Šiemet Valstybinės mokesčių inspekcijos skaičiavimais iki 600 tūkst. gyventojų susigrąžins 250 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio permokų – kiekvienam dirbančiajam vidutiniškai po dešimtadalį mėnesio atlyginimo. Paprastai „iš dangaus nukritę pinigai“ išleidžiami vartojimui, tačiau, kuomet valstybė paskatas teikia tikslingai, verta tikslingai jas ir panaudoti – taupymui, skolų grąžinimui, būsimai pensijai.

 Ko gero niekas nesiginčytų, kad Lietuvos gyventojai apskritai gerokai per mažai dėmesio skiria asmeniniams finansams – dažnam faktas, jog pavyko pragyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo, yra finansų planavimo atsakingumo viršūnė. Vis labiau įprasta tampa apsikrauti paskolomis, tačiau investicijos į sotesnę ateitį – išimtis. Tačiau iš ko tuomet reikės gyventi tada, kai jau niekas nebeskolins, neliks nei jaunystės, nei darbo, nei sveikatos ir tik vargana valstybės pensija bus vienintelė finansinė parama.

Esama padėtis

Pirmiausia apskritai reikia pagalvoti ir paklausti savęs, ko norite – ar dabartinė gyvenimo kokybė tenkina, ar esate užtikrinti, kad ji tokia išliks ir ateityje. Galbūt turite didelių svajonių, bet dėl finansų stokos nesiimate jų įgyvendinti. Tokiu atveju „dabartistų“ gyvenimo būdas nelabai tiktų žvelgiant į ateitį ir siekiant užsitikrinti stabilumą ir aukštą gyvenimo kokybę visais gyvenimo etapais.

Klausdami savęs, kur panaudoti netikėtai gautą pinigų sumą, prieš tai išsiaiškinkite, kur esate, ir kokių tikslų siekiate – ar apskritai jūsų finansai yra planuojami, ar esamą padėtį galima vadinti finansiškai saugia. Niekuomet nieko sau negražinkite – vertindami tikrąją padėtį nepieškite rožinių perspektyvų – ateitį galima nuspėti tik iš dalies, to pamokė ir praūžusi krizė.

Pradžioje suskaičiuokite savo turimą turtą: grynieji pinigai, indėliai, finansiniai instrumentai (akcijos, investicinių fondų vienetai). Taip pat įvertinkite ir mažiau likvidaus turto vertę, pvz., būsto, automobilio, kitų vertybių. Skaičiuojant šio turto vertę ne visuomet galima pasitikėti rinkose esančiomis kainomis – skubiai prireikus parduoti tenka stipriai mažinti tokio turto kainą, ir į tai reikia atsižvelgti. Tuomet iš suskaičiuotos viso sukaupto turto vertės atimkite esamų skolų sumą – ar turto pakanka padengti visus įsipareigojimus? Ar esamas turto perviršis tenkintų atsitikus nenumatytoms aplinkybėms – ar neteks atsidurti „gatvėje“?

Įvertinus turto ir įsipareigojimų balansą, metas imtis pajamų ir išlaidų santykio – jis parodys, kiek sugebate gyventi pagal išgales – ar galite ilgainiui sutaupyti, ar vis tik toliau grimztama į skolas. Sąžiningai įvertinkite, kokios yra jūsų, ar šeimos metinės pajamos, ir kokios metinės išlaidos – gautas skirtumas yra ta suma, kurią galite sutaupyti per metus. Nepamirškite ir tokių išlaidų, kurios nėra kasdienės – automobilio taisymas ir draudimas, atostogos, buitinės technikos atnaujinimas.

Kur išleisti

Pagrindinis principas, kurio siekiame valdydami asmeninius finansus – mažinti įsipareigojimus, patenkinti esamus poreikius ir atidėti santaupų ateičiai. Valstybė skatina finansinį raštingumą: anksčiau teiktos lengvatos būsto paskolų palūkanoms, kad gyventojai lengviau grąžintų skolas, taip pat skatinamas taupymas senatvei III pakopos pensijų fonduose – investicijoms į ateitį.

Kad ir labai grubiai įvertinę asmeninių finansų padėtį, iškart matysite, kur galima panaudoti netikėtai gautus papildomus pinigus. Pirmiausia, jei neturite atsargos „juodai dienai“, būtina ją suformuoti – paprastai laikoma, kad žmogus ar šeima turi turėti santaupų, kurios padengtų pragyvenimo išlaidas 6-12 mėn. Jokiu būdu šių pinigų nelaikykite kojinėje – tam yra indėliai, saugūs pinigų rinkos fondai, kurie užtikrins kad ir kelių procentų, tačiau teigiamą investicinę grąžą, sušvelninančią įsibėgėjančios infliacijos poveikį.

