Per 2025 m. antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupta suma padidėjo daugiau nei +16,3 proc., iki 10,6 mlrd. eurų

Per 2025-uosius metus Lietuvos pensijų sistemos antrosios pakopos dalyviams pensijų fondai iš investicijų uždirbo 618 mln. Bendras pensijų fondų nuo 2004 m. uždirbtas pelnas metų pabaigoje jau viršijo 4 mlrd. eurų. 

„2025-ieji pasaulio finansų rinkoms pirmiausia įsiminė dėl metų pradžioje JAV paskelbtų kontraversiškų ekonominių sprendimų, susijusių su tarifų politika. Rinkos nusidažė raudonai, bet netrukus situacija stabilizavosi ir, sugrįžę į augimo kelią, pernykščius metus Lietuvos pensijų fondai bendrai užbaigė su +6,1 proc. vidutiniu pelnu“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas. 

Pasak jo, net ir nemenkų iššūkių kėlusiais metais pensijų fondų valdytojai pademonstravo patikimumą ir Lietuvos gyventojų turtą pagausino beveik 620 mln. eurų, o antrosios pakopos pensijų fondų sugeneruota svertinė investicinė grąža beveik dvigubai viršijo gruodžio mėn. Valstybės duomenų agentūros skelbtą 3,2 proc. išankstinį infliacijos įvertį. 

Ilgalaikiai rezultatai – akivaizdi nauda 

Skaičiuojant nuo 2019 m., kai antroje pakopoje senuosius fondus pakeitė gyvenimo ciklo fondai, per septynerius metus iki 2025 m. pabaigos jie jau yra sugeneravę teigiamą +86,6 proc. investicinę grąžą. 

„Gyvenimo ciklo fondų rezultatai aiškiai rodo, kad struktūriniai sprendimai pensijų sistemoje duoda apčiuopiamą naudą – net ir per sudėtingus laikotarpius ilgalaikė grąža išlieka reikšminga ir stabiliai lenkia infliaciją. Ilgalaikė beveik 90 proc. siekianti grąža nėra tik teorinis skaičius – tai reali vertė žmonių pensijų sąskaitose, kuri tiesiogiai prisideda prie didesnio finansinio saugumo senatvėje“, – pabrėžia V. Rūkas. 

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal pensijų fondų rezultatus Lietuva jau kelerius pastaruosius metus patenka tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) lyderių. Pavyzdžiui, 2024 m. Lietuvos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža daugiau nei trigubai viršijo EBPO vidurkį ir pagal šį rodiklį tarp visų bloko valstybių Lietuva buvo trečioje vietoje. 

2025 m. pabaigoje vidutinis II pakopos pensijų fondų dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš kurių maždaug 2,6 tūkst. eurų sudarė investicijų grąža. Vien per 2025 metus vidutinė investicinė grąža siekė 432 eurus.

„Ilgalaikio kaupimo rezultatai dar ryškesni. Jei vertintume, kad gyventojas pensijų kaupime dalyvauja nuo pat reformos pradžios 2004 metų ir visą laikotarpį uždirbo vidutinį šalies darbo užmokestį bei kaupė akcijų pensijų fonde, tai jo sukaupta suma šiai dienai būtų apie 19,5 tūkst. eurų. Jo uždirbtas pelnas iš investicijų per 2025 m. būtų 1,4 tūkst. eurų, o per visą laikotarpį nuo 2004-ųjų – apie 8,7 tūkst. eurų“, – LIPFA atliktais skaičiavimais dalijasi V. Rūkas. 

Pasak jo, toks ryškus skirtumas susidaro dėl to, kad ne visi 1,4 mln. dalyvių kaupia nuo pat pradžių: dalis prisijungė gerokai vėliau, dalis kaupimą yra sustabdę, dalis – emigravę iš Lietuvos. 

Pensijų fondų rezultatai pagal amžiaus grupes 

Analizuojant pagal amžiaus grupes, pernai geriausią rezultatą demonstravo 37–50 m. amžiaus grupės („Pensija 1982–1988“ ir „Pensija 1975–1981“) fondai, per 2025 m. paaugę +6,8 proc. Kukliausias rezultatas, +3,5 proc. fiksuotas konservatyviame „Turto išsaugojimo fonde“. 

