Būsimų Lietuvos pensininkų turtą valdantys šalies II pakopos pensijų fondai į vietos investicijas yra nukreipę apie 875 mln. eurų. Rugsėjo pabaigoje tiek lėšų buvo paskirstyta ir finansų rinkoje periodiškai besiskolinančios valstybės reikmėms, ir įvairių verslų plėtrai, rodo naujausia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) statistika.

LIPFA duomenimis, atskirų pensijų valdymo įmonių investicijos Lietuvoje varijuoja nuo apytiksliai 5 proc. iki 15 procentų.

„Pensijų fondų investicijos smarkiai prisideda prie vietos kapitalo plėtros, tą pažymi ir tarptautiniai finansų rinkų ekspertai. Uždirbant grąžą būsimiems pensininkams vietinės investicijos atlieka ir kitą svarbų vaidmenį – padeda vietiniam verslui išplėsti savo ekonominį potencialą pritraukiant papildomų lėšų. Būdami atsakingi už savo pensijai kaupiančių šalies dirbančiųjų turto vertės didinimą ir parinkdami investavimo pozicijas, nemažai dėmesio skiriame lokalioms galimybėms. Tai mūsų namų rinka, kurią gerai pažįstame ir kurios privalumus, neabejoju, galime geriausiai išnaudoti“, – sako asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

Rugsėjo 30 dieną penkios II pakopos pensijų fondus valdančios bendrovės iš viso valdė apie 5,37 mlrd. eurų vertės turto.

Vyriausybės vertybiniai popieriai – pensijų fondų taikiklyje

Pasak T. Gudaičio, remdamiesi geriausia praktika ir vadovaudamiesi klientų interesais, pensijų fondų valdytojai investicijas diversifikuoja ir geografiškai, ir pagal turto klases. Svarbioms reikmėms besiskolinančių vyriausybių vertybiniai popieriai svarbūs balansuojant rizikingas, dinamiškiau į finansų rinkų pokyčius reaguojančias akcijas.

„Pernai tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ priėmė istorinį sprendimą padidinti šaliai suteiktą ilgalaikį skolinimosi reitingą iš A į A+ su stabilia perspektyva. Tai istoriškai pats aukščiausias įvertinimas, reiškiantis tai, kad užsienio ekspertai išties gerai vertina mūsų šalies finansinę drausmę bei ekonomikos sveikatą. Net drąsiausiai investuojančiuose II pakopos pensijų fonduose rasime mažą dalelę tokių konservatyvių investicijų, kaip Vyriausybių obligacijos. Investuojame į Lietuvos leidžiamas obligacijas, nes pasitikime jomis“, – teigia T. Gudaitis.

Pačiuose konservatyviausiuose turto išsaugojimo ir 61-67 metų amžiaus grupės turtą valdančiuose II pakopos fonduose rugsėjo gale buvo sukaupta apie 340,5 mln. eurų turto. Tuo tarpu link pensinio amžiaus artėjanti pensijų fondų dalyvių grupė pagal jai priklausantį turtą yra viena didžiausių: 1,005 mlrd. eurų.

LIPFA duomenimis, II pakopos pensijų fondai aktyviai dalyvauja šalies Vyriausybės obligacijų pirkime, o kai kuriose fondų valdymo įmonėse tarp lietuviškų investicijų dominuoja būtent šie vertybiniai popieriai. Vis dėlto, pensijų fondų indėlis reikšmingas ir šalies verslams.

Pensijų lėšos pasiekia įmonių obligacijas, akcijas ir NT

Tarp II pakopos pensijų fondų investicijų – šalies įmonių akcijos, obligacijos, į paklausius nekilnojamojo turto (NT) projektus investuojantys fondai bei privataus kapitalo ir į startuolius investuojantys fondai.

„Savarankiškas kaupimas pensijai reiškia ir didesnį lėšų srautą į vietos finansų  rinką. Šį teigiamą pašalinį efektą jaučia šalys, kurios šalia valstybinio socialinio draudimo sistemos plėtoja ir palaiko papildomus gyventojų finansinių rezervų kaupimo įrankius. Iš 875 mln. eurų investicijų Lietuvoje Vyriausybės obligacijoms tenka daugiau kaip 164 mln. eurų, visos kitos lėšos, iš viso daugiau kaip 700 mln. eurų, nukreiptos į mūsų šalies verslus ir padeda jiems augti, stiprinti konkurencingumą bei pozicijas rinkoje“, – sako asociacijos vadovas.

Jo teigimu, fondai nuolat dairosi patrauklių, strategijas atitinkančių investicijų namų rinkoje bei užsienyje, didindami pridėtinę vertę fondų dalyviams.

„Investicijoms į vietinę finansų rinką, kuri šiandien yra mažiau likvidi, palyginti su išsivysčiusių šalių finansų rinkomis, valstybės politika ir požiūris į ilgalaikį gyventojų lėšų kaupimą yra be galo svarbi. Kalbame ne tik apie pensijų santaupas, bet ir vietinę rinką gaivinantį šimtamilijoninį investicijų srautą. Štai kodėl svarbu užtikrinti, jog išliktų motyvacija kaupti lėšas II ir III pensijų pakopoje. Estijoje leidus atsiimti sukauptus pinigus trumpu laikotarpiu dalis gyventojų plūstelėjo į Talino vertybinių popierių biržą, bet ilguoju laikotarpiu instituciniams investuotojams tokios „seklios“ vietinės rinkos kaip tik tampa mažiau įdomios, nes ne tik sudėtinga generuoti apčiuopiamą lėšų srautą investavimui, bet ir išauga rizika dėl teisinio stabilumo“, – teigia T. Gudaitis.

Pasak jo, auga ir žaliosios ekonomikos svarba – valstybė tyrėtų aktyviau išnaudoti potencialą šioje srityje. Siekiant užpildyti rinkos spragas, reikėtų siūlyti daugiau finansinių priemonių ir tarptautiniams, ir vietos instituciniams investuotojams.

„Investicijos į  tvarią veiklą vykdančius verslus ir projektus gali ne tik generuoti grąžą pensijų fondų dalyviams, bet ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos perėjimo prie labiau aplinkai draugiškos ekonomikos“, – pabrėžia LIPFA vadovas.

LIPFA duomenimis, šiemet sausį-rugsėjį II pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo +13,1 proc., vien trečiąjį ketvirtį ji sudarė +1,4 proc.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.