Jaunimas supranta, kad pensijai reikia pradėti kaupti kuo anksčiau, tačiau realių veiksmų imasi ne visi. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta apklausa rodo, kad ankstyvo kaupimo svarbą pripažįsta 70 proc. 18–25 metų gyventojų, bet iš tiesų kaupia tik 43 proc. Taigi pagrindinis iššūkis – ne supratimo stoka, o sprendimo atidėliojimas. Vis dėlto būtent laikas jauniems žmonėms ir yra didžiausias kaupimo pranašumas.

Vienas kaupimo neatidėliojusių Z kartos atstovų – jauniausiu viceministru Lietuvos istorijoje tapęs, o šiuo metu socialiniuose tinkluose politikos, ekonomikos ir kaupimo temas aiškinantis turinio kūrėjas Domantas Katelė. II pensijų pakopoje jis pradėjo kaupti būdamas 19-os, todėl šiandien jau turi beveik devynerių metų kaupimo patirtį.

„Manau, kad viena didžiausių klaidų jauname amžiuje – manyti, jog ilgalaikius finansinius sprendimus galima visada atidėti. Iš tiesų, kuo anksčiau pradedame rūpintis savo ateitimi, tuo daugiau laiko turime sukaupti lėšų ir jas užauginti“, – sako jis.

Įvardija tris esminius kaupimo privalumus

D. Katelė II pensijų pakopoje pradėjo kaupti dar studijuodamas. Tuo metu jis jau savarankiškai domėjosi investavimu, asmeniniais finansais ir ilgalaikiu planavimu, todėl kaupimas pensijai jam atrodė natūrali tokio požiūrio dalis.

„Kaupti paskatino ne konkreti baimė ar krizė. Tai buvo sąmoningas pasirinkimas iš anksto pasirūpinti savo ateitimi ir turėti daugiau pasirinkimo laisvės“, – pasakoja jis.

D. Katelė pabrėžia, kad papildomas kaupimas turi tris didžiausius privalumus. Pirma – finansinis saugumas ateityje, leidžiantis ramiau planuoti gyvenimą ir vėliau nepriklausyti tik nuo vieno pajamų šaltinio.

„Gyvenimo trukmė ilgėja, visuomenė sensta, todėl natūralu galvoti, ar vien valstybės mokamos pensijos pakaks norimam gyvenimo lygiui. Papildomas kaupimas leidžia tam ruoštis iš anksto“, – nurodo nuomonės formuotojas.

Pasak D. Katelės, antras svarbus privalumas – laikas. Nors daliai žmonių kaupimas atrodo mažiau patrauklus, nes rezultato tenka laukti ilgai, būtent dėl to verta pradėti kuo anksčiau. Neatidėlioti šio sprendimo pašnekovas pataria ir kitiems.

Jo teigimu, kuo ilgiau lėšos investuojamos, tuo daugiau metų gali augti ne tik pačios įmokos, bet ir jų uždirbta grąža. Todėl net ir mažesnės reguliariai skiriamos sumos ilgainiui gali tapti reikšmingu finansiniu rezervu. Tai matyti ir iš paties D. Katelės kaupimo rezultatų – šiuo metu jo II pensijų pakopoje sukaupta suma siekia apie 8,4 tūkst. eurų.

Svarbu tai, kad suma investuota ne „prieš“ devynerius metus, o „per“ juos, taigi kaupiama dar trumpiau nei ketvirtadalį iki pensijos likusio laiko. Be to, sukauptą sumą lemia ne tik investicijų grąža, bet ir darbo bei pajamų pastovumas, atitinkamai – ir įmokų reguliarumas.

D. Katelės atveju pensijų fondo metinė grąža siekia apie 12 proc. Taigi, norint pasiekti tokį patį rezultatą savarankiškai, būtų reikėję pasirinkti investiciją, generuojančią bent tokią pačią grąžą. Įvertinus ir papildomą valstybės prisidėjimą prie kaupimo II pakopoje, alternatyva turėtų būti dar bent dvigubai pelningesnė.

Saugesnėse taupymo priemonėse tokios grąžos nėra. Pavyzdžiui, 2026 m. birželį Lietuvos gyventojų naujų terminuotųjų indėlių vidutinės metinės palūkanos siekė 1,8 proc., o priklausomai nuo termino svyravo maždaug nuo 1,5 iki 2,8 proc. Didesnės ilgalaikės grąžos galima siekti investuojant savarankiškai, tačiau tai pareikalauja papildomų žinių ir laiko.

„Didžiausią rezultatą duodantys finansiniai sprendimai dažniausiai nėra greiti. Kaupimas pensijai nėra skirtas trumpalaikiam rezultatui, tai – sprendimas dėl ateities. Man svarbu žinoti, kad po kelių dešimtmečių turėsiu papildomą finansinį pagrindą ir daugiau pasirinkimo galimybių“, – sako socialinių tinklų turinio kūrėjas.

Trečias privalumas, pasak D. Katelės, yra įprotis reguliariai rūpintis savo finansais. Jį išsiugdžius, dalies pajamų skyrimas ateičiai tampa natūralia nuoseklaus finansų planavimo dalimi.

Ateičiai – ne vienas kaupimo būdas

D. Katelė pasakoja, kad jau trejus metus papildomai kaupia ir III pensijų pakopoje. Anot jo, tai – dar vienas būdas nuosekliai rūpintis savo ateitimi ir neapsiriboti vienu kaupimo sprendimu.

„Renkantis III pakopą man buvo svarbus ne tik ilgalaikio kaupimo principas, bet ir tai, kad iki 2025 m. sudarytoms sutartims buvo taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata“, – priduria pašnekovas.

Jo vertinimu, II ir III pensijų pakopos gali viena kitą papildyti – tai skirtingi kaupimo įrankiai, padedantys nuosekliai planuoti savo finansus. Vis dėlto, anot pašnekovo, svarbiausias yra pats įprotis dalį pajamų reguliariai skirti ateičiai.

Paklaustas, kas padėjo išsiugdyti finansinį raštingumą, D. Katelė sako, kad labiausiai prisidėjo jo paties domėjimasis. Dar studijų metais jis pradėjo daugiau skaityti apie investavimą, asmeninių finansų valdymą ir ilgalaikį planavimą, taip pat gilintis, kaip veikia skirtingi finansiniai sprendimai.

„Manau, kad finansinis raštingumas yra gebėjimas, kurį galima išsiugdyti. Nebūtina nuo jaunystės būti finansų ekspertu – svarbiausia pradėti domėtis, suprasti pagrindinius principus ir priimti sąmoningus sprendimus. Dažnai didžiausias iššūkis nėra pati suma, o sprendimas pradėti“, – įžvalgomis dalijasi D. Katelė.