Pensininkų gerovė – valstybės rankose, bet pats žmogus turi prisidėti, rodo apklausa
Pensijos amžių pasiekusių žmonių gerovė iš esmės yra valstybės atsakomybė, nors šiam gyvenimo tarpsniui turėtų ruoštis ir pats žmogus. Taip galvoja 57 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, kurią inicijavo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
Antroje pasirinkimų vietoje atsidūrė asmeninis kiekvieno būsimo ar esamo senjoro indėlis iš dalies prisidedant valstybei – už tai pasisakė 21 proc. visų apklaustųjų. Tik valstybės atsakomybę įžvelgia 16 proc., o išskirtinai asmeninio finansinio pasiruošimo būtinybę šiam gyvenimo tarpsniui – 3 proc. respondentų.
Likusieji 3 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų atsakymo nepateikė arba nežinojo, ką pasakyti.
LIPFA vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad atsižvelgiant į Lietuvoje galiojantį socialinio draudimo modelį, didžioji dalis šalies gyventojų pagrįstai valstybei skiria pagrindinį vaidmenį rūpinantis senjorais. Pozityvi žinia – kad jau pakankamai reikšmingomis laikomos ir paties piliečio pastangos stengtis, kad tapus pensininku finansinių rūpesčių būtų kuo mažiau.
„Galiojant einamųjų pajamų paskirstymo modeliui (ang. „pay as you go“) kiekvienas šiuo metu dirbantis šalies gyventojas savo mokesčiais padeda surinkti biudžetą „Sodrai“, kuri išmoka pensijas. Dabartiniai pensininkai savo laiku lygiai taip pat išlaikė ankstesnes kartas. Natūralu, kad dauguma gyventojų tikisi, jog ir toliau galės pasikliauti šiuo socialiniu kontraktu, kuris galioja jau ne vieną dešimtmetį ir yra pagrįstas einamųjų pajamų paskirstymu. Vis dėlto tai, kad asmeninis indėlis pradėtas vertinti rimtai, yra puiki žinia mums kaip visuomenei. Nes valstybės finansinės galimybės yra ribotos, o skurdo problema išlieka aštri ir be pastangų sutelkimo bus sunku ją spręsti“, – sako T. Gudaitis.
Analizuojant valstybės ir dalinę paties žmogaus atsakomybę palaikančią gausiausią visuomenės grupę, už tokį sprendimą dažniausiai pasisakė vyresni nei 36 metų apklausos dalyviai, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, o mėnesio pajamos vienam šeimos nariui viršija 500 eurų.
Poziciją, kad už savo pensiją yra atsakingas kiekvienas asmeniškai iš dalies prisidedant valstybei, dažniausiai palaikė viena jauniausių 26-35 metų respondentų grupė. Tik valstybės atsakomybę buvo linkę minėti žemesnio išsimokslinimo ir mažesnių pajamų apklausos dalyviai.
LIPFA vadovo teigimu, jaunų žmonių akcentuojamą asmeninę atsakomybę gali formuoti įvairūs veiksniai: nuo drąsiai keičiamų darbų ir išbandomų įvairių jo juridinių formų iki to, kad jauniems žmonėms pensija dar toli.
„Išties neaišku, kiek jaunimas gilinasi į dabartinį pensijų biudžeto surinkimo modelį. Gali būti, jog pasidomėję taip pat labiau sąžiningu laikytų principą, kad jei dabar moku aš, kodėl ateityje man pensijos neturėtų sumokėti kiti? Tačiau tai, kad imama galvoti ne tik apie momentinį vartojimą, bet ir apie taupymą, kaupimą savo pensijai, nuteikia viltingai. Iš kitos pusės, mažesnį išsilavinimą įgavę gyventojai sunkiau konkuruoja darbo rinkoje, turi mažiau galimybių pretenduoti į didesnį atlyginimą, todėl ir valstybės vaidmuo užtikrinant senjorų gerovę jų akyse yra dominuojantis“, – pastebi asociacijos vadovas.
Jis geru rezultatu laiko tai, kad tik maždaug kas šeštas (16 proc.) Lietuvos gyventojas finansinį aprūpinimą pensijoje patikėtų tik valstybei. Anot T. Gudaičio, akivaizdu, kad didesnė ar mažesnė finansinė disciplina tampa vis labiau įprasta gyvenimo norma. Juo labiau, kad ji realizuojama ir asmeninėmis, ir tokiomis profesionaliomis priemonėmis kaip II ir III pensijų pakopos, investicinis gyvybės draudimas.
„Spinter tyrimai“ 2021 m. spalio 18-28 dienomis apklausė 1015 žmonių, kurių amžius 16-75 metai. Jiems buvo užduotas klausimas, kas atsakingas už pensijos sulaukusių senjorų gerovę.
Daugiau informacijos:
Edgaras Batušan
+37060260474