Nuo 2019 m. net ir konservatyviausio investavimo – „Turto išsaugojimo fonde“ – sukauptas Lietuvos gyventojų turtas yra padidėjęs beveik penktadaliu, arba +17,7 proc. Per tą patį laikotarpį net trijų fondų – „Pensija 1975–1981“, „Pensija 1982–1988“ bei „Pensija 1989–1995“ – dalyviai savo turtą jau yra padvigubinę: atitinkamai +106,3 proc., +104,7 proc. ir +102,4 proc. 

„Nedaug nuo trijų daugiausiai išaugusių gyvenimo ciklo fondų atsilieka ir dabartinių 23–29 metų amžiaus grupės, fondo „Pensija 1996-2002“ dalyviai – jų turto investicinė grąža nuo 2019 m. siekia +98,8 proc. Vyriausiųjų dalyvių – gimusių 1974 m. ir anksčiau – pensijų fondų rezultatai kuklesni, nes, artėjant pensiniam amžiui ir siekiant apsaugoti gyventojų turtą, investicijų rizika mažinama ir investuojama vis į saugesnius instrumentus“, – komentuoja V. Rūkas. 

Trečiosios pakopos pensijų fondai 2025 m. fiksavo +6 proc. bendrą svertinį vidurkį. Labiausiai, +6,5 proc., per praėjusius metus augo didesnės akcijų dalies fondai. Mišraus investavimo fondų vertės 2025 m. išaugo +5,2 proc., o mažesnės rizikos fondų augimas sudarė +3,6 proc. 

Bendra trečiosios pakopos fonduose Lietuvos gyventojų sukaupto turto vertė 2025 m. pabaigoje viršijo 528 mln. eurų ir per metus išaugo beveik +30 proc., nuo 408 mln. eurų 2024 m. pabaigoje. 

Ką žada 2026-ieji? 

Pagrindinis šių metų Lietuvos pensijų sistemos įvykis – pernai priimti ir nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai: atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą, artimiausius dvejus metus galima pasitraukti iš antrosios pakopos be jokių papildomų sąlygų, gyventojams taip pat suteikta galimybė dalį antrosios pakopos fonduose sukauptų lėšų atsiimti sunkiai susirgus ar nesulaukus pensinio amžiaus, padidinta vienkartinės išmokos sulaukus pensijos riba, lankstesnis įmokų mokėjimas. 

LIPFA vadovas V. Rūkas įsitikinęs, kad dėl priimtų pakeitimų pasitikėjimas Lietuvos pensijų sistema išaugs. 

„Reikia pripažinti, kad dalis dabar antroje pensijų sistemos pakopoje esančių Lietuvos gyventojų iš jos pasitrauks. Tačiau tikiu, kad žmones realiai pasiekusios lėšos leis įsitikinti, kad pensijų fonduose sukauptas turtas ir sugeneruotas investicinis prieaugis yra realus. Augant visuomenės finansiniam raštingumui ir vis didesnei daliai žmonių suvokiant asmeninę atsakomybę ir būtinybę pasirūpinti savo senatve, manau, jog galiausiai šis procesas turės teigiamą poveikį tiek bendram pasitikėjimui Lietuvos pensijų sistema, tiek ir žmonių apsisprendimui kaupti papildomai“, – sako V. Rūkas. 

Jis primena, kad antrosios pakopos pensijų fondai šiuo metu yra vienintelis investicinis instrumentas Lietuvoje, prie kurio aktyviai prisideda ir valstybė, papildomai kiekvienam kaupiančiajam kas mėnesį pridedanti po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, kiekvienam antroje pakopoje papildomai kaupiančiam žmogui valstybė 2026 m. pridės maždaug 400 eurų. 

„Pensijų fondai į šiuos metus įžengė pasiruošę įvairiems scenarijams – su pakankamu likvidumu ir atsakingai subalansuotais portfeliais. Todėl net ir daliai žmonių nusprendus pasitraukti, tai neturės neigiamos įtakos likusių dalyvių pensijų kaupimui ar ilgalaikei investicinei grąžai“, – apibendrina V. Rūkas. 

