Lietuvos pensijų fondų grąža – geriausių EBPO šalių trejetuke

38 šalis vienijanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė preliminarią 2024 m. pensijų fondų veiklos ataskaitą. Lietuva pernai pademonstravo trečią geriausią rezultatą iš visų EBPO valstybių – mūsų šalies II ir III pakopos pensijų fondų reali investicinė grąža po infliacijos 2024-aisiais siekė 10,8 proc.

„Rezultatas tikrai puikus – aplenktos tokios valstybės kaip Suomija, Islandija ar Danija, kuriose pensijų fondai veikia kur kas seniau bei turi ir daugiau patirties, ir istoriškai demonstruoja gerus rezultatus. Žinoma, šiek tiek apmaudu, kad Lietuvą ir vėl aplenkė Estija“, – šypsosi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Tiesa, visas tris pirmąsias vietas skiria vos pusė procentinio punkto: Estijos pensijų fondų realus metinis augimas 2024-aisiais buvo 11,3 proc., o antroje vietoje esančios Slovakijos – 11,1 proc.

Naudą kūrė investicijos į pasaulio įmonių akcijas

EBPO šalys, pernai pasiekę didžiausią realią investicinę grąžą – Estija, Slovakija ir Lietuva – daugiau nei 60 proc. pensijų fondų turto buvo investavę į akcijas.

„Būtent šios investicijos labiausiai nulėmė aukštus grąžos rezultatus – pasaulio akcijų rinkų vertė pastaraisiais metais sparčiai auga ir teigiamą grąžą sugeneravo jau antrus metus iš eilės. Gyvenimo ciklo pensijų fondų įkūrimas 2019 m., kai investicijos buvo pritaikytos pagal amžių, pasiteisino su kaupu ir padėjo kaupiantiesiems uždirbti ne vieną milijardą“, – sako V. Rūkas.

Sukauptas turtas augo

„Lietuvos pensijų fonduose sukauptas turtas per 2024-uosius padidėjo 28,5 proc. ir perkopė 9 milijardų eurų ribą. Tuo tarpu Estijoje metinis augimas sudarė šiek tiek daugiau nei 22 proc., o bendras šios šalies pensijų fondų valdomo turto dydis buvo maždaug ketvirtadaliu mažesnis nei Lietuvoje – apie 6,8 milijardo eurų“, – pastebi LIPFA valdybos narys.

Apskritai pensijų fondų valdomas turtas 2024-aisiais augo daugumoje ataskaitas teikiančių EBPO šalių. Sparčiausias, 20 proc. viršijęs nominalus augimas nacionaline valiuta pernai buvo fiksuotas Baltijos šalyse.

Pasaulio pensijų fondų lyderiai ir atsiliekantys

Lietuvos pensijų fonduose praėjusių metų pabaigoje sukauptas turtas prilygo maždaug 12,2 proc. šalies BVP. Pagal šį rodiklį pasaulyje pirmauja Danija, pensijų fonduose turinti maždaug 777 milijardus eurų – dvigubai (204 proc.) didesnę sumą nei visas valstybės BVP.

Tuo tarpu pagal absoliučius skaičius neginčijama lyderė yra JAV, 2024 m. pabaigoje pensijų fonduose sukaupusi turto už 39,5 trilijono eurų (42,9 trilijono JAV dolerių).

Mažesnės apimties turtą nuo BVP nei Lietuva yra sukaupusios tokios pietų Europos šalys, kaip Graikija, Italija, Ispanija. Šiose šalyse finansinio turto kaupimas pensija nėra išvystytas, todėl remiasi mokesčių perskirstymu.

Bendras EBPO šalyse pensijoms kaupiamo turto augimas pernai siekė 8,5 proc., viršijo ankstesnį 2021 m. rekordą ir visiškai kompensavo 2022 m. nuostolius. 2024 m. pabaigoje bendro EBPO šalių gyventojų pensijoms sukaupto turto suma buvo 56,6 trilijono eurų.

Išsami 2025 m. leidinio „Pension Markets in Focus“ ataskaitos versija bus paskelbta paskutinį šių metų ketvirtį.

