvendinama idėja, tačiau tinkamai suplanuota soti senatvė ateitų neišvengiamai.

 Dabar žmonės gali pasirinkti, kad dalis valstybės surinktų „Sodros“ mokesčių būtų nukreipti į asmeninę sąskaitą pensijų fonde, kur jie kaupiami ir investuojami iki pat pensijos. Trečios pakopos PF skirti savanoriškam kaupimui – žmogus gali tam tikrą santaupų dalį skirti senatvei ir, pasinaudodamas valstybės taikoma lengvata, sukaupti daugiau, įmokas už jį gali mokėti ir darbdavys ar kitas asmuo.

Šiandien jau ir 3.000 litų „ant popieriaus“ uždirbantis žmogus gali susiplanuoti sukaupti milijoną iki pensijos, tiesa, pradėti taupyti reikėtų kuo anksčiau ir tektų paaukoti dalį šiandienių malonumų. Pavyzdžiui, atidedant po 500 litų per mėnesį, atlyginimui ir šiai įmokai kasmet didėjant po 2 proc., milijonas litų II ir III pakopos PF sąskaitose susikauptų per 40 metų, kai investicijos uždirba gana konservatyvią 5 proc. metinę grąžą, o susigrąžinti pinigai iš mokesčių lengvatos taip pat nukreipiami į III pakopos PF.

Tokiu atveju II pakopos PF sąskaitoje sutaupyta suma per 40 metų siektų 94 tūkst. litų, o III pakopos – 908 tūkst. litų. Galiojanti mokesčių lengvata leidžia susigrąžinti iki 15 proc. per metus sumokėtų įmokų į III pakopos PF – jei šios lėšos reinvestuojamos, tai itin paspartina kaupiamo turto augimą ilguoju laikotarpiu, kuomet palūkanos uždirbamos ir nuo jau sukauptų palūkanų.

Kuo uždirbamos pajamos didesnės, tuo lengvesne našta tampa minima 500 litų įmoka į III pakopos PF sąskaitą, be to, didėja ir sukaupiama dalis II pakopos PF sąskaitoje – milijoną sukaupti tampa vis lengviau. O jei investicijų grąža lepins vidutine ilgamete grąža, kuri siekia 7-8%, tuomet vietoje milijono šitaip galima sutaupyti ir beveik 2 mln. Lt.

Ne milijonas turėtų rūpėti

Šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvoje tesiekia 2.082 litus „ant popieriaus“, arba 1.614 litus „į rankas“. Tokia suma tikrai nėra pakankama pilnavertiškam gyvenimui užtikrinti, nėra ką ir kalbėti apie atidedamus 500 litų per mėnesį. Tačiau, iš viso nieko neatidedant senatvei, vėliau valstybinė pensija atrodys kaip katino ašaros, kadangi ji ateityje bus mokama iš mūsų vaikų ateityje mokamų mokesčių. Kaip žinia, demografinė padėtis ir didelė emigracija lemia, kad dirbančiųjų šalyje vis mažėja.

Vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus po 40 metų išėjęs į pensiją tegaus maždaug 400 litų pensiją dabartiniais pinigais – tokia yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozė, jei nedalyvaujama nei II, nei III pakopos PF. Jau dabar valstybė nuo kiekvieno vidutinį atlygį gaunančio asmens vien tik pensijų draudimui kas mėnesį atskaito po 548,56 litų mokesčių ir juos išdalija esamiems pensininkams – tai beveik tokia pati suma, kurios reikia milijonui sukaupti, kuomet taikome įmokų indeksavimą.

Reikia turėti omenyje, kad mokesčius žmogus mokės galbūt ir 40 metų, o pensijų išmokas, pagal tikėtiną gyvenimo trukmę, vidutinis vyras dabar tegautų 5 metus, o moteris – 18,7 metų. Numatoma ir toliau ilginti pensinį amžių – akivaizdu, kad „Sodra“ nėra geriausia investicija į sočią senatvę ir vargu ar sugrąžins bent trečdalį to, ką jai kiekvienas sumokėjome.

Šiam klausimui spręsti ir buvo kuriamos II ir III pensijų pakopos. Finansų teorijoje vyrauja taisyklė, kad taupymui turėtų būti atidedama bent 10 proc. žmogaus pajamų. Laikykime, kad 2 proc. į antrą pakopą už mus jau atideda valstybė, tad atsakomybė už likusius 8 proc. tenka mums patiems. Vidutinį atlyginimą gaunantis asmuo, nenorintis ateityje priklausyti nuo aplinkybių ar vaikų malonės, turėtų taupymui skirti bent 100-200 litų per mėnesį ir atitinkamai įmokas didinti 2 proc. kasmet pagal atlyginimo augimą. Tada jis per 40 metų tomis pačiomis sąlygomis sukauptų 246-428 tūkst. litų.

