Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pagal oficialios būsimų pensijų skaičiuoklės pateikiamus duomenis šioms jaunimo grupėms brėžia du scenarijus. Pagal pirmąjį, kuomet dirbančiojo pajamos nedidelės, kaupdamas jis užsitikrintų 56-57 proc. anksčiau gautų darbo pajamų atitinkančią pensiją. Antruoju scenarijumi didesnius atlyginimus gavusių dirbančiųjų pensijos dydis sudarytų 44-45 proc. dalį, tačiau verta pabrėžti, kad joje II pakopoje sukauptos pensijos dalies indėlis absoliučia suma būtų didesnis nei pirmuoju atveju.

„Sodros“ skaičiuojamos pensijos dydis priklauso nuo mokėtų socialinio draudimo įmokų bei darbo stažo. Tačiau I pakopos sistema veikia taip, kad sąlyginai didesnę naudą senatvėje gauna mažesnes darbo pajamas turėję gyventojai. Kuo didesnė alga, tuo lėčiau auga santykinė „Sodros“ pensijos dalis, todėl asmeninis kaupimas pensijai šiai dirbančiųjų grupei tampa labai svarbus“, – sako LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis.

Pavyzdžiui, 22 metų amžiaus dirbantysis uždirbantis minimalią mėnesio algą pradėjęs pensijai kaupti pagal formulę 1,8+0,3, 2062 metais gali tikėtis 1854 eurų pensijos. Pensija iš II pakopos pensijų fondo sudarys 693 eurus, arba 37 proc. visos pensijos. Kaupiant maksimaliai pensija sudarytų 1880 eurų, kur asmeniškai sukauptos pensijos dalis siektų 719 eurų, arba 38 proc.

Planuojant apie 1 tūkst. eurų atlyginimą ir pradėjus nuo minimalaus kaupimo, tikėtina, kad mėnesio pensija sudarys apie 2618 eurų, o asmeniškai sukaupta dalis joje – 41 proc. Apsisprendus nuo pat pradžių kaupti maksimaliai, galima tikėtis 2655 mėnesio pensijos, kurioje asmeninio kaupimo dalis sieks 1111 eurus, arba 42 proc.

„Paskutiniais „Sodros“ pateikiamais duomenimis, šiemet gegužę beveik 15,3 tūkst. eurų dirbančiųjų iki 24 metų gavo minimalų iki 555 eurų atlyginimą, o 12 tūkst. jaunuolių – 1000-1300 eurų, neatskaičius mokesčių. Gali būti, kad pirmosios grupės pajamų dydį lemia ir tai, kad jie mokosi, studijuoja, todėl dirba mažai kvalifikuotą darbą arba ne visą darbo dieną. Kita vertus, informacinių technologijų ir kitų šiuolaikinių profesijų paklausa leidžia jauniems žmonėms gana greitai peršokti vidutinį šalyje gaunamų pajamų dydį, kuris pernai sudarė 807 eurus“, – teigia T. Gudaitis.

Galimas ir trečiasis variantas – dėl būsimos pensijos nieko nedaryti. T. Gudaičio vertinimu, čia labiausiai ir išryškėja asmeninio kaupimo II pakopoje nauda.

„Galima susikurti ir pasitikrinti daugybę scenarijų su skirtingomis dedamosiomis, lyginti įmokas ir II pakopos indėlį į pajamas senatvėje, tačiau pats skurdžiausias pragyvenimo variantas dabartinio jaunimo pensijoje lauktų nesiimant aktyvaus kaupimo. Akivaizdu, kad iškart galima planuoti vidutiniškai apie 40 proc. mažesnes pajamas, kurias užtikrintų tik „Sodra“, – atkreipia dėmesį T. Gudaitis.

Beje, pensijų skaičiuoklė prognozuojamas pensijas 2062 metais pateikia įvertinus infliaciją ir neišvengiamą perkamosios galios sumažėjimą: todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog pagal dabartinius atlyginimus ir valstybės mokamas pensijas tikrai pakaktų tų 1-1,5 tūkst. eurų, kuriuos mokės „Sodra“.

„Šiuo metu tokio dydžio vidutinė pensija šalies senjorams tikrai būtų fantastikos srities pavyzdys, paneigiantis ekonominius dėsnius. Tačiau ateityje pinigų vertė bus pasikeitusi, jų suteikiama perkamoji galia sumažėjusi, todėl tiksliau būtų prognozuojamą pensiją vertinti pagal atlyginimo dalį ir atsakyti sau į klausimą, ar bus ramu pasikliauti ketvirtadalio atlyginimo dydžio pensija ir ką bus galima už ją nusipirkti“, – sako T. Gudaitis.

Lietuvoje II pensijų pakopa, papildanti „Sodros“ sistemą, turi 1,3 mln. dalyvių, kurie sudaro daugiau kaip 80 proc. šalies dirbančiųjų. Du iš trijų kaupiančiųjų tai daro maksimaliu režimu. Iš viso II pakopoje jau sukaupta beveik 3,5 mlrd. eurų.