2025-ųjų pusiaukelė: per metus Lietuvos pensijų fondų klientų turtas išaugo daugiau nei milijardu eurų

Po pasaulio rinkų sukrėtimo 2025 m. pradžioje, reaguojant į kontraversiškus Jungtinių Valstijų ekonominius sprendimus, situacija antrąjį metų ketvirtį stabilizavosi. Lietuvos II pakopos pensinių fondų investicinė grąža, lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, buvo teigiama ir siekė +2,65 proc. Per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos II pakopos pensijų fondų valdomas turtas išaugo 12,5 proc. – nuo 8,2 mlrd. eurų 2024 m. liepos pradžioje iki 9,2 mlrd. eurų šių metų birželio pabaigoje.

„Pasaulio rinkose  investicijų svyravimus sukėlę JAV ekonominiai sprendimai ir iniciatyvos Lietuvos pensijų fondų veiklos rezultatus paveikė nežymiai. Didžiausi svyravimai vyko šių metų pradžioje, o antrąjį metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, II pakopos pensijų fonduose jau buvo fiksuojamas +2,65 proc. investicijų prieaugis“, – pasakoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Finansų ekspertas taip pat pabrėžia, kad ilgalaikių pensijų fondų rezultatų šių metų pradžios įvykiai pernelyg nepaveikė.

„Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų (GCF) veiklos pradžios, II pakopos pensijų fondų investicinis prieaugis ir toliau pamažu didėja ir birželio pabaigoje siekė +74,8 proc. Kadangi kaupimas pensijai yra maratonas, o ne sprintas, laikinas pelningumo sumažėjimas ar akcijų biržų „paraudonavimas“ fondų rezultatams ilguoju laikotarpiu neigiamo poveikio iš esmės neturi“, – sako V. Rūkas. Rinkų svyravimai yra natūrali ilgalaikio kaupimo ir investavimo proceso dalis, o investicijų kainoms sumažėjus investicijos už naujas įmokas įsigyjamos pigiau, ir tai leidžia uždirbti didesnę grąžą ateityje.

Pensijų fonduose – jau 9,2 mlrd. eurų

Per pastaruosius 12 mėnesių bendras Lietuvos pensijų fonduose valdomo turto vertė išaugo 12,5 proc. ir paskutinę birželio dieną siekė 9,2 mlrd. eurų. Bendra reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo Lietuvos gyventojams sukurta nauda (nuo 2004 m. agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) birželio pabaigoje pasiekė 3,14 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį sukaupto turto ir išmokėtų iš pensijų fondų lėšų suma jau artėja prie 10 mlrd. ir paskutinę birželio dieną buvo beveik 9,88 mlrd. eurų.

Bendrai pirmąjį šių metų pusmetį į pensijų fondus buvo pervesta 455 mln. eurų įmokų, o išmokos pensijų sistemos dalyviams ir paveldėjimai sudarė 49,9 mln. eurų. Skaičiuojant nuo 2004-ųjų, bendra pensijų fondų klientams atliktų išmokų ir paveldėjimų suma jau perkopė 650 mln. ir birželio 30 d. sudarė 652,8 mln. eurų.

Stabili konservatyvių fondų grąža

Antrąjį šių metų ketvirtį tarp visų II pakopos pensijų fondų pelningiausi buvo naujai šiemet įkurti jauniausios amžiaus grupės GCF („Pensija 2003-2009“), kurių svertinis grąžos vidurkis lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, išaugo 3,2 proc. Nedaug atsiliko ir 44-50 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1975-1981“) uždirbę 2,91 proc. 23-29 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1996-2002“, augo 2,9 proc.), 37-43 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1982-1988“, 2,89 proc.) bei 30-36 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1989-1995“, 2,82 proc.). Mažiausios rizikos vyriausių pensijos sistemos dalyvių GCF („Turto išsaugojimo fondas“) per ketvirtį išaugo 2,02 proc. Būtent konservatyvieji pensijų fondai buvo labiausiai atsparūs pirmąjį ketvirtį stebėtiems akcijų rinkų sukrėtimams.