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2025 m.	Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)
Pensija 2003 – 2009	6,1%	6,1%
Pensija 1996 – 2002	6,6%	98,8%
Pensija 1989 – 1995	6,7%	102,4%
Pensija 1982 – 1988	6,8%	104,7%
Pensija 1975 – 1981	6,8%	106,3%
Pensija 1968 – 1974	5,9%	88,4%
Pensija 1961 – 1967	4,6%	49,6%
Turto išsaugojimo fondas	3,5%	17,7%
Bendras svertinis vidurkis	6,1%	86,6%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2025 m.	5 metų laikotarpis
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	6,5%	58,0%
Mišraus investavimo P3P fondai	5,2%	23,7%
Mažesnės rizikos P3P fondai	3,6%	1,2%

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) vadovaus Vaidotas Rūkas

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) nuo 2026 m. sausio 1 dienos pradės vadovauti asociacijos valdybos narys, įmonės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas. Šiose pareigose jis pakeis LIPFA nuo 2020 m. birželio 1 d. vadovavusį Tadą Gudaitį.

„Esu dėkingas valdybai už išreikštą pasitikėjimą ir galiu patikinti, kad LIPFA tęs ligšiolinės savo veiklos kryptį – sieks paprastai ir suprantamai visuomenei pristatyti papildomo kaupimo naudą, supažindinti ją su pensijų ir investicinių fondų veikla bei didinti finansinį raštingumą“, – sako būsimasis LIPFA vadovas V. Rūkas.

Jis pripažįsta naująsias pareigas pradedantis eiti ne pačiu ramiausiu laikotarpiu, kai Lietuvoje vyksta pensijų sistemos pokyčiai.

„Taip jau sutapo, kad naujas etapas prasideda ir visoje Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje. Jai tampant liberalesnei, žmonės turės ne tik daugiau laisvės, bet ir atsakomybės atsakingai pasirūpinti savo saugia finansine ateitimi. Nors tikėtina, kad bent artimiausiais mėnesiais savanoriškai papildomai kaupiančiųjų sumažės, taip pat tikiu, kad ilgainiui šie pakeitimai sustiprins pensijų sistemą“, – pabrėžia V. Rūkas.

Naujasis LIPFA vadovas pagrindiniu ilgalaikiu tikslu įvardija Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo ir jų papildomai pensijai kaupiamo turto didinimą.

„Šiuo metu savanoriškai papildomai pensijai kaupiantys Lietuvos gyventojai jau turi sukaupę virš 10 mlrd. eurų, iš kurių maždaug trečdalis yra investicinė grąža. Vien šis faktas turėtų rodyti, kad Lietuvoje veikiantys pensijų fondai yra savo funkciją sklandžiai atliekantys ir įsipareigojimus įgyvendinantys patikimi partneriai, žmonėms taupant savo aprūpintai senatvei“, – sako V. Rūkas.

V. Rūkas ypač akcentuoja svarbą tikslo, kad savo senatvei atsakingai kaupiančiųjų dalis Lietuvoje ilgainiui augtų.

„Demografinius iššūkius patiria ne vien Lietuva, bet ir visa Europa. Tam, kad išėję į pensiją gyventojai galėtų gauti daugiau nei 50 proc. vidutinio atlyginimo, valstybė privalės arba didinti mokesčius, arba ilginti pensinį amžių, arba svarstyti apie ženklų darbo jėgos iš užsienio auginimą. Net ir šių priemonių gali nepakakti, tad saugios senatvės užsitikrinimas turi tapti ir asmeniniu įpročiu“, – įsitikinęs V. Rūkas.

Atkreipdamas dėmesį, jog panašūs perspėjimai girdimi ir Europos Komisijos analizėje, naujasis LIPFA vadovas žada aktyviai ieškoti būdų, kaip didinti kaupimo pensijai patrauklumą.

