Pasaulio gyventojų turtas pensijų fonduose pernai pasiekė rekordines aukštumas – 80,35 trilijonų litų, o tai sudaro maždaug po 11628 litus vienam iš 6,91 milijardo pasaulio gyventojų. Tačiau daugiau nei 85 proc. viso sukaupto turto teko vos 13 valstybių piliečiams, o Lietuvos gyventojų sukaupto turto dalis bendrame „katile“ tesudaro 0,0048 procento, rodo skaičiavimai.

 Pasaulio gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas 2010 m. perlipo 50 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto, rodo nepriklausomos konsultacijų bendrovės „TheCityUK“ duomenys. Vien JAV buvo sukaupusi beveik pusę viso pasaulio pensijų fondų turto (39,4 trln. litų, arba po 127613 litus vienam gyventojui), o tai sudarė 104 proc. šalies BVP. Didžiausias pasaulio pensijų fondų rinkas turinčių 13 šalių gyventojų sukauptas turtas iš viso siekė 68,5 trln. litų – tai 76 proc. šių šalių BVP. Daugiausiai, lyginant su BVP, ir toliau išlieka sukaupę Nyderlandų būsimi pensininkai (134 proc. BVP) bei šveicarai (126 proc. BVP), rodo „Towers Watson“ tyrimas.

„Didžiausias pensijų fondų rinkas turinčios šalys kartu yra ir vienos iš labiausiai išsivysčiusių. Toks taupymo būdas kelia šalies investicijas, kurios apskritai yra plėtros pagrindas. Kartu didelės santaupos yra ir stabilizuojantis veiksnys ekonominių šokų– didelių pakilimų ir nuosmukių – metu. Mat esant ekonominiam bumui taupymui skiriama didesnė lėšų dalis padeda suvaldyti infliaciją, o ekonominio nuosmukio metu santaupos leidžia stabilesniu vartojimu stimuliuoti ekonomiką, – aiškina Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys. – Todėl taupančioms valstybėms lengviau augti subalansuotai ir nepatiriant didelių stresų. Ta pati JAV, kurioje prasidėjo pasaulio finansų krizė, jau atstatė krizės padarinius, tuo tarpu Lietuvoje tam dar prireiks kelių metų.“

Lietuvos pensijų fonduose 2010 m. pabaigoje gyventojai buvo sukaupę 3,854 mlrd. litų. Palyginimui, vienam lietuviui tenkanti pensijai sukauptų lėšų dalis tesiekia kiek daugiau nei 1.000 litų – tai 11 kartų mažiau nei vidutiniškai pasaulyje.

„Vertinant pagal pasaulio vidurkį, lietuvių santaupos pensijoms yra neproporcingai mažos, atsižvelgiant į šalies ūkio gerovę. O skiriamos lėšos taupymui, kuomet į sąskaitas II pakopos pensijų fonduose tenukreipiama 2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“, nenuteikia optimistiškai – išsivysčiusiose valstybėse normalu II pakopos pensijų fonduose kaupti ateities pensijai skiriant po 10 proc. ir daugiau atlyginimo, priklausomai nuo esamos pensijų sistemos“, – teigia ir Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Prieaugiai pralenkė

Trylikos didžiausias pensijų fondų rinkas turinčių valstybių sukauptas būsimų pensininkų turtas 2010 m. išaugo 12 proc. Palyginimui, Lietuvos pensijų fondų dalyvių turtas per metus išaugo 18,22 proc.

Pasaulio pensijų fonduose sukauptas turtas, nors nominalia išraiška yra rekordinis, iki šiol dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygmens, lyginant su BVP, mat 2007 m. užfiksuotos aukštumos – 78 proc. BVP, o 2010 m. turtas sudarė 76 proc. BVP. Tačiau Lietuvoje II pakopos pensijų fondų dalyvių turto ir BVP santykis iki šiol tik augo ir 2010 m. pabaigoje sudarė 4,07 proc. (2007 m. – 1,7 proc. BVP).

„Jei lietuviai nebūtų patyrę priespaudos ir nuolat būtų taupę kaip olandai, dabar, esant toms pačioms ekonominėms sąlygoms, vidutiniškai vieno dalyvio sąskaitoje būtų 100.000 litų viršijanti suma. Tačiau taupant ilguoju laikotarpiu investicijos stiprina šalies ūkį, todėl sukaupta suma būtų dar didesnė. Tačiau mūsiškė kaupimo sistema dar yra labai jauna, o jos finansavimas blaškomas politinių vėjų. Šiuo metu vienam kaupiančiajam tenka mažiau nei 4.000 litų turto“, – vertina Š. Ruzgys.

Lietuva pagal pensijų fondų turtą atsilieka ne tik pasauliniame, bet ir regioniniame kontekste. Praėjusių metų I ketvirčio duomenimis, vidutiniškai vienam Lenkijos pensijų fondų dalyviui teko po 12268 litų, atitinkamai, kroatui – 9.733 litai, slovakui – 7537 litai, estui – 5780 litų, lietuviui – 3370 litų, latviui – 3361 litas, bulgarui – 1388 litai, o rumunui – 615 litų.