Tarptautinis valiutos fondas (TVF), vertindamas Lietuvos ekonomiką ir viešųjų finansų tvarumą, atkreipė dėmesį ir į pensijų sistemą. Fondo ekspertai rekomenduoja išlaikyti valstybės paskatas gyventojams kaupti II pensijų pakopoje, o ilguoju laikotarpiu – ieškoti būdų šią sistemą stiprinti. 

Toks vertinimas rodo, kad diskusijose dėl pensijų kaupimo svarbiausia turėtų būti stabilumas ir tęstinumas. Likę II pakopos dalyviai nebeturėtų būti alinami nuolatinėmis kalbomis apie pokyčius ar reformas – jie turėtų jaustis saugūs ir užtikrinti, nes kaupia savo ateičiai. 

TVF vertinimas yra svarbus signalas, kad kalbėdami apie pensijų sistemą turime grįžti prie jos esmės – ilgalaikio stabilumo, tęstinumo ir žmonių pajamų senatvėje. Senėjanti visuomenė nėra teorinė problema, tai – realybė, kuri ateityje vis labiau slėgs viešuosius finansus ir pačius gyventojus. Todėl sprendimai, mažinantys paskatas kaupti ar silpninantys papildomą kaupimą, iš esmės prieštarautų tam, kam ši sistema buvo sukurta. 

TVF aiškiai kalba ne apie II pakopos silpninimą, o apie jos stiprinimą. Papildomas kaupimas nėra Lietuvos sugalvotas eksperimentas ar laikina priemonė. Tai – tarptautinėje praktikoje įsitvirtinęs būdas padėti žmonėms senatvėje turėti daugiau nei vien bazinę pensiją. Papildomo kaupimo svarbą nuolat akcentuoja ir tarptautiniai ekspertai, ir tokios organizacijos, kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ar Europos Komisija, – TVF tai tik dar kartą priminė Lietuvos kontekste. 

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama tiems, kurie nusprendė iš kaupimo pasitraukti. Tačiau didesnė dalis žmonių – 875 tūkst. – kaupime liko. Būtent jie šiandien yra svarbiausi. Jie tikisi, kad taisyklės nebus nuolat keičiamos. 

Galiausiai ne vien dalyvių skaičius lemia, ar papildomas kaupimas yra reikalingas – pensijų kaupime negalima visko vertinti tik juodai ar baltai. Net jeigu dalis žmonių pasitraukė, tai nereiškia, kad pati sistema prarado prasmę. Priešingai – jeigu kaupime lieka didelė dalis gyventojų, jie turi turėti galimybę rinktis ir kaupti papildomai, o valstybė – užtikrinti, kad jų pasirinkimas būtų gerbiamas, o pati sistema veiktų stabiliai. 

Kaupimo esmė yra ilgalaikis pasitikėjimas. Tam labiausiai kenkia ne rinkų svyravimai, o politinis neapibrėžtumas. Kiekvienas siūlymas vėl keisti taisykles, mažinti valstybės paskatą ar kitaip silpninti papildomą kaupimą siunčia priešingą žinutę – kad sistema nėra stabili, nors būtent stabilumas ir tęstinumas yra būtini, kad ilgalaikis kaupimas duotų rezultatą. 

Valstybės paskata kaupti II pakopoje nėra privilegija ar papildoma dovana. Tai – investicija į būsimą žmogaus finansinį saugumą bei tvaresnę pensijų sistemą. Ne visi gyventojai turi žinių, laiko ar galimybių savarankiškai investuoti dešimtmečius. Todėl valstybėje turi išlikti papildomo kaupimo kelias tiems, kurie nori pasirūpinti savo ateities pajamomis. 

Rezultatas atsiranda ne per vienus ar dvejus metus, o nuosekliai kaupiant ilgą laikotarpį. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. bendra fondų  grąža, kurią uždirbo pensijų fondų valdytojai, viršija +88 proc., todėl ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų sukaupta yra suma gerokai didesnė nei jų pačių įmokos. Visa tai rodo pensijų fondų nuoseklumą, stabilumą ir reikšmingą II pakopos naudą gyventojams. Tad rūpinantis finansiškai nepriklausoma ateitimi yra reikalingas sistemos puoselėjimas, o ne jos perrekonstravimas, ką įžvelgia ir tarptautiniai finansų ekspertai.