Nuo 2007 iki 2023 m. Vaidotas Rūkas dirbo bendrovės „INVL Asset Management“ investicinių ir pensijų fondų valdymo komandoje. 2023 m., po Artea grupės ir „Invalda INVL“ susijungimo, V. Rūkas tapo Artea grupės investicijų valdymo įmonės „Artea Asset Management“ vadovu. LIPFA valdybos nariu V. Rūkas buvo nuo 2024 metų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija LIPFA buvo įkurta 2003 m. Šiuo metu asociacija jungia 4 narius: UAB „Swedbank investicijų valdymas“, UAB „SEB investicijų valdymas“, UAB „Luminor investicijų valdymas“ ir UAB „Artea Asset Management“.

Savanoriškoje papildomo kaupimo pensijai sistemoje šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. Lietuvos gyventojų. Bendras II pakopos pensijų fonduose jų sukauptas turtas siekia beveik 10,5 mlrd. eurų, dar 511 mln. eurų sukaupta III pakopos pensijų fonduose.

Gyvenimo ciklo fondų formatu valdomi Lietuvos II pakopos pensijų fondai per visą veiklos laikotarpį, nuo 2019 m., vidutiniškai yra sugeneravę daugiau nei 85 proc. investicinę grąžą

Pasitraukimas iš II pakopos: ar lietuviai nusikirs šaką, ant kurios sėdi?

Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, šiuo metu lietuviai „kojinėje“ laiko 22,6 mlrd. eurų. Tinkamai įdarbinti, šie pinigai galėtų generuoti finansinę grąžą bei kurti papildomą naudą. Vietoje to, juos po truputį graužia infliacija.

2024 m. LB duomenimis, pagrindinėmis taupymo priežastimis lietuviai įvardija galimas nenumatytas išlaidas ir finansinės būklės pablogėjimą. Noras, kad sukauptos lėšos generuotų investicinę grąžą, aktualus vos 9 proc. lietuvių. Kitaip tariant, vos vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų aktyviai rūpinasi tuo, kad pinigai uždirbtų pinigus.

„Apklausos rezultatai nustebino – nors kaupiančiųjų pensijų fonduose yra 1,4 mln., žmonės nepriskiria II pakopoje kaupiamo turto prie grąžą generuojančio finansinio turto. Daug žmonių vis dar nežino, kad pensijų fondai ne tik saugo, bet ir uždirba pinigus. Pavyzdžiui, vien per praėjusius metus vidutinis dalyvis gavo apie 880 eurų grąžos, o šiais metais kaupiančiųjų pensijai sąskaitas jau papildė dar keliais šimtais eurų“, – atkreipia dėmesį Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas.

V. Rūkas pastebi, kad uždirbtas pelnas nėra virtualus, nuo 2026 m. jį bus galima „pačiupinėti“ ir nesulaukus pensijos. Gyventojai turės galimybę kartą atsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų, visas lėšas, jei kaupimas taptų apsunkintas ar betikslis, o pasitraukimo atveju – investuotą sumą kartu su uždirbtu pelnu. Valstybės paskata ir „Sodros“ įmokos tokiu atveju bus konvertuojamos į „Sodros“ taškus.

Tiek kaimyninės Estijos pavyzdys, tiek mūsų šalies apklausų duomenys rodo, kad iš kaupimo II pensijų pakopoje gali pasitraukti nuo 20 proc. iki 40 proc. ar dar daugiau dabartinių jos dalyvių.

„Estijos reformos duomenys atskleidė, kad didžiausia atsiimtų lėšų dalis teko vartojimui ar liko gulėti sąskaitose, užuot davusios grąžą. Tik nedidelė atsiimtų lėšų dalis buvo įdarbinta, nežinia kokia jų – sėkmingai. Galima daryti prielaidą, jog ir Lietuvos gyventojų pelnas iš finansinio turto sumažės daliai žmonių atsiėmus lėšas iš pensijų fondų“, – pabrėžia V. Rūkas.

Kiek šviesi mūsų ateitis?

Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos demografinę situaciją ir matant jos tendencijas, nesunku daryti išvadą, kad mūsų šalies pensijų sistema patirs vis didesnį spaudimą. Šiuo metu Lietuvos gyventojai vidutiniškai gauna maždaug 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio pensiją. Šis dydis vadinamas vidutine pajamų pakeitimo norma.

