Pensijų fondai tris šių metų ketvirčius užbaigė su minuso ženklu

Augant pasaulio ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius fiksavo valdomo turto vertės sumažėjimą. Preliminariais duomenimis, šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais II pakopos fondų investicijų bendra svertinė grąža sudarė -13,8 proc., tačiau nuo 2019 m. pradžios, kuomet buvo įsteigti „Gyvenimo ciklo“ fondai jų investicinė grąža išlieka aukšta ir sudaro +32,81 proc.

Išankstinius trijų ketvirčių pensijų fondų rezultatus paskelbusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vertinimais, panašiai judėjo ir III pensijų pakopa, jos bendroji svertinė grąža šiemet buvo -13,37 proc.

Naujausiais duomenimis, II pensijų pakopos fondų valdomo turto vertė rugsėjo pabaigoje sudarė 5,48 mlrd. eurų, III pakopos – 209,92 mln. eurų, atitinkamai 7,1 ir 5,4 proc. mažiau, palyginti su metų pradžia.

„Vertinant atskirais ketvirčiais, tik pirmasis šių metų ketvirtis padėjo paauginti pensijų fondų investicijas, nors į šį laiką jau buvo įsiterpęs karo starto Ukrainoje faktorius. Tačiau ir antrasis, ir trečiasis metų ketvirčiai atspindi nesibaigiantį sąmyšį pasaulio ekonomikoje, kuri šiemet patiria vieną smūgį po kito. Vargu, ar milžinišką dujų nuotėkį „į orą“ dujotiekiuose „Nord Stream“ Europoje artėjant šildymo sezonai galima laikyti jau paskutiniu dideliu iššūkiu. Gal ir taip, bet gali būti, kad ne“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Gyvenimo ciklo fondai pelningi nuo veiklos pradžios

Pagal amžių grupes suformuotuose II pakopos pensijų fonduose labiausiai svyruoja akcijų dalis. Vis dėlto, T. Gudaičio teigimu, būsimiesiems pensininkams reikia žinoti, kad net ir įskaičiuojant šiuos metus, nuo fondų įsteigimo pradžios jų bendras svertinis vidurkis yra teigiamas ir siekia +32,81 proc.

„Dabar patiriame investicijų grąžos mažėjimą, kurį lemia objektyvios aplinkybės. Didesnių ar mažesnių, skirtingos trukmės kritimų finansų rinkoje buvo ir iki šiol. Pensijos kaupimo sėkmę didele dalimi lemia disciplina, ilgas kaupimo laikotarpis ir tai, kokiu metu įeinama į rinką. Todėl reguliarios, nuolatinės investicijos į atpigusius vertybinius popierius leis pensijų fondų dalyviams uždirbti iš atšokimo, kai rinkos vėl ims stiebtis aukštyn“, – teigia asociacijos vadovas.

Vertinant sausio-rugsėjo rezultatus šiais metais, jauniausios 20-26 metų amžiaus pensijų fondų grupės svertinė investicijų grąža buvo -14,32 proc., 27-33 metų sumažėjo -14,01 proc. 34-40 metų dirbančiųjų pensijų turto svertinė grąža smuktelėjo -13,96 proc., 41-47 metų amžiaus fondų grupėje: -14,07 proc.

48-54 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių vidutinė svertinė grąža šiemet buvo -13,88 proc., 55-61 metų amžiaus grupėje ji sumažėjo -13,46 proc. Greičiausiai pensijos amžių pasieksiančių ar jį jau pasiekusių 62-68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė sausį-rugsėjį smuktelėjo -12,65 proc.

Turto išsaugojimui skirti II pakopos pensijų fondai rugsėjo pabaigoje fiksavo -11,77 proc. svertinį grąžos vidurkį.

III pakopa juda kartu su rinkomis

Neigiamus grąžos pokyčius šiemet patyrė ir III pensijų pakopa, kurioje kaupimo tempą ir apimtis nustato patys kaupiantieji arba įmokas už juos mokantys darbdaviai.

Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų svertinis vidurkis šiemet sausį-rugsėjį buvo -13,59 proc. Beveik taip pačiai keitėsi ir mišraus investavimo fondai, kurie rugsėjo pabaigoje fiksavo -13,38 proc. svertinės grąžos pokytį. Mažesnės rizikos fondų grupė taip pat patyrė neigiamą grąžos pokytį, bet jis nekirto 13 proc. ribos ir sudarė -12,56 proc.

„Priešingai nei masinio pobūdžio II pensijų pakopa, trečioji yra visiškai savanoriška ir savarankiška. Pastebėčiau, kad nepaisant ekonominių iššūkių bei korekcijos finansų rinkose jos valdomo turto sumažėjimas šiemet yra kuklesnis nei antrosios. Manyčiau, kad į ekonominius ciklus racionaliai reaguojantys kaupiantieji supranta, kad dabartinė situacija yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė investuoti pigiau“, – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo šešios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2022 m. III ketvirtis	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	-1,98%	-0,99%
GCF gimusiems 1954-1960	-2,31%	0,50%
GCF gimusiems 1961-1967	-1,52%	16,77%
GCF gimusiems 1968-1974	-0,38%	35,78%
GCF gimusiems 1975-1981	0,23%	41,26%
GCF gimusiems 1982-1988	0,28%	40,53%
GCF gimusiems 1989-1995	0,38%	40,30%
GCF gimusiems 1996-2002	0,49%	39,01%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2022 m. III ketvirtis
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	-0,39%
Mišraus investavimo P3P fondai	-2,38%
Mažesnės rizikos P3P fondai	-3,11%
Bendras svertinis vidurkis	-1,44%

Lietuvos pensijų fondai pirmąjį pusmetį skaičiavo -13,5 proc. svertinę grąžą

Šalies II pakopos pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį buvo neigiama ir, išankstiniais duomenimis, sudarė -13,47 proc. Finansų rinkas veikia įtampa dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, kurią sukėlė Ukrainoje karą pradėjusi ir jį tebetęsianti Rusija, didėjusios energetikos žaliavų kainos ir auganti infliacija sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Birželio pabaigoje II pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 5,37 mlrd. eurų, arba –8,9 proc. mažesnė nei metų pradžioje.