Jei turite per daug įsipareigojimų – tikslinga juos mažinti. Sumažėjusi įsipareigojimų suma išlaisvina didesnį teigiamą laisvų pinigų srautą ateityje – daugiau atlyginimo liks jūsų kišenėje, o ne kreditorių, juos galima bus skirti kitoms reikmėms. Kiek laiko prireiks taupyti, kol jūsų turto ir skolų balansas taps priimtinas ramiai gyventi?

Planas ateičiai

Esant stabiliai finansiniai padėčiai būtina pagalvoti apie ateities planus. Ar esate pasirengę senatvėje patirti itin stiprų gyvenimo kokybės suprastėjimą? Lietuvos pensijų sistema šiuo metu teužtikrina apie 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio siekiančias išmokas, o po kelių dešimtmečių, nieko nekeičiant, išmokos gali siekti tik apie 25 proc. atlyginimo – pamėginkite šiandienius vartojimo įpročius iki tiek suveržti, ir pasirodys akivaizdu, kad pragyventi už tiek vargu ar įmanoma. Valstybėje padėtis pensijų klausimu kol kas negerėja, pervedimų atstatymas į II pakopos pensijų fondus užstrigęs. Reikia ir patiems jausti pareigą rūpintis savo ateitimi, todėl suplanuokite taupymą senatvei.

Paprastai laikoma, kad tam reikėtų atidėti apie 10 proc. pajamų, kad per ilgą laikotarpį, pinigus investuojant, būtų sukaupta solidžią senatvę garantuojanti suma. Deja, Lietuvoje pragyvenimo lygis daugumai neleidžia atidėti tiek pinigų, tačiau net ir pradėjus nuo 100 litų per mėnesį, pinigus investuojant III pakopos pensijų fonduose, per 30 metų galima sukaupti penkiaženkles sumas.

Kadangi valstybė taupymą senatvei skatina mokesčių lengvatomis, pasiūlykite įmokas atlikti darbdaviui – jam tai pigesnė alternatyva, nei išmokėti tuos pinigus Jums atlyginimu. Pavyzdžiui, skyręs papildomus 100 Lt, darbdavys atlyginimu dėl mokesčių tegalėtų išmokėti apie 55 Lt, tačiau visus 100 Lt jis gali pervesti į jūsų asmeninę III pakopos pensijų fondo sąskaitą. Atsisakę 55 litų dabar, investuojate 100 Lt, o tai – būsima paspirtis senatvėje, kuomet dirbti nebegalėsite. Vien tokiu būdu taupant per 30 metų sukaupta suma perliptų 100.000 Lt, esant konservatyviai 5 proc. investicijų grąžai.

Taupymas

Kiekviena svajonė finansiškai įgyvendinama pasitelkus planavimą. Jei susitvarkėte asmeninius finansus, rasite būdų, kaip kas mėnesį atidėti tam tikrą dalį lėšų kitiems tikslams – vaiko mokslams, naujam automobiliui, atostogoms, ar kitam dalykui. Priklausomai nuo to, kokia taupymo trukmė, rasite ir tam tinkanti taupymo instrumentą. Jei taupote iki metų, geriausiai tam tiks indėliai. Jei taupymo trukmė iki 3 metų – verta pasvarstyti apie mažesnės rizikos investicinius fondus, pavyzdžiui konservatyvesnius investicinius fondus, portfelių valdymo paslaugas. Jei taupote ilgam laikotarpiui, tuomet jau verta mažiau baimintis rizikos finansų rinkose, kadangi ilguoju laikotarpiu jos elgiasi daug labiau prognozuojamai – tam tiks ir akcijų investiciniai fondai, ilguoju laikotarpiu labiau didinantys kaupiamo turto vertę. Niekuomet nereikia baimintis svyravimų – jie laikini, o netinkamas sprendimas gali reikšti pasekmes ilgam.

Todėl gavę šiemetinį Valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimą neskubėkite į parduotuvę – galbūt mažas žingsnelis taps didelės kelionės pradžia. Žinoma nepamirškite šiandienos – taupydami turite justi ne tik pasitenkinimą finansine padėtimi, bet ir kiekvienos dienos teikiamą džiaugsmą. Tačiau apie ateitį galvokite – po šios dienos ateis kita, kuriai gali prireikti praeityje pastatytos užuovėjos.