2024 m. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų skaičiavimais, vien tam, kad ji būtų išlaikyta, Lietuvai artimiausiais dešimtmečiais gali tekti papildomai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Galimybių, kaip užtikrinti finansavimą pensijų gavėjams esamame lygyje, nėra labai daug. Pirmoji – didinti „Sodros“ mokesčius taip, kad perskirstymas palypėtų nuo dabartinių 7 proc. iki 12 proc. BVP. Antroji – toliau ilginti pensinį amžių, kaip buvo daroma iki šiol. Trečioji – Lietuvos darbo rinką papildyti 700 tūkst. imigrantų, kai 2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno maždaug 217 tūkst. užsieniečių. Ir ketvirtoji – kam tęsti, o kam pradėti finansinio turto kaupimą savo ateičiai jau šiandien. Todėl kuo ilgiau atidėsime kaupimą, tuo labiau reikės imtis pirmųjų trijų priemonių“, – konstatuoja V. Rūkas.

Kaip ir kur investuoti?

Kiekvieną mėnesį kaupiant II pakopos pensijų fonde tipine 3 proc. + 1,5 proc. apimtimi (šiandien tai sudaro apie 73 Eur + 30 Eur per mėnesį nuo vidutinio darbo užmokesčio), po 30 metų II pakop būtų sukaupta 137 tūkst. eurų.

„Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų įkūrimo 2018 m., vidutinė metinė pensijų fondų investicinė grąža buvo 9,9 proc., o bendrai per pastaruosius septynerius metus Lietuvos II pakopos pensijų fondai papildomai juose kaupiančiųjų turtą išaugino net 75,8 proc. Bendra juose sukaupto turto suma šiemet perkopė įspūdingą 10 mlrd. eurų ribą. Tokios sumos pakaktų jau šiandien mokėti pensijas visiems senatvės pensijų gavėjams beveik dvejus metus“, – pasakoja V. Rūkas.

2018 m. sukurtoje ir tebeveikiančioje „Sodros“ pensijų fondų skaičiuoklėje tikėtasi 3 proc. investicinės grąžos iš obligacijų ir 7 proc. iš akcijų. Realybėje pasiektas rezultatas viršijo prognozes su kaupu.

Profesionalus ir pelningas investavimas – nuolatinis darbas

Norint tikrai pelningai investuoti, tam reikia skirti nemažai laiko – ieškoti, domėtis, lyginti, skaičiuoti ir reaguoti.

„Kaip ir bet kurioje kitoje profesinėje srityje, pensijų fondų valdytojams tai yra kasdienis darbas. Kitaip tariant, jie šiai sričiai kiekvieną dieną skiria tiek laiko, kiek individualiai investuojantis žmogus skirti niekuomet negalės“, – sako V. Rūkas.

Pasak jo, nereikėtų užmiršti ir kitų II pakopos pensijų fondų privalumų – pavyzdžiui, fakto, kad tai yra vienintelis investicinis instrumentas Lietuvoje, prie kurio aktyviai prisideda ir valstybė, papildomai kiekvieną mėnesį pridedanti po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (2026 m. apie 400 Eur per metus).

„Be abejo, kiekvieno žmogaus situacija yra unikali. Bendras vardiklis ar universalus receptas, kaip elgtis su II pakopoje sukauptomis lėšomis, neegzistuoja – kiekvienam teks apsispręsti pačiam. Bet kuriuo atveju reikia nuodugniai apsvarstyti visas galimas pasekmes ir neskubėti priimti sprendimo, kurio vėliau gali tekti gailėtis“, – apibendrina V. Rūkas. 

 

Apie LIPFA

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) įkurta 2003 m. ir vienija Lietuvos investicijų valdymo bendroves bei komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. Siekdama ilgalaikio finansinio tvarumo ir stabilumo mūsų šalies pensijų sistemoje, LIPFA nuolat stebi Lietuvos pensijų fondų rezultatus, teikia analizę bei rekomendacijas investavimo politikos klausimais. 2025 m. III ketvirčio duomenimis, Lietuvos pensijų fonduose savo pensijai papildomai kaupė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų. Bendras jų antroje pakopoje sukauptas turtas viršijo 10 mlrd. eurų, dar 482 mln. sukaupta trečioje pakopoje.

