Iki 2028 m. antros pakopos pensijų fondai į šalies ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą potencialiai galėtų investuoti iki 3,6 mlrd. Eurų, jei būtų sukurti tinkami investavimo instrumentai, liberalizuotos investicijų diversifikavimo taisyklės bei būtų išlaikytas kaupiamosios pensijų sistemos stabilumas.

„Žinant Vyriausybės poreikį, kad jau šiais metais gynybai siekiama skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto, atitinkamai Lietuvai iki 2030 reikia papildomai sugeneruoti 12 mlrd. eurų. Dalį šios sumos galima būtų gauti daugiau investuojant Lietuvoje pensijų fondų turto, investicijas nukreipiant ten, kur Lietuvos gyventojai, pensijų fondų dalyviai, uždirbtų investicijų grąžą, o Lietuvos valstybei tektų mažiau skolintis“, – komentuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Lietuvos banko duomenimis šiuo metu didžioji dalis Lietuvos pensijų fondų valdomo turto yra investuojama į užsienio valstybių vertybinius popierius – daugiausia į įvairių pasaulio šalių įmonių akcijas ir jų fondus bei skolos vertybinius popierius. Beveik milijardas eurų jau dabar skiriamas Lietuvai: trečdalis – įmonių akcijoms, privataus kapitalo, infrastruktūros ir nekilnojamojo turto fondams, du trečdaliai – kredito instrumentams: valstybės ir įmonių obligacijoms ir kitiems aukšto likvidumo instrumentams.

Pasak T. Gudaičio, Vyriausybės šiuo metu kuriamo 12 milijardų eurų plano dalis galėtų būti į Lietuvą nukreiptos pensijų fondų investicijos, skirtos gynybos infrastruktūrai, energetikos projektams. Tokiu būdu galėtų būti sukurtas sėkmės ratas – investicijos augintų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą, taip didindamos gyventojų, kaupiančiųjų pensijai turto vertę, kuri galės toliau būti nukreipta kurti šalies gerovę. 

Pakeitus šiuo metu galiojantį reglamentavimą bei sukūrus tinkamus finansinius instrumentus, kurie užtikrintų pensijų fondų turto investicijų ilgalaikį stabilumą ir patrauklią lyginant su užsienio rinkose uždirbamą investicijų grąža, būtų galima jau šiemet didinti investicijų į Lietuvos ekonomiką dalį.

„Liberalizavus diversifikavimo taisykles, reikėtų sukurti infrastruktūros projektų finansavimo instrumentus, per kuriuos pensijų fondų valdomos investicijos galėtų būti nukreipiamos į planuojamą statyti gynybos infrastruktūrą, tuo pačiu auginant kaupiančiųjų grąžą“, – sako T. Gudaitis.

Prognozuojama, kad pensijų fondų turtas investicijų grąžos bei naujų įmokų dėka po ketverių metų galėtų pasiekti 14,5 mlrd. eurų, jei būtų užtikrintas sistemos stabilumas.