Lietuvoje, net ir esant nuo 5,5 iki 2 proc. sumažintoms įmokoms, į privačius pensijų fondus plūsta taupyti būsimai pensijai pasiryžę nauji dalyviai – 2010 m. naujų sutarčių pasirašyta tiek pat kiek ir 2009 m. Išaugęs nedarbas lėmė, kad Latvijoje ir Estijoje antros pakopos pensijų fondų dalyvių yra netgi daugiau nei dirbančiųjų – tačiau kaupiami pinigai „dirba“ net ir nemokant naujų įmokų.

 2010 m. iki gruodžio 21 dienos Lietuvoje įregistruoti 42.124 nauji pensijų kaupimo dalyviai – palyginti, 2009 m. naujai pasirašytų sutarčių skaičius sudarė iš viso 43.000, rodo „Sodros“ duomenys. Iš viso Lietuvos pensijų fonduose (PF) lėšas kaupia jau 1,0358 mln. gyventojų, arba apie 77 proc. dirbančiųjų. Iš viso 2010 m. trečią ketvirtį buvo 1,351 mln. galinčių dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje asmenų – t. y. dirbančių pilnamečių gyventojų, rodo Statistikos departamento duomenys.

„Nors Vyriausybė sumažino įmokas į gyventojų sąskaitas pensijų fonduose nuo 5,5% iki 2% atlyginimo „ant popieriaus“, tačiau nauji dalyviai, ypač jaunesni žmonės, vis tiek pageidauja kaupti antroje pakopoje. Čia sutaupyti pinigai atitenka žmonėms nepriklausomai nuo to, kokia bus valstybinio pensijų draudimo sistemos padėtis po daugelio metų, žmogus mato kiek sukaupė, tokie pinigai yra paveldimi“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas pažymi, kad demografinė padėtis tik prastėja – pensininkų ir kitų išmokų gavėjų vis daugės, o dirbančiųjų skaičius mažės, todėl „Sodra“ surinks vis mažiau lėšų, iš kurių galės mokėti pensijas. Tuo tarpu po finansų krizės atsitiesiančios finansų rinkos suteikia didesnio pasitikėjimo, kad ko gero ilgainiui sukaupti didesnį turtą galimybės yra vis didesnės.

Kaimynystėje – daugiau

Dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių šiuo metu pensijų fondų dalyvių yra netgi daugiau nei dirbančiųjų: Latvijoje, Kroatijoje ir Estijoje pensijų fondų dalyviai sudaro atitinkamai 120, 109 ir 107 proc. dirbančiųjų skaičiaus – tokius duomenis Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai pateikė kitų valstybių pensijų fondų valdytojų asociacijos. Pavyzdžiui, Latvijoje yra 1,122 mln. pensijų fondų dalyvių, o tuo tarpu dirbančiųjų asmenų skaičius antrą ketvirtį tesiekė 0,936 mln.

„Daugumoje šalių dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje yra privalomas, todėl anksčiau visi dirbantieji buvo privalomai įtraukti į sistemą. Per krizę darbo netekęs žmogus ir toliau lieka pensijų sistemos dalyviu, tik pensijų fondų nepasiekia naujos įmokos iki tol, kol dalyvis nesusiras darbo“, – aiškina Š. Ruzgys

Lenkijoje, kur II pakopos PF modelis įdiegtas anksčiausiai tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių (1999 m. vasarį), PF lėšas senatvei kaupia 93% dirbančiųjų. Ši valstybė vienintelė Europos Sąjungoje nepatyrė ekonominio nuosmukio, o nedarbas joje tesudarė 9,5%.

Bulgarijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje pensijų fondų dalyvių skaičius sudaro atitinkamai 81, 62 ir 55 proc. viso dirbančiųjų skaičiaus. Čekijoje II pakopos pensijų fondų modelis dar nėra įdiegtas – jį numatoma įdiegti anksčiausiai 2012 m.

Nedarbas Latvijoje antrą ketvirtį siekė 19,4 proc., Estijoje trečią ketvirtį nedarbo lygmuo buvo 16,2 proc., o Lietuvoje – 18,4 proc., rodo Europos statistikų biuro „Eurostat“ duomenys.

Auga ir nedirbant

Žmonių lėšos, kaupiamos fonduose, priešingai nei būsima valstybinė pensija, auga ir jiems nedirbant, teigia valdytojai. Kai netekęs darbo asmuo nebemoka įmokų valstybiniam socialiniam pensijų draudimui –tuo metu nekaupiamas stažas ir dėl to būsima „Sodros“ pensija nedidėja. Jeigu naujos įmokos nepasiekia pensijų fondų, juose jau sukauptas turtas esant sėkmingoms finansų rinkoms ir toliau uždirba investicinę grąžą. Žinoma vykstant ekonominių ciklų pokyčiams, vertė gali laikinai ir sumažėti. Tačiau paprastai, kaip įsitikinome ir po paskutinės, ypač didelės finansų krizės, finansinio turto vertė vėl padidėja. Per daugelį metų vidutinė grąža iš akcijų rinkų paprastai yra kiek didesnė, negu grąža iš fiksuotos grąžos instrumentų, t. y. indėlių bankuose, vyriausybių obligacijų ir pan.

„Nesvarbu, ar dirbate, ar ne, investuoti pinigai visuomet dirba – tai yra jie užtikrina tą grąžą, kurią pagal prisiimtą riziką suteikia investicijų rinkos. Aišku, nedirbančiojo ilgainiui sukaupta suma bus mažesnė nei dirbančiojo, kadangi nepervestos įmokos irgi būtų taupomos ir uždirbtų papildomą grąžą“, – tikina Š. Ruzgys.

2009 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensijų fondai dalyviams vidutiniškai uždirbo atitinkamai 17,3 proc., 13,3 proc. ir 12,7 proc. investicijų grąžą, o 2010 m. per 9-10 mėn. būsimų pensininkų turto vertė vien iš investicijų vidutiniškai augo atitinkamai 6 proc., 8,8 proc. ir 7,4 proc. Šie rezultatai yra jau atsižvelgus į metinį valdymo administravimo kaštų atskaitymo dydį valdytojams.