Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė parengusi teisės aktų projektus, kaip būtų galima tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą. Ministerijos teigimu, šios pataisos pagerins esamą pensijų sistemą. Deja, siūlymuose nėra jokių objektyviais duomenimis grįstų ekonominių vertinimų, kokią įtaką šie siūlymai iš tikrųjų turės tiek mūsų šalies gyventojams, tiek valstybei ilguoju laikotarpiu. Dar daugiau: ministerijos siūlomos pataisos iš esmės prieštarauja tarptautinių bei vietinių ekspertų ir Europos Komisijos bei EBPO rekomendacijoms.

Nors ministerija teigia „intensyviai dirbusi ir besikonsultavusi su specialistais ir socialiniais partneriais“, panašu, kad ne tik vietinių ekspertų, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) lygmeniu išsakyti siūlymai ministerijos atstovų arba nebuvo išgirsti, arba yra ignoruojami.

Pavyzdžiui, vos prieš pora savaičių, kovo 19 dieną, Europos Komisija (EK) paskelbė komunikatą „Taupymo ir investicijų sąjunga. Piliečių gerovės ir Europos Sąjungos (ES) ekonomikos konkurencingumo skatinimo strategija“. Jame pabrėžiama, kad automatinį įtraukimą į pensijų sistemas taikančių ES valstybių narių teigiama patirtis nedviprasmiškai rodo, jog šią praktiką reikėtų plačiau skatinti visoje Europos Sąjungoje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) praėjusią savaitę paskelbė Lietuvos ekonomikos apžvalgą. Joje, be kita ko, konstatuojama, kad mūsų šalis „susidurs su dideliu demografiniu sukrėtimu, todėl reikės imtis politinių priemonių daugelyje sričių, įskaitant darbo rinką, pensijas ir sveikatos apsaugą“ EBPO pabrėžia, kad skatinimas naudotis privačiomis pensijų sistemomis padėtų sumažinti su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimo spaudimą.

Lietuva tuo tarpu pensijai skirtus pinigus planuoja išdalinti anksčiau laiko, atsisakyti  automatinio įtraukimo į kaupimą ir įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį ir nuolatinį įmokų stabdymą, net nepaisant to, kad EBPO ataskaitoje yra įvardijama, kad mūsų šalyje šiuo metu galiojanti papildomo kaupimo sistema, priešingai nei kitų regiono valstybių, jau ir dabar yra savanoriška. Ministerija itin akcentuoja po šio pakeitimo atsirasiantį sistemos patrauklumą ir lankstumą, tačiau nė žodžiu neužsimena apie tai, kaip šie sprendimai paveiks tiek valstybės finansus, tiek kiekvieno žmogaus galimybes ateityje gauti bent jau pakankamą pensiją. Kitaip tariant – SADM siūlymai pateikia tikrai nemažai galimybių, kaip nebekaupti papildomai, ar sukauptas lėšas atsiimti anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus, bet nei vieno siūlymo, kaip susitaupyti sotesnei senatvei.

Net ir pačius minimaliausius ekonomikos pagrindus turintis žmogus supranta, kad, senėjant visuomenei, augs ir pensininkų išlaikymo našta. Susilpninus papildomo kaupimo sistemą, vien ant valstybės pečių kris kur kas didesnė būsimų pensininkų išlaikymo našta. Kaip žinia, valstybė pinigų negamina, vadinasi, neišvengiamai bus didinami mokesčiai ir/arba ilginamas pensinis amžius.

Kaip dar vieną argumentą siūlomiems pakeitimams, SADM pasitelkia Konstitucinio teismo (KT) nutarimą. Jame, beje, patvirtinama, kad „siekiant kuo didesniam skaičiui gyventojų užtikrinti efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje, be kita ko, numatyta, kad pensijų kaupimas turi būti ilgalaikis, kad būtų pasiektas jo tikslas“ ir primenama, kad papildomas kaupimas yra Lietuvos pensijų sistemos dalis ir bet kokie jos pakeitimai neturėtų griauti bendros sistemos.

Ministerija taip pat patogiai nutyli, kad KT išaiškinime sakoma, jog „tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis“.

Šią formuluotę tikrai atitinka SADM siūlymai leisti atsiimti visas lėšas, kai pensijų sistemos dalyvis netenka 70-100 proc. darbingumo, kai jam nustatoma sunki liga ar paliatyvios pagalbos poreikis. Tačiau siūlymai neribotai stabdyti kaupimą ar netgi skatinti jį apskritai nutraukti yra panašesni ne į išimtis ar racionalią bei toliaregišką socialinę politiką, o tiesiog į pataikavimą emocijoms.

Ironiška tai, kad ir šie Vyriausybės siūlymai ilguoju laikotarpiu gyventojams sukels būtent neigiamas emocijas. Galimybė nekaupti papildomai dabar atrodo labai viliojančiai, bet artėjant pensiniam amžiui ir gaunant minimalią „SoDra“ pensiją, jis tikrai nebeatrodys toks patrauklus ir beveik garantuotai atneš tik nusivylimą.

Deja, SADM nutyli ne tik šiuos aspektus, bet ir sėkmingai ignoruoja bet kokius tiek vietinių, tiek tarptautinių ekonomikos ekspertų perspėjimus apie pensijų sistemos išbalansavimą ir netgi nesivargina aiškiai argumentuoti, dėl kokių priežasčių, jos nuomone, šie perspėjimai nėra svarūs ir svarbūs.