Vasario pabaigoje Rusijos Ukrainoje sukeltas karas supurtė ir finansų rinkas, kurių nuotaikos atsispindi ir pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų rezultatuose. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža šiemet sausį-kovą sumažėjo -4,45 proc., o vertė sudarė 5,77 mlrd. eurų, arba -1,7 proc. mažiau.

Atitinkamai III pensijų pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pirmąjį ketvirtį šiemet buvo -4,47 proc. mažesnė, šie fondai kovo pabaigoje valdė 219,1 mln. eurų vertės būsimųjų šalies pensininkų turto. Pirmojo metų ketvirčio gale abiejų papildomo kaupimo pensijai pakopose kaupiamo turto vertė sudarė 5,992 mlrd. eurų.

„Sėkmingą ir ypač spartų pensijų turto vertės augimą sustabdė tai, ko net negalėjome vertinti kaip tikėtinos realybės: brutalus ir negailestingas karas, griaunantis didelę Europos šalį ir nusinešantis daugybę aukų. Ukraina daugeliu aspektų yra svarbi pasaulio ekonomikos dalyvė, todėl tai, kad Rusijos armija be pasirinkimo griauna viską, kas pasitaiko jos kelyje, o šalies ekonomika yra iš dalies paralyžiuota, kelia daug nerimo įvairiausiems sektoriams visame pasaulyje“, – sako T. Gudaitis.

Pasak jo, Rusijos agresija lėmė ir tai, kad šalį agresorę iš indeksų išbraukė tarptautinės reitingų agentūros, todėl ir Lietuvos pensijų fondai jų nebeįtraukia į savo vertės pokyčių vertinimą bei skaičiavimus. 

Mažiausiai paliestos pensijos amžių pasiekusių santaupos

Konservatyviausiai investicijas valdančių turto išsaugojimo fondų vertė šiemet pirmąjį ketvirtį keitėsi mažiausiai. Negalutiniais skaičiavimais, ji sumažėjo -4,2 proc. Šie fondai investuoja pensijos amžių jau pasiekusių fondų dalyvių turtą, stengdamiesi, kad juos kuo mažiau paveiktų svyravimai rinkose.

Tuo tarpu didžiausią akcijų dalį turinčių jauniausių pensijų sistemos dalyvių 20-26 metų amžiaus gyventojų santaupų vertė šiemet sumažėjo -4,66 proc., 27-33 metų smuktelėjo -4,53 proc., o 34-40 metų: -4,39 proc.

„Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad neigiami II pakopos turto grąžų svyravimai vyko 4,2-4,66 proc. ribose. Tokio stipraus geopolitinio sukrėtimo rinkos negali neįskaičiuoti kaip didelio nežinomumo bei rizikos faktoriaus. Matome, kad, deja, karas trunka jau daugiau kaip mėnesį. Ir net pragmatiškai prognozuojant, kad sugrįžusi taika turėtų skatinti ekonomikos atsigavimą ir investuotojų optimizmą, šiuo metu tegalime konstatuoti, kad karas tęsiasi, kasdien tik didindamas žalą ir plėsdamas tragedijos mastą“, – sako T. Gudaitis.

II pakopos pensijų fondai, investuojantys 41-47 metų gyventojų turtą, sausį-kovą patyrė -4,46 proc. vertės sumažėjimą, savo ruožtu 48-54 metų būsimųjų pensininkų turto vertė mažėjo -4,38 proc. Žemyn -4,53 proc. pajudėjo ir 55-61 metų amžiaus II pakopos dalyvių turto vertė.

Priešpensinio ir jau pensinio 62-68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė pirmąjį ketvirtį sumažėjo -4,47 proc.

III pakopos svertiniai vidurkiai irgi aptirpo

Individualų kaupimo pensijai tempą bei apimtis leidžiantys pasirinkti III pakopos pensijų fondai taip pat patyrė geopolitinių sukrėtimų įtaką.

LIPFA skaičiavimais, šiemet pirmąjį ketvirtį didesnės akcijų dalies III pakopos fondų grąža sumažėjo -4,26 proc., mišraus investavimo fondų -4,73 proc., o mažesnės rizikos fondų -4,62 proc.

Anot asociacijos vadovo, pensijų fondų rezultatai atspindi tam tikrą chaosą finansų rinkose, kuris tam tikrais momentais atskiroms vertybinių popierių grupėms buvo netgi palankus.

„Rusijai tik įsiveržus į Ukrainą, nežinojome, kiek laiko užtruks karas, kokios jis turės įtakos ne tik Ukrainos ir Rusijos, bet ir viso pasaulio ekonomikai. Skirtingi variantai buvo įskaičiuojami kaip tikėtini, taip pat bandyta pragmatiškai įvertinti abiejų šalių jėgas ir, atitinkamai, karo baigties greitį. Tačiau nebėra abejonių, kad karas užsitęsė, nuostoliai bus išties dideli, todėl tikėtina, kad pozityvių slinkčių artimiausiu metu tikėtis neverta“, – prognozuoja T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2022 m. I ketvirtis	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	-4,19%	+7,57%
GCF gimusiems 1954-1960	-4,47%	+9,94%
GCF gimusiems 1961-1967	-4,53%	+28,83%
GCF gimusiems 1968-1974	-4,38%	+50,74%
GCF gimusiems 1975-1981	-4,46%	+57,11%
GCF gimusiems 1982-1988	-4,40%	+56,16%
GCF gimusiems 1989-1995	-4,53%	+55,81%
GCF gimusiems 1996-2002	-4,66%	+54,84%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2022 m. I ketvirtis
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	-4.26%
Mišraus investavimo P3P fondai	-4.73%
Mažesnės rizikos P3P fondai	-4.62%
Bendras svertinis vidurkis	-4.47%

 

 

 

 

Daugiau informacijos:

Edgaras Batušan

+37060260474

info@lipfa.lt