 

II pensijų pakopa: kaupimo stabdymo kaina – tūkstančiai eurų

2026 metais įsigaliosianti II pensijų pakopos reforma numato įvarius pakeitimus, nulemsiančius, kaip gyventojai toliau kaups lėšas savo ateičiai. Sistemingas kaupimas pensijai padeda užsitikrinti stabilesnes pajamas senatvėje, pasitelkiant tiek asmenines įmokas, tiek valstybės paskatą. Artėjant pokyčiams, kai kurie svarsto laikinai sustabdyti kaupimą, tačiau ekspertai primena, kad net trumpalaikio stabdymo kaina  – tūkstančiai eurų.  

„Jei jums II pensijų pakopos fonde sukaupta pinigų suma atrodo pakankamai didelė, mano patarimas būtų nepertraukti kaupimo. Su santaupomis rizikuoti paprastai ryžtasi tik patyrę investuotojai, kurie turi papildomų pasyvių pajamų šaltinių ir gerai išmano investavimo rinką“,  – sako Tadas Gudaitis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas. 

Jei II pensijų pakopos lėšos bus jūsų vienintelis pajamų šaltinis šalia „Sodros“ išmokų, ekspertas pataria labai gerai pagalvoti prieš darant bet kokius pakeitimus. 

Vienas visuomenėje svarstomų variantų – metams ar keliems sustabdyti kaupimą, taip laikinai keliomis dešimtimis ar kiek daugiau eurų pasididinant darbo užmokestį. Klaidingai tikimasi, kad įtaka būsimai pensijai bus beveik nepastebima.  

„Investavimo rinkoje labai svarbus veiksnys ne tik investuojama suma, bet ir laikas. Jei metinė investicijų grąža yra 10 proc., tai 100 eurų po metų virs 110 eurų ir toliau augs jau ši suma. Metams sustabdę kaupimą II pensijų pakopoje, jūs prarasite tūkstančius eurų. Net ir uždirbdami dvigubą vidutinį atlyginimą, per metus sutaupysite apie 720 eurų, tačiau ši finansinė nauda neatsveria praradimų: sukauptas turtas augs lėčiau, o būsimą pensijos išmoką gausite mažesnę“,  – sako T. Gudaitis. 

Pavyzdžiui, 2010 m. II pensijų pakopoje pradėjęs kaupti lėšas 22 metų amžiaus gyventojas, jei visuomet uždirbtų vidutinį darbo užmokestį, per 43 metus iki pensijos sukauptų beveik 180 tūkst. eurų. Vos metams sustabdžius šį procesą suma sumažėtų apie 5 tūkst. eurų. Dar vieneri metai kaupimo stabdymo šią sumą augintų daugiau nei dvigubai, priklausomai nuo pasirinkto investicijų rizikos laipsnio. 

Drastiškiau sumą sumažintų sprendimas kaupimą stabdyti iki pat pensijos. Nors sukaupta suma toliau būtų investuojama, sulaukus pensinio amžiaus II pensijų pakopos fonde būtų sukaupta vos 56 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad šalia „Sodros“ pensijos jūs gautumėte tik apie trečdalį galimos papildomos sumos. 

„Dabar viešojoje erdvėje sklando daug pasiūlymų, kaip geriau investuoti II pensijų pakopai atidedamas lėšas. Dažnai pateikiant skaičiavimus nutylima, kad II pensijų pakopoje prie jūsų mokamos sumos dar prisideda ir valstybė. Kad pasirinktas kitas investavimo kelias atneštų daugiau finansinės naudos, nei II pakopos pensijų fondai, jis turėtų būti labai rizikingas. O didesnė rizika visada reiškia ir didesnę tikimybę, kad pinigų suma ne padidės, o sumažės.  Neturint didelės investavimo patirties, nemokant naudoti sudėtingų investavimo strategijų, vargu ar rinkoje rasite patrauklesnį investavimo modelį, nei II pensijų pakopa“, –  įsitikinęs T. Gudaitis. 