„Tai tiesiog iliustruoja bendrą II pakopos veikimo principą, kad, vis labiau artėjant pensiniam amžiui, atitinkamo GCF portfelyje mažėja rizikingesnių akcijų ir daugėja saugių obligacijų bei kitų vertybinių popierių dalis. Konservatyvesni investavimo sprendimai leidžia subalansuoti rizikas pagal kaupiančiojo amžių ir atsverti akcijų svyravimus, kuomet pastarųjų vertė juda žemyn – būtent tai ir matome iš pastarųjų rezultatų“, – pabrėžia V. Rūkas.

Per metus visi pensijų fondai uždirbo teigiamą grąžą. Palyginti su praėjusių metų birželio pabaiga, atspariausi akcijų rinkų svyravimams pasirodė „Pensija 1961-1967“ fondai, per metus vidutiniškai paaugę 5,31 proc. Bendras visų antrosios pakopos fondų svertinis vidurkis per pastaruosius 12 mėnesių buvo 3,43 proc. Išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, birželį sudarė 2,1 proc.

Skaičiuojant nuo veiklos pradžios, didžiausią, 87,75 proc. siekiančią investicinę grąžą šiuo metu yra sugeneravę 44-50 m. amžiaus GCF. Daugiau nei 80 proc. nuo veiklos pradžios taip pat uždirbo ir visų kitų, jaunesnių nei 44 m. amžiaus, Lietuvos gyventojų GCF. 1968-1974 m. gimusiųjų pensijų fondų pelningumas nuo veiklos pradžios birželio pabaigoje siekė 75,63 proc., o mažiausiai pelningas buvo konservatyviausias „Turto išsaugojimo fondas“, nuo veiklos pradžios sugeneravęs 14,86 proc. pelną.

III pensijų pakopos rezultatai

Po pirmojo šių metų ketvirčio smuktelėjimo atsigavo ir III pensijų pakopos fondų bendras svertinis vidurkis, antrąjį 2025 m. ketvirtį fiksavęs 2,59 proc. augimą. Bendra III pakopos fonduose sukaupto turto vertė birželio pabaigoje buvo 437,5 mln. eurų, arba 26 proc. daugiau nei prieš metus (346,9 mln. eurų).

Per metus, lyginant su praėjusių metų birželio pabaiga, didesnės akcijų dalies fonduose fiksuojamas 3,71 proc. prieaugis, mišraus investavimo – 5,18 proc., o mažesnės rizikos fondai ūgtelėjo 5,42 proc. Bendras visų trečiosios pakopos fondų svertinis vidurkis per pastaruosius 12 mėnesių siekė 4,25 proc.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

II ketv. (3 mėn.)

Per metus nuo 2024 I pusm.

Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)

Pensija 2003 – 2009

3,21%

Pensija 1996 – 2002

2,90%

4,48%

81,02%

Pensija 1989 – 1995

2,82%

3,67%

84,59%

Pensija 1982 – 1988

2,89%

3,74%

86,33%

Pensija 1975 – 1981

2,91%

3,75%

87,75%

Pensija 1968 – 1974

2,65%

4,60%

75,63%

Pensija 1961 – 1967

2,33%

5,31%

43,67%

Pensija 1954 – 1960

1,84%

4,95%

17,40%

Turto išsaugojimo fondas

2,02%

5,16%

14,86%

Bendras svorinis vidurkis

2,65%

3,43%

74,80%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

II ketv. (3 mėn.)

Per metus nuo 2024 I pusm.

Didesnės akcijų dalies P3P fondai

2,68%

3,71%

Mišraus investavimo P3P fondai

2,63%

5,18%

Mažesnės rizikos P3P fondai

1,79%

5,42%

Bendras svertinis vidurkis

2,59%

4,25%

Tarptautinės institucijos kritikuoja siūlomus II pakopos pakeitimus

Pastaruoju metu net trys autoritetingos tarptautinės institucijos pakomentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymus dėl pensijos sistemos pakeitimų. Palaikymo šiuose komentaruose, švelniai tariant, nedaug: Tarptautinis valiutos fondas pareiškė, jog Lietuvos „Sodros“ pensijų pakeitimo norma mažės net ir prie dabartinės sistemos, o ją „patobulinus“, šis procesas dar labiau pagreitės; Europos Komisija sukritikavo siūlymus, sakydama, jog reforma gali smogti silpnai Lietuvos kapitalo rinkai ir pakenkti pensijų fondų investicijoms į Lietuvos ekonomiką; o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pastebėjo, kad neatsakinga pensijų reforma gali įstumti valstybę į demografinę ir fiskalinę krizę.

