Pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius toliau augino gyventojų senatvei kaupiamas lėšas. Šiuo laikotarpiu II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža siekė 10,2 proc., III
pakopos – 11,9 proc. Ketvirčio pabaigoje gyventojų sukauptas turtas II pakopos fonduose sudarė 5,9 mlrd. eurų, III pakopos – 0,72 mlrd. eurų.

Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Vaidoto Rūko, metų pradžioje fiksuoti finansų rinkų svyravimai nesutrukdė pensijų fondams išlaikyti teigiamą kryptį ir toliau auginti gyventojų sukaupto turto vertę.

„Šių metų rezultatai rodo, kad pensijų fondai ir toliau sėkmingai augina kaupiančiųjų turtą, tačiau dar daugiau pasako ilgesnio laikotarpio skaičiai. Pavyzdžiui, per pastaruosius dvylika mėnesių II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža siekė 13,9 proc., III pakopos – 15,7 proc. Pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl svarbu matyti ne tik tai, kiek fondai uždirbo šiemet, bet ir kokią grąžą jie sukūrė per penkerius, dešimt ar daugiau metų“, – sako V. Rūkas.

Pasak jo, pensijų kaupimo sistemos pokyčių kontekste svarbu vertinti ir dalyvių įsitraukimą. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius II pakopos pensijų kaupimo sutartis sudarė 35,1 tūkst. naujų dalyvių, o III pakopoje – 7,5 tūkst. gyventojų. LIPFA vadovo teigimu, šie rodikliai rodo, kad dalis gyventojų ir besikeičiant sistemos taisyklėms renkasi kaupimą kaip vieną iš būdų užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje.

„Kaupimas leidžia dalį šiandienos pajamų paversti turtu, kuris ateityje papildys „Sodros“ pensiją. Ilgalaikio kaupimo naudą kuria du veiksniai: reguliarios įmokos ir investavimo grąža. Pastaroji ilgainiui uždirbama ir nuo anksčiau sukauptos grąžos. Todėl kaupimo tęstinumas yra svarbus – jis padeda nuosekliai formuoti papildomą pajamų šaltinį ir stiprinti finansinį savarankiškumą senatvėje“, – akcentuoja V. Rūkas.

Pensijų fondų grąža viršijo 111 proc.

II pakopos fondų uždirbama grąža jau skaičiuojama milijardais eurų. Per visą pensijų kaupimo laikotarpį pensijų fondų valdytojai dalyviams iš investicijų uždirbo apie 4,6 mlrd. eurų. Iš jų apie 854 mln. eurų uždirbta per pastaruosius 12 mėnesių, o 542,3 mln. eurų – vien per pirmuosius 9 šių metų mėnesius.

Dar iškalbingesnis yra ilgesnio laikotarpio rezultatas. Nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019 m. jų vidutinė grąža jau siekia 111,5 proc., o 1982–1988 m. gimimo dalyviams skirtų fondų grąža – daugiau kaip 135,3 proc.

Taigi, pasak LIPFA vadovo, po metų pradžioje fiksuotų svyravimų fondai atsitiesė ir kitus du ketvirčius išlaikė augimo kryptį. Per šį laiką investicijos sukūrė reikšmingą papildomą vertę šalia pačių žmonių ir valstybės pervedamų įmokų.
Liepos–rugsėjo mėnesiais II pakopos gyvenimo ciklo fondų rezultatai svyravo nuo -1,9 iki 2,5 proc. Tokį skirtumą lemia tai, kad fondų investavimo strategija keičiasi kartu su dalyvių amžiumi.

„Jaunesnių žmonių lėšos gali būti investuojamos į didesnį augimo potencialą turintį, tačiau kartu ir labiau svyruojantį turtą. Iki pensijos likus daug metų, yra daugiau laiko atlaikyti rinkų svyravimus ir sulaukti jų atsigavimo. Artėjant pensiniam amžiui rizika palaipsniui mažinama, vis daugiau dėmesio skiriant jau sukaupto turto vertei išsaugoti“, – aiškina V. Rūkas.

Augo ir III pakopoje kaupiamas turtas

Per metus III pakopos dalyvių turto vertė, didėjusi dėl investicijų grąžos ir naujų įmokų, išaugo 48,8 proc.

Didesnę akcijų dalį turintys fondai per metus uždirbo 19,3 proc., mišraus investavimo – 8,1 proc., o mažesnės rizikos fondų grąža siekė -0,8 proc. Per penkerius metus III pakopos fondai vidutiniškai uždirbo 42,5 proc. grąžą.

Pasak V. Rūko, toks rezultatų skirtumas yra įprastas: didesnę akcijų dalį turintys fondai gali labiau svyruoti, tačiau kartu pasižymi didesniu ilgalaikio augimo potencialu. Mažesnės rizikos fonduose daugiau dėmesio skiriama sukaupto turto vertei išsaugoti, todėl jų grąža paprastai būna nuosaikesnė.

LIPFA vadovas pamini, kad III pakopa nuo II skiriasi tuo, kad tai – savanoriškas papildomas kaupimas, todėl žmonės gali patys spręsti, kiek lėšų tam skirti. Papildomai kaupti darbuotojo naudai gali ir darbdavys.

„Kalbant apie pajamas senatvėje, nėra vieno šaltinio, kuris turėtų „atlikti visą darbą“. „Sodros“ pensija sudaro pagrindą, o II ir III pakopose sukauptos lėšos ją papildo“, – priduria V. Rūkas.

Sukauptos sumos jau siekia šimtus tūkstančių

LIPFA vadovo teigimu, gyventojų fonduose sukauptos sumos skiriasi, tačiau vis labiau tampa reikšmingos.
Pavyzdžiui asmuo, uždirbęs šalies vidutinį darbo užmokestį ir nuosekliai maksimaliai kaupęs II pakopoje nuo sistemos pradžios 2004-aisiais, ketvirčio pabaigoje būtų sukaupęs apie 23,6 tūkst. eurų siekiančią sumą. Pensijoje ji leistų kas mėnesį papildomai gauti mažiausiai po 94 eurus.

„Kaupiant laikas dirba žmogaus naudai – kuo ilgiau pinigai investuojami, tuo daugiau gali uždirbti grąža. Todėl po 20 ar 30 metų sukaupta suma gali būti kelis kartus didesnė nei po penkerių. Svarbu nepasiduoti trumpalaikėms emocijoms ir neskubėti priimti sprendimų, kai rinkos svyruoja“, – pabrėžia V. Rūkas.

Jis pamini, kad 2025 m. ties skurdo riba buvo 43,3 proc. senatvės pensininkų. Todėl papildomai sukauptos lėšos tampa ypač reikšmingos išėjus į pensiją, kai pajamos vidutiniškai sumažėja.

2026 m. rugpjūtį vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekė apie 747 eurus, o naujausias vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ – 1,6 tūkst. eurų. Taigi skirtumas tarp šių pajamų siekia maždaug 850 eurų per mėnesį – be papildomų pajamų šaltinių išlaikyti iki tol turėtą gyvenimo lygį gali būti gerokai sunkiau.

Susistemintą informaciją apie šių metų trečią ketvirtį gautus II pakopos pensijų reformos prašymus LIPFA planuoja skelbti spalio viduryje.