LIPFA užsakymu atlikta kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad 36 proc. II pensijų pakopoje kaupiančių papildomą senatvės pensiją tvirtai apsisprendę nieko nekeisti, o 20 proc. dar nėra priėmę sprendimo ką darys.  

Apklausos duomenimis, svarbiausia priežastis, dėl kurios žmonės nusprendę tęsti kaupimą II pakopoje, yra patogumas. Net 55 proc. respondentų pabrėžė, jog labiausiai juos motyvuoja tai, kad lėšos būsimai pensijai auga automatiškai, nereikalaujant jokio papildomo įsitraukimo ar sudėtingų sprendimų.  

 

Apie LIPFA 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) įkurta 2003 m. ir vienija Lietuvos investicijų valdymo bendroves bei komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. Siekdama ilgalaikio finansinio tvarumo ir stabilumo mūsų šalies pensijų sistemoje, LIPFA nuolat stebi Lietuvos pensijų fondų rezultatus, teikia analizę bei rekomendacijas investavimo politikos klausimais. 2025 m. III ketvirčio duomenimis, Lietuvos pensijų fonduose savo pensijai papildomai kaupė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų. Bendras jų antroje pakopoje sukauptas turtas viršijo 10 mlrd. eurų, dar 482 mln. sukaupta trečioje pakopoje. 

LIPFA vadovas: atsakingi finansiniai sprendimai – ne nuomonės klausimas, o žinių ir patirties rezultatas

Lietuvos pensijų sistemoje papildomai kaupiantiems žmonėms nuo kitų metų teks didesnė asmeninė atsakomybė – kiekvienas turės priimti sprendimą, kaip elgtis su savo sukauptomis lėšomis ir kaip planuoti savo finansinę ateitį. Reikės ne tik nuspręsti, ar apskritai kaupti pensijai papildomai II pakopoje, bet ir ar keisti kaupimo intensyvumą, galbūt pristabdyti įmokas ar atsiimti dalį sukauptų lėšų. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kuo vadovaujasi lietuviai spręsdami dėl kaupimo antroje pakopoje bei kokios informacijos jiems labiausiai trūksta. 

Nors visuomenėje dažnai manoma, kad sprendimus dėl dalyvavimo pensijų kaupime lemia artimųjų ar darbdavių nuomonė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta apklausa rodo priešingai – žmonės šį sprendimą dažniausiai priima savarankiškai. Tik 6 proc. respondentų nurodė, kad jiems svarbios buvo šeimos, draugų ar darbdavių rekomendacijos.

„Dauguma gyventojų finansinius sprendimus priima, vertindami objektyvius kriterijus – patogumą, valstybės paskatą bei siekį užsitikrinti didesnes pajamas ir finansinį saugumą senatvėje. Manau, jog tai – labai teigiamas signalas, rodantis, kad vis daugiau žmonių ima suprasti, jog finansiniai klausimai reikalauja ne atsitiktinės nuomonės, o profesionalių, žiniomis ir patirtimi paremtų sprendimų“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Pastebėdamas, jog, tarkim, savo sveikatos mes nepatikime atsitiktiniams žmonėms, T. Gudaitis pabrėžia, kad lygiai taip pat derėtų elgtis ir su savo finansine ateitimi.

„Finansai yra viena jautriausių sričių, kurioje profesionalumas lemia skirtumą tarp pasitenkinimo ir nusivylimo. Faktas, kad šeimos ar pažįstamų žmonių patarimai vis mažiau lemia mūsų apsisprendimą dėl tolimesnio kaupimo, rodo didėjantį finansinį raštingumą ir pasitikėjimą profesionalais“, – įsitikinęs T. Gudaitis.

Aplinkinių rekomendacijomis labiau pasitiki vyrai

Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė ir tam tikrus skirtumus tarp gyventojų grupių. Pavyzdžiui, vyrai (beveik 9 proc.) dvigubai dažniau nei moterys (nepilni 4 proc.) nurodė, kad šeimos ar pažįstamų rekomendacijos jiems turi įtakos. Aplinkinių poveikis labiau pastebimas ir tarp aukštesnįjį ar vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų, iš kurių beveik 8,5 proc. pripažino, jog atkreipia dėmesį į aplinkinių rekomendacijas. Aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės tokius sprendimus priima savarankiškiau, dažniau remdamiesi savo finansinėmis žiniomis ir profesionalų patarimais – iš jų aplinkinių įtaką pripažino 4,3 proc. Aplinkinių nuomone beveik dvigubai dažniau linkę pasikliauti ir kaimo vietovių gyventojai, lyginant su didmiesčiais: 9,5 prieš 5,1 proc.

„Šie skirtumai rodo, kad informacijos prieinamumas ir pasitikėjimas finansų specialistais tarp visuomenės grupių yra skirtingas. Vis tik bendra kryptis akivaizdi – žmonės vis rečiau vadovaujasi neprofesionalų patarimais. Kitaip tariant, papildomą kaupimą pensijai pakankamai daug žmonių suvokia kaip racionalų, ilgalaikį sprendimą, kurio sėkmė priklauso nuo būtent dabar priimamų sprendimų kokybės ir atsakingo požiūrio“, – įsitikinęs LIPFA vadovas.

Vis tik T. Gudaitis apgailestauja, jog dar ganėtinai dažnai žmonės sprendimus priima neapgalvoję visų galimų pasekmių.

„Priėmus pastaruosius įstatymų pakeitimus dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas iš II pakopos, gana didelė žmonių dalis vis dar mano, jog atsiimti galės visą sukauptą sumą. Tai nėra tiesa – dalį sukauptų lėšų teks atiduoti Sodrai. Kokia dalis konkrečiu atveju – reikėtų tikslintis pačios Sodros sistemoje. Svarbiausia – nedaryti skubotų sprendimų ir smulkiai išsinagrinėti visą procesą, kad nebūtumėt nemaloniai nustebinti“, – dėmesį atkreipia T. Gudaitis.

Kokios informacijos gyventojams trūksta

Nors dauguma žmonių, priimdami sprendimus dėl savo ateities, linkę nesekti kitų patarimais, didelė dalis vis dėlto nurodo, kad jiems reikia aiškios informacijos apie kaupimą: kokios bus jų pajamos paslikus kaupime arba jį nutraukus. 67 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad tai yra didžiausias veiksnys, priimant sprendimą. Tuo tarpu 41 proc. gyventojų pripažįsta, kad jų pasirinkimui įtaką turi ir galimi nuostoliai ar papildomi mokesčiai nutraukus kaupimą.

„Tai rodo, kad gyventojai skaičiuoja ir sprendimą priima atsakingai. Žmonės siekia gauti tikslią ir kokybišką informaciją apie papildomą kaupimą pensijai, todėl svarbu, kad institucijos ir toliau tokią informaciją atsakingai teiktų”, – sako T. Gudaitis.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apie dalyvavimą II pensijų sistemos pakopoje ir apie priežastis, labiausiai skatinančias joje likti, Lietuvos gyventojus apklausė liepos 18-25 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Apie LIPFA

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) įkurta 2003 m. ir vienija Lietuvos investicijų valdymo bendroves bei komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. Siekdama ilgalaikio finansinio tvarumo ir stabilumo mūsų šalies pensijų sistemoje, LIPFA nuolat stebi Lietuvos pensijų fondų rezultatus, teikia analizę bei rekomendacijas investavimo politikos klausimais. 2025 m. III ketvirčio duomenimis, Lietuvos pensijų fonduose savo pensijai papildomai kaupė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų. Bendras jų antroje pakopoje sukauptas turtas jau viršijo 10 mlrd. eurų, dar 482 mln. sukaupta trečioje pakopoje.

Kaupiančiųjų antroje pensijų pakopoje turtas perkopė 10 mlrd. eurų

Svariausios priežastys toliau kaupti II pensijų sistemos pakopoje – patogumas, valstybės paskata ir didesnės pajamos senatvėje