Valdantiesiems užsimojus keisti pensijų sistemos taisykles, ekspertai perspėja, kad tai turėtų itin neigiamų pasekmių tiek artimiausioje ateityje, tiek ilguoju laikotarpiu. Visų pirma – nukentėtų patys žmonės, kurių pajamos senatvėje dėl to neišvengiamai sumažėtų, o dėl to išaugtų ir fiskalinis spaudimas valstybei. Šiuos nuogąstavimus patvirtina ir nauja kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa. Jos rezultatai parodė, kad, atsiradus galimybei atsiimti lėšas iš II pakopos, taip potencialiai padarytų iki dviejų trečdalių respondentų.

Į klausimą, ar atsiimtų sukauptus pinigus iš II pakopos, jei tokia galimybė atsirastų, teigiamai atsakė 47 proc. žmonių. Dar 19 proc. kol kas nėra apsisprendę ir tik trečdalis (34 proc.) patvirtino, kad sukauptas lėšas ir toliau paliktų pensijų fonduose.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis įsitikinęs, kad galutinis lėšas atsiimančių žmonių skaičius viršytų 50 proc.

„Be tų 47 proc., kurie jau tikrai žino, kad sukauptas lėšas išsiims, dalis tokių būtų ir tarp šiuo metu dar neapsisprendusiųjų. Skaičiuojant, kad tokių būtų pusė, lėšas iš II pakopos atsiimančių žmonių bendras skaičius Lietuvoje priartėtų prie 60 proc. Asociacijos ekspertų nuomone, būtent toks variantas ir yra labiausiai tikėtinas“, – sako T. Gudaitis.

Jis primena, kad prieš nepamatuotą pensijų sistemos išbalansavimą aiškiai pasisakė ir Konsituticinis Teismas, nurodęs, kad „siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis“.

Didžiausia dalis atsiimsiančiųjų lėšas, pasak apklausos rezultatų, būtų tarp mažiausiai uždirbančiųjų ir žmonių su nebaigtu viduriniu išsilavinimu. Respondentų grupėje, kurioje vienam namų ūkio nariui per mėnesį tenka iki 400 eurų pajamų, sukauptas lėšas atsiimtų du trečdaliai asmenų, o tarp neturinčiųjų vidurinio išsilavinimo ši dalis didėja net iki 78,9 proc.

Šiek tiek dažniau lėšas iš II pakopos taip pat atsiimtų sukūrusieji šeimas (48,3 proc.) – palyginti su vienišiais (40,4 proc.) – ir gyvenantieji mažesniuose miestuose bei rajonų centruose (51,1 proc.), palyginti su gyvenančiais kaimo vietovėse (46,8 proc.) ir didmiesčiuose (44,4 proc.).

Ženkliai sumažėtų ir liekančiųjų II pakopoje

Be lėšų atsiėmimo galimybės, respondentų buvo klausiama ir apie tai, ar, pakeitus pensijų sistemą pagal naujuosius siūlymus, jie ir toliau kauptų lėšas II-oje pakopoje. Atsakymo į šį klausimą rezultatai rodo labai panašias tendencijas.

Kad tikrai liktų II-oje pakopoje ir toliau kauptų joje savo pensijos dalį, atsakė vos 32 proc. respondentų. 36 proc. pareiškė, kad kaupimą joje nutrauktų, dar 11 proc. – kad liktų II pakopoje, bet kaupimą laikinai sustabdytų. Penktadalis respondentų atsakymo į šį klausimą kol kas neturi.

Blogiau nei Estijoje

T. Gudaitis primena, kad Estijoje, kurioje finansinės sąlygos dalyvauti pensijų sistemoje buvo palankesnės gyventojams nei mūsų šalyje, iš II-osios pakopos jau yra pasitraukę beveik keturi iš dešimties gyventojų.

„Šiuo metu mūsų valstybė prie žmogaus kaupimo antroje pakopoje prisideda, sumokėdama 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo. Estijoje valstybės parama yra pustrečio karto didesnė ir siekia 4 proc. Nepaisant kur kas svaresnės valstybės paramos, iš jos pensijų sistemos II pakopos jau pasitraukė daugiau nei trečdalis gyventojų. Galima tik įsivaizduoti, kokį žmonių ir kapitalo nuotėkį patirs Lietuvos pensijų sistema, priėmus naujuosius pakeitimus“, – perspėja LIPFA vadovas.

Įdomu, kad didžiausia dalis nurodžiusiųjų, jog tęstų dalyvavimą II pakopoje ir po siūlomų pakeitimų priėmimo, yra tarp vyriausių, 56-erių metų ir vyresnių, respondentų. T. Gudaičio nuomone, tai rodo, kad, artėjant pensiniam amžiui, žmonės kur kas atsakingiau žiūri į ateitį ir geriau supranta papildomo kaupimo pensijai naudą ir svarbą.

„Gaila, kad atsakingesnio požiūrio, panašu, stokoja dabartinės valdančiosios daugumos atstovai. Ne tik vengiama aiškiai atsakyti, kaip planuojama spręsti senėjančios visuomenės pensijų sistemos iššūkius ateityje, bet ir visiškai ignoruojama gyventojų pensijų fonduose jau dabar akumuliuoto kapitalo nauda artimiausioje ateityje – kaip įrankio finansuoti sparčiai augančius Lietuvos saugumo ir gynybos poreikius“, – apgailestauja LIPFA vadovas.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa apie dalyvavimą II pensijų sistemos pakopoje buvo atliekama 2025 m. vasario 17-27 dienomis, joje dalyvavo 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.