Prie perspėjančio ekspertų choro jungiasi ir TVF

Dėl potencialios naujųjų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymų žalos penktadienį pasisakė eilinę misiją Lietuvoje užbaigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pasak šios autoritetingos tarptautinės organizacijos, leidimas kaupiantiesiems pasitraukti iš II pakopos ir išsiimti sukauptas lėšas yra kardinaliai priešingas TVF jau ne kartą siūlytoms Lietuvos pensijų sistemos tobulinimo rekomendacijoms.

Pasak TVF, II pakopos esmė yra skatinti žmones kaupti papildomai, didinti valstybės mokamą pensiją ir didinti jos pakeitimo normą. Dėl senėjančios visuomenės pensijos pakeitimo norma t. y. būsimos pensijos santykis su buvusiu darbo užmokesčiu, neišvengiamai mažės. O jei SAMD siūlymai bus priimti, šis procesas dar labiau paspartės. Dabartinė pensijų sistemos struktūra jau dabar numato reikšmingą valstybės išlaidų pensijoms augimą per artimiausius du dešimtmečius – ir tai vyksta esant nepalankiai demografinei situacijai, kai mažėja dirbančiųjų skaičius ir auga senjorų dalis.

TVF misijos išvadose dar didesnį nerimą kelia galimos reformos siūlomos priemonės – daugiau galimybių atsiimti lėšas anksčiau laiko, stabdyti kaupimą bei dalyvavimą paversti savanorišku. Tokios priemonės, skambančios patraukliai trumpuoju laikotarpiu, ilgainiui reikšmingai mažins gyventojų būsimų pensijų dydžius, didins socialinę atskirtį senatvėje ir grąžins papildomą finansinę naštą valstybei – biudžetui teks padengti vis daugiau gyventojų pensijų poreikių.

TVF ekspertai pabrėžia, kad Lietuvai svarbu itin atidžiai įvertinti ne tik II pakopą, bet ir visą pensijų sistemą, kuri žmones labiau skatintų nuosekliai kaupti didesnei ir oriai senatvės pensijai bei ilguoju laikotarpiu nedidintų spaudimo valstybės biudžetui. Todėl tarptautiniai ekspertai griežtai ragina valdžios institucijas neskubėti priimti skubotų sprendimų ir suteikti pakankamai laiko išsamiam visų galimų pasekmių įvertinimui.

Raudonas linijas brėžia ir EK

Dar vieną progą pažvelgti į socialinės apsaugos veidrodį suteikė ir praėjusį trečiadienį Europos Komisijos (EK) paskelbtos rekomendacijos Lietuvai. Deja, tai, ką jame matome, neatrodo nei subalansuota, nei apgalvota strategiškai. EK tiesiai šviesiai ragina Lietuvą stiprinti kapitalo rinkas, skatinti finansinių paslaugų konkurenciją ir stprinti antrąją pensijų pakopą – konkrečiai įvardindama automatinį įtraukimą, kaip priemonę skatinti gyventojų dalyvavimui. Kodėl? Nes tai nėra vien didesnis finansinis stabilumas Lietuvos piliečiams, bet ir investicijų į strategines šalies sritis – gynybą, energetiką, inovacijas – šaltinis.

O ką darome mes? Ogi atidarome 21 mėnesio trukmės „langą“ visiems norintiems išeiti iš pensijų kaupimo. Tiesą sakant, netgi ne atidarome langą, o plačiai atlapojame duris – be kontrolės, be jokio plano. Dar ir papildomai įteisiname neribotą įmokų stabdymą.