„Netiesiogiai, bet karas jau palietė daugybę mūsų gyvenimo aspektų, tarp kurių ir pensijų sąskaitos. Netikrumas, įtampa ir iš naujo pasaulyje balansuojami ekonominiai santykiai, stengiantis už borto palikti agresorę Rusiją, akimirksniu persiduoda finansų rinkoms. Tokiu laikotarpiu tikėtis optimizmo rinkose būtų tiesiog nerealu“, – pastebi T. Gudaitis.

Pasak jo, situacija toli gražu nėra tokia sudėtinga, kaip 2008-ųjų krizės metu, kuomet šalies pensijų fondai prarado iki 50 proc. valdomo turto vertės. Tiesa, per keletą metų atšokimas buvo beveik tokio pat įspūdingo dydžio. Staigias 25-30 proc. neigiamas korekcijas 2020 m. pirmoje pusėje metų lėmė ir koronaviruso pandemija, tačiau rinkos atsistatė per rekordiškai trumpą laikotarpį  ir metai pasibaigė teigiama investicine grąža.

„Kaupimas pensijai yra bent keletą dešimtmečių trunkantis procesas, todėl neigiami grąžos pokyčiai neturėtų gąsdinti kaupiančiųjų. Sudėtingus laikotarpius turime išnaudoti įdarbinant savo pinigus ir už juos įsigyjant pigesnių vertybinių popierių, nes ir vėl lauks rinkų atšokimas bei investicijų augimas. Nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios – t.y. per pastaruosius 3,5 metų II pakopos pensijų fondų svertinės grąžos prieaugis birželio pabaigoje sudarė +32,96 proc. Taigi, apie jokias ištuštėjusias sąskaitas negali būti nė kalbos“, – sako asociacijos vadovas.

Didžiausia – akcijų turbulencija

Svyravimais pasižyminčios akcijos ir pirmąjį šių metų pusmetį parodė didžiausią dinamiką. LIPFA skaičiavimais, jauniausių II pakopos klientų grupių investicijas valdančių fondų grąžos sumažėjo ryškiausiai.

Pačių jauniausių 20-26 metų amžiaus pensijų kaupimo sistemos dalyvių svertinė investicijų grąža šiemet sausį-birželį sumažėjo -14,69 proc., 27-33 metų smuko -14,32 proc., 41-47 metų amžiaus fondų grupėje: -14,28 proc. Tuo tarpu 34-40 metų dirbančiųjų svertinė grąža susitraukė -14,20 proc.

„Visų šių grupių pensijų fondai didžiausią dėmesį skiria būtent investicijoms į akcijas, kadangi ilguoju laikotarpiu tai didžiausią augimo potencialą turintys vertybiniai popieriai. Atsižvelgiant į amžių, šiems II pensijų pakopos klientams dar nereikia vadinamojo ramaus užutėkio. Jie dar turi laiko ir privalo išnaudoti galimybę rinkoje maksimaliai uždirbti iš svyravimų rinkose“, – sako T. Gudaitis.

48-54 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių vidutinė svertinė grąža šiemet buvo -13,55 proc., 55-61 metų amžiaus grupėje ji sumažėjo -12,12 proc. Netrukus pensijos amžių pasieksiančių ar jau pasiekusių 62-68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė sausį-birželį smuktelėjo -10,63 proc.

Savo ruožtu turto išsaugojimu užsiimantys pensijų fondai birželio pabaigoje fiksavo -10,05 proc. svertinį grąžos vidurkį.

III pakopa irgi neišvengė karo pėdsako

III pensijų pakopoje, kurioje kaupiama neribotais įnašais ir tempu, birželio pabaigoje klientų turto vertė sudarė 207,23 mln. eurų ir buvo -6,7 proc. mažesnė nei metų pradžioje. Tuo tarpu bendras šios pakopos fondų grąžos svertinis vidurkis buvo neigiamas: -12,23 proc.

Anot T. Gudaičio, į tris sąlygines grupes – nuo didžiausios iki mažesnės rizikos – suskirstyti fondai irgi buvo veikiami neigiamų nuotaikų rinkose.

„Trečioji pakopa pirmąjį pusmetį taip pat fiksavo neigiamus grąžos pokyčius. Didžiausios akcijų dalies fondų grupė patyrė apie -13.5 proc., o mažiausios rizikos – apie -9,8 proc. grąžos sumažėjimą. Kaip ir kitus investavimo instrumentus fondų pozicijas veikė karo keliamas neapibrėžtumas bei pesimistinės nuotaikos. Rekomenduotume klientams išlaikyti ramybę. Supanikavę ir atsiėmę santaupas jie užfiksuotų nuostolius, kurie, kaip ir ne vieną kartą anksčiau, taip ir dabar yra trumpalaikio pobūdžio“, – tvirtina asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.