Jei valstybė nebūtų sumažinusi įmokų į II pakopos sąskaitas nuo 5,5 proc. iki 2 proc., tuomet uždirbančiojo 3.000 litų „ant popieriaus“ sąskaita pasipildytų 165 litais per mėnesį, vietoje dabartinių 60 litų. Todėl siekiant sutaupyti milijoną, papildomai į III pakopą jau tereiktų atidėti po 410 litų per mėnesį, kai įmoka didinama 2 proc. kasmet. Taip II pakopos PF sąskaitoje sutaupyta suma per 40 metų pasiektų 257 tūkst. litų, o III pakopos – 745 tūkst. litų. Reikia tikėtis, kad Vyriausybė susirūpins būsimų pensininkų ateitimi ir racionaliai pradės vertinti taupymo senatvei naudą, kadangi mažiau finansiškai raštingi gyventojai patys taupyti niekada nesusipras.

Milijonas litų, paverstas anuitetu, vyrui galėtų užtikrinti 6.974 litų, o moteriai – 4.783 litų pensiją per mėnesį. Atitinkamai, skiriama 100-200 litų įmoka į III pakopos PF sąskaitą po 40 metų galėtų virsti papildoma 1.715-2.985 litų pensija vyrams, ir 1.176-2.047 litų pensija moterims.

Pinigai praranda vertę

Sutaupyti milijoną litų per ilgą laikotarpį yra sąlyginai paprasta iš dalies dėl vienos priežasties – laikui bėgant infliacija mažina pinigų vertę, tačiau atitinkamai didina pajamas nominalia išraiška ir taupymui skiriamą sumą. Tai reiškia, kad šiandien milijonas litų yra gerokai vertingesnis nei milijonas litų po 40 m.

Pavyzdžiui, esant vidutinei 1 proc. metinei infliacijai, reali milijono vertė po 40 metų siektų 671.653 šiandienių litų, o esant 2 proc. infliacijai milijonas tebūtų vertas 452.890 šiandienių litų.

Tai nesumenkina taupymo vertės – šiandien juk milijono litų neturite. Net ir skaičiuojant realią taupomų lėšų vertę, per 40 metų įneštos įmokos gali ir padvigubėti, ir patrigubėti, priklausomai nuo investicijų grąžos.

Minėtu atveju, kai grąža siekia 5 proc., 3000 litų uždirbantis asmuo, kol sutaupytų milijoną, iš viso iš savo kišenės į III pakopą per 40 metų atseikėtų 360 tūkst. litų, o dar 43 tūkst. litų subyrėtų iš valstybės į II pakopos sąskaitą – iš viso 403 tūkst. litų nominalia išraiška, arba 269 tūkst. litų realia (dabartine) verte.

Rizika

PF lėšas investuoja į finansinius instrumentus, kurie skirstomi į kategorijas pagal galimą riziką ir investicijų grąžą. Mažiausiai rizikingi instrumentai pasirūpina, kad įmokos būtų išsaugotos, tačiau tikėtis didelės grąžos neverta. Tuo tarpu rizikingiausios investicijos trumpuoju laikotarpiu gali sužerti dešimtimis ir šimtais procentų siekiančius prieaugius, tačiau gali būti, kad kurį laiką portfelyje bus ir panašaus dydžio nuosmukiai.

Pastaroji finansų krizė parodė, ką gali finansų rinkos – Lietuvos pensijų fondų turtas buvo stipriai kritęs, tačiau, kaip ir įprasta finansų rinkose, po krizės turto vertė atsistatė ir pensijų fondai toliau augina senatvei kaupiamas lėšas. Įžengus į ekonominės plėtros laikotarpį turto vertė turi potencialo didėti dar labiau.

Pavyzdžiui, jei aptarto menamo 3.000 litų „ant popieriaus“ uždirbančio asmens turtas kas metus augtų ne po 5 proc., o po 8 proc., tuomet per 40 metų sukaupta suma siektų jau ne milijoną, o beveik 2 mln. litų. Atitinkamai, jei grąža tesiektų 3 proc., per 40 metų jis sukauptų 670 tūkst. litų.

Finansų rinkos iš dalies yra savotiška loterija – jei rinkos Jūsų gyvenimo laikotarpiui bus palankios, senatvei sukaupsite daugiau. Tačiau kad ir kokios būtų rinkos, galioja taisyklė – kuo daugiau atidėsi, tuo daugiau ir sukaupsi.

Kuo vyresnis žmogus, tuo mažesnę riziką jis turėtų prisiimti – taip bus išvengiama, kad prieš pat išeinant į pensiją jo turtas gali būti smarkiai nuvertėjęs. Tuo tarpu jauniems žmonėms patariu nebijoti rizikos, kadangi akcijų rinkos per ilgą laikotarpį atsistato po nuosmukių ir ilgainiui uždirba didesnę grąžą. Kertiniai investavimo principai ilgam laikotarpiui, ypač kuomet trūksta finansinių žinių, – investuoti periodiškai, pradėti tą daryti kuo anksčiau, ir prisiminti, kad kuo daugiau bus atidėta, tuo daugiau bus ir sukaupta.

Kol valstybė skatina taupymą III pakopoje, itin palanku naudotis mokesčių lengvata – jau po kelių mėnesių nuo įmokų, kurios bus pervestos šiemet, bus galima susigrąžinti iki 15 proc. vertės, kurias taip pat galima skirti taupymui. Jei mūsų menamas milijonierius mokesčių lengvata nebūtų pasinaudojęs, vietoje milijono jis po 40 metų turėtų 873 tūkst. litų.

Pastaba: visuose skaičiavimuose įvertinta, kad taikomas 1proc. metinis turto valdymo mokestis.