Genialu. Mažėjančio gimstamumo ir senstančios visuomenės akivaizdoje mes nusprendžiame iš esmės susilpninti vieną pagrindinių ateities socialinės apsaugos ramsčių. Kitaip tariant – imkite ir išleiskite savo sukauptus pinigus, o ką valgysite senatvėje, tada ir matysim. Nuoširdžiai – atrodo, kad Vyriausybė tiesiog sąmoningai ignoruoja visas ekspertų įžvalgas bei perspėjimus.

Negana to, kovo mėnesį EK paskelbtoje Taupymo ir investavimo strategijoje labai aiškiai pabrėžta, kad antrosios pakopos pensijos yra ne tik būtinos individualiam finansiniam saugumui, bet ir – atkreipkite dėmesį – investicijų mobilizavimui visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Kitaip tariant, šiais siūlymais mes ne tik šaudome į kojas sau, bet bandome torpeduoti ir visos ES siekį drauge stiprinti bendrą bloko ekonominį stuburą.

EBPO piešia niūrią ateitį

Naujausiose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai pasiųstas stiprus pavojaus signalas, konstatavus, kad mūsų šalis ateityje „susidurs su dideliu demografiniu šoku, kuris reikalaus valstybės vykdomos politikos pokyčių daugelyje sričių“.

EBPO ne tik atkreipia dėmesį į realią grėsmę pensijų tvarumui dėl visuomenės senėjimo, bet ir perspėja, kad šalies pensijų sistema turėtų būti kuo universalesnė, aprėpianti kuo didesnę gyventojų dalį; turėtų skatinti nuolatinį kaupimą, o ne suteikti galimybę išsigryninti lėšas vos panorėjus. Kalbant be užuolankų, tai, ką Lietuva dabar planuoja, EBPO vadina grėsme ilgalaikiam šalies pajamų saugumui.

Jei Lietuvos tikslas – užtikrinti, kad būsimi pensininkai būtų priklausomi nuo „Sodros“ malonės, o kapitalo rinkos liktų stagnacijos būsenos – tuomet sveikinu, einame teisingu keliu. Visi kiti – įskaitant EK, TVF ir EBPO – turbūt tiesiog nesupranta „vietinio konteksto“. Tik keista, kad jo nesupranta ir mūsų pačių institucijos – Lietuvos bankas bei Valstybės kontrolė, perspėjantys apie tuos pačius pavojus.

Ar išgirsime pavojaus varpus?

Kalbant be sarkazmo, galbūt būtų galima laikytis pozicijos, kad tarptautinės institucijos mums tik siūlo savo įžvalgas – pataria, bet neįpareigoja. Bet tada iškyla klausimas, kam apskritai reikalingos visos jų ataskaitos, jei jose esančias rekomendacijas mes ignoruojame su tokia demonstratyvia abejingumo doze?

Vyriausybė, pritardama SADM siūlymams, renkasi kelią prieš srovę – ne prieš hipotetinę, retorinę ar ideologinę, bet prieš ekonominės logikos srovę. Pensijų kaupimo skatinimo mechanizmai keičiami atgrasymo priemonėmis – suteikiamos galimybės bet kada pasitraukti iš sistemos, stabdyti įmokas, išsiimti sukauptas lėšas. Kitaip tariant, daryti viską, kad žmogus liktų be nieko tada, kai jam paramos ir saugumo reikės labiausiai.

Argumentas „suteikime žmonėms daugiau laisvės“ iš esmės reiškia „leiskime žmonėms padaryti klaidą, bet taip, kad paskui niekas nebūtų už tai atsakingas“. Tai nėra nei laisvė, nei atsakomybė. Tai – institucionalizuotas atsitraukimas nuo valstybės pareigos rūpintis ilgalaikiu piliečių socialiniu saugumu ir šalies fiskaline sveikata.

Pensijų sistemos pertvarka nelems didesnių pensijų – pripažįsta ne tik ekspertai, bet ir sprendimų priėmėjai

Seimui pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Pensijų kaupimo įstatymo projektas neužtikrins didesnių pensijų gyventojams. Tai pripažįsta net ir valdančiosios koalicijos atstovai. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) savo ruožtu siūlo pirmiausia atsižvelgti į Lietuvos banko, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos Komisijos rekomendacijas tam, kad būtų užtikrintas gyventojų finansinis saugumas sulaukus pensinio amžiaus.

SADM parengtame projekte siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrosios pakopos pensijų fondus, sudaryti galimybę iš jų pasitraukti grįžtant vien prie pirmosios pakopos, taip pat vieną kartą per gyvenimą atsiimti 25 procentus jau sukauptų lėšų.

Lietuvos banko (LB) parengtoje II pensijų pakopos apžvalgoje spėjama, kad galimybe pereiti prie pirmosios pakopos („Sodros“) gali pasinaudoti apie 40 proc. kaupiančiųjų.

Taip pat centrinis bankas prognozuoja, jog panaikinus automatinį įtraukimą kaupti papildomai apsispręs tik nedidelė dalis dirbančiųjų, todėl po dešimtmečio kaupimo sistemoje liks dalyvauti tik penktadalis, o geriausiu atveju – trečdalis gyventojų. Kaip teigė LB valdybos narys Simonas Krėpšta, tai jau būtų nebe kaupimo sistema, o viso labo taupymo modelis.

LIPFA vadovo Tado Gudaičio teigimu, solidžią grąžą būsimiems pensininkams gali užtikrinti tik stabilus ir nuoseklus lėšų investavimas, tuo tarpu SADM siūlomais pokyčiais iš esmės siekiama sugriauti sistemos stabilumą: „Įstatymų pakeitimus tikrai būtų galima pateisinti, jei jie užtikrintų didesnes pensijas ateityje. Bet šiuo atveju net ir valdančiosios koalicijos atstovai neslepia, jog tokiais sprendimais to nebus pasiekta“.

Diskusijoje „Pensijos kaupimas – ar trumpalaikė nauda nugali ilgalaikę perspektyvą?“ dalyvavęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis pabrėžė, kad pertvarka daroma tam, kad visuomenė būtų sutaikyta su kaupimo sistema, o kaupiantieji įgytų daugiau teisių į savo turtą.

„Ar tai prisidės prie oresnių pensijų senatvėje? Greičiausiai ne, sakoma Lietuvos banko vertinime. Ir čia reikėtų sutikti“, – teigė L. Kukuraitis. Politiko teigimu, būtent todėl užtikrinus sistemos lankstumą reiks rimtai svarstyti, kaip galima užtikrinti didesnes senatvės pensijas.

Pagal LB numatomą scenarijų, iš antrosios pakopos pasitraukus 40 proc. jos dalyvių, tačiau siekiant, kad pensijų pakeitimo norma (palyginti su iki jos gautu atlyginimu) siektų bent 50 procentų, valstybės biudžetas pajustų didelį fiskalinį spaudimą.

Todėl kažkuriam iš ateities ministrų kabinetų tektų rinktis vieną iš dviejų kelių: didinti pensijų draudimo mokesčių tarifą arba darbo rinką papildyti maždaug 70 tūkst. naujų darbuotojų. Kadangi dėl prognozuojamos sudėtingos demografinės padėties vidaus ištekliais to padaryti nepavyktų, tektų pasitelkti imigracijos instrumentus.

Pasak LIPFA vadovo T. Gudaičio, SADM parengtas projektas iš esmės prieštarauja Europos Komisijos kovą paskelbtai Taupymo ir investavimo strategijai. Joje pabrėžiama, kad būtent pensijų kaupimas, kuris apima ir antrąją pensijų pakopą, yra esminis elementas, padedantis užtikrinti piliečių finansinį saugumą sulaukus pensinio amžiaus bei efektyviai investuoti surinktas įmokas į strategines sritis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo rekomendacijose įspėjo, jog politikai turėtų žvelgti kur kas plačiau bei įvertinti ekonominius bei demografinius aspektus bei atsargiai spręsti dėl lėšų išėmimo iš II pakopos fondų, kadangi tai mažina gyventojų pajamas sulaukus senatvės. EBPO teigimu, reikalinga turėti plačią pensijų sistemą, atitinkančią ilgalaikius tikslus bei padedančią išvengti ilgaