Didžioji dalis lietuvių supranta papildomo kaupimo pensijai svarbą. Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad visose amžiaus grupėse bent 7 iš 10 gyventojų sutinka, jog pensijai reikia pradėti kaupti kuo anksčiau. Vis dėlto realūs kaupimo įpročiai pagal amžių skiriasi: jauniausi gyventojai kaupia rečiausiai, o aktyviausiai II pakopoje dalyvauja 36–45 m. gyventojai. Vis tik galutinė sukaupta suma labai priklauso nuo to, kada žmogus pradeda kaupti – ji gali skirtis net 446 tūkst. eurų ar daugiau. 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė: nors 70 proc. jaunimo nuo 18 iki 25 m. sutinka, kad kaupti pensijai reikia pradėti kuo anksčiau, tą daro tik 43 proc. Tuo metu 26–35 m. grupėje kaupiančiųjų dalis jau siekia 60 proc., o 36–45 m. – 68 proc. 

Pasak LIPFA vadovo Vaidoto Rūko, toks pasiskirstymas pagal amžių yra suprantamas: jauni žmonės dar tik pradeda karjerą ir kuria finansinį pagrindą, o 36–55 m. gyventojai jau turi stabilesnes pajamas, daugiau patirties ir aiškesnį ateities finansų vaizdą. Tad įsitvirtinus darbo rinkoje kaupimas tampa dažnesnis. 

„Jauni žmonės supranta, kad pensijai reikia ruoštis anksti, tačiau gyvenimo pradžioje finansiniai prioritetai dažnai būna kiti – pirmas darbas, savarankiškumas, kasdienės išlaidos ar pirmieji didesni finansiniai sprendimai. Vis dėlto pensijų kaupime didžiausias pranašumas yra ne laukimas, kol viskas gyvenime susidėlios idealiai, o kuo ankstesnė pradžia“, – pabrėžia V. Rūkas. 

Aukštesni lūkesčiai – didesnis poreikis kaupti 

Apklausos duomenimis, pagal amžių skiriasi ir gyventojų paskatos papildomam kaupimui. 36–55 m. respondentai dažniausiai nurodo stabilią, nekaitaliojamą sistemą (43 proc.). O 18–25 m. gyventojams svarbiausi yra lankstesni pensijos išmokėjimo būdai (39 proc.) ir valstybės prisidėjimas (37 proc.). 

„Vidutinio amžiaus gyventojus labiausiai motyvuoja aiškios taisyklės ir stabilumas, o jauniems žmonėms, tik pradedantiems savarankišką gyvenimą, svarbiausia yra suprasti, kiek prisideda valstybė, kokią sumą jie gali sukaupti ir kokių išmokų tikėtis. Natūralu, kad šiame amžiuje kiekvienas euras yra svarbus – jaunimas nori užsidirbti, pramogauti, keliauti, įsigyti pirmąjį būstą. Todėl jaunimui yra svarbu ne tik žinoti kaupimo taisykles, bet ir suprasti jo naudą – papildomas pajamas ateityje“, – sako V. Rūkas. 

Jis pamini, kad šiandien jauni žmonės darbo rinkoje turi gerokai didesnių pajamų lūkesčių nei vidutinė senatvės pensija, šiuo metu siekianti apie 745 eurus. Todėl, pasak jo, kaupimas nėra tik apie tolimą ateitį – tai klausimas, kokio gyvenimo lygio žmogus tikėsis sulaukęs pensijos. 

„Papildomas kaupimas padeda mažinti atotrūkį tarp darbo pajamų ir būsimos pensijos. Jaunų žmonių pajamų lūkesčiai auga, todėl natūraliai kyla klausimas, ar vien „Sodros“ pensija atitiks jų norimą finansinį saugumą. Be to, II pakopoje žmogus kaupia ne vienas – prie jo įmokų prisideda valstybė, šiemet kiekvienam skirianti apie 402 eurus per metus. Per kelis dešimtmečius tokios reguliarios sumos gali tapti reikšmingu priedu prie pensijos“, – nurodo LIPFA vadovas. 

Kiek kainuoja atidėta kaupimo pradžia? 

V. Rūkas pabrėžia, kadkiekvieniatidėti kaupimo metai gali reikšmingai pakoreguoti galutinę sukauptą sumą. 

Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 2026 m. vidutinį darbo užmokestį – 2312,15 euro prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka į II pakopą yra 69,36 euro per mėnesį. Kartu su valstybės įmoka – 33,49 euro per mėnesį – iš viso kaupimui kas mėnesį šis žmogus skirtų 102,85 euro. 

Skaičiuojant su 8 proc. metine grąža, nevertinant atlyginimo ir valstybės įmokos augimo, fondų grąžos svyravimų bei kitų pokyčių, jei pradedama kaupti 45-erių, iki 65 m. galima sukaupti apie 58,5 tūkst. eurų. Pradėjus devyneriais metais anksčiau, 36-erių, ši suma jau siektų apie 133 tūkst. eurų. 

Pradėjus kaupti dar anksčiau, skirtumas tampa ryškesnis: jei II pakopoje žmogus pradėtų kaupti 25-erių, iki pensinio amžiaus jo sukaupta suma galėtų siekti apie 331 tūkst. eurų, o pradėjus 18-os – daugiau kaip 579 tūkst. eurų. 

„Tai reiškia, kad vien dėl ankstesnės kaupimo pradžios galutinis rezultatas gali skirtis keliais šimtais tūkstančių eurų. Nors šie skaičiavimai yra iliustraciniai, jie aiškiai parodo svarbiausią kaupimo principą – kuo anksčiau pradedama, tuo ilgiau veikia laiko faktorius ir investicijų grąža“, – sako LIPFA vadovas. 

V. Rūkas pabrėžia – nors jauni žmonės dar tik įsitvirtina darbo rinkoje ir kaupimo sprendimą dažnai atideda, būtent šiame amžiuje laikas yra pats didžiausias ir vėliau nebesugrąžinamas jų pranašumas.