Pensinį amžių pasiekusių Lietuvos gyventojų priklausomybė nuo pagrindinio pajamų šaltinio – pensijos – yra milžiniška. Negana to, su laiku ji tik didėja, nes vis daugiau senjorų galutinai pasitraukia iš darbo rinkos, o alternatyvių pajamų galimybių iš esmės neturi: šiuo laikotarpiu nors ir labai mažas, bet stabilus išlieka nebent iš žemės ūkio papildomai užsidirbančių pensininkų skaičius.

Naujausius pirmojo šių metų pusmečio II pakopos išmokų ir įsigytų anuitetų duomenis apdorojusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) konstatuoja, kad kaupiamos lėšos pamažu taps vis reikšmingesne senjorų pajamų dalimi.

„Pensija yra pagrindinės senjorų pajamos, kurios vis dar yra nedidelės. Paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 90,3 proc. 65-69 metų amžiaus žmonių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo pensija, o 70 metų ir vyresnių gyventojų grupėje – net 97,6 proc. Papildomoms pajamoms tenka vos trečiaeilis vaidmuo: išskyrus pensijas ir darbo pajamas, nė vienas kitas pajamų šaltinis apskritai nėra statistiškai reikšmingas. Taip yra dėl įvairių priežasčių: ribotų pajamų, žinių trūkumo, nenoro prisiimti rizikos, silpnų asmeninių finansų planavimo įgūdžių. Gaila, bet nepanašu, kad situacija iš esmės keistųsi“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Privačių pensijų fondų valdytojus vienijančios asociacijos skaičiavimais, birželio 30 dieną vidutinė išmoka iš II pakopos pensijų fondų siekė 2,3 tūkst. eurų, arba 126 eurais daugiau, nei metų pradžioje. Neįtraukiant išmokų II pakopos dalyvio mirties atveju, išėjusių į pensiją gyventojų išmokų vidutinis dydis buvo beveik 2,5 tūkst. eurų, arba 77 eurais didesnis.

Pasak Š. Ruzgio, pajamų nelygybę ir pensinį amžių pasiekusių žmonių gyvenimo lygį iš esmės nulemia „Sodros“ finansinės galimybės. Tenka pastebėti, kad gyventojų supratimas apie pačią trijų pakopų pensijų sistemą, nors ir gerėja, tačiau dar nėra pakankamas, taip pat norėtųsi tikėtis ir didesnio asmeninio įsitraukimo į planavimą, iš kokių pajamų teks gyventi išėjus į pensiją.

„Išsamiausią ir tiksliausią vaizdą apie mūsų šalies senjorų finansinę kasdienybę pateikia ir paskutinis gyventojų surašymas. Jis parodė, kad jei 65-69 metų amžiaus grupėje 7,4 proc. gyventojų pagrindiniu pajamų šaltiniu yra darbas, tai tarp vyresnių dirba jau tik apie 1 proc. senjorų. Nedidelėmis procento dalimis skaičiuojami pensininkai, gaunantys pagrindines pajamas iš verslo, nuosavybės bei investicijų. Iš žemės ūkio išsilaiko po 500-600 žmonių kiekvienoje amžiaus grupėje, tačiau su amžiumi, deja, tik daugėja pašalpų gavėjų, auga valstybės ar artimųjų išlaikymo poreikis“, – teigia asociacijos vadovas.

Pasak Š. Ruzgio, atsižvelgiant į nedžiuginančius demografinius pokyčius ir faktą, kad mūsų visuomenė sparčiai sensta kaip ir kitose Vakarų šalyse, verta persvarstyti vartojimo bei kaupimo pensijai balansą.

Pirmąjį šių metų pusmetį vykstant II pakopos pensijų reformai, prie jos prisijungę nauji dalyviai arba kaupę minimaliai galėjo pasirinkti startinę 1,8+0,3 formulę, kai nuo algos pensijai skiriama 1,8 proc., o valstybės paskata sudaro 0,3 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Laipsniškai per penkerius metus šios įmokos išaugs iki 3+1,5, tačiau nelaukiant to pasididinti kaupimo tempą ir gauti maksimalią valstybės paskatą galima tik iki š. m. liepos 31 d.

„Pensijos amžių pasiekusius Lietuvos gyventojus išmaitina arba darbas, arba pensija ir kitų apčiuopiamų alternatyvų kol kas nelabai yra. Turint omenyje, kad pakeitimo norma, arba pensijos santykis su gautu atlyginimu, turi tendenciją apčiuopiamai mažėti, neprotinga tiesiog užsimerkti ir ignoruoti situaciją“, – teigia Š. Ruzgys.

Lietuvoje II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. šalies dirbančiųjų – jie savo pensijai jau sukaupė beveik 3,5 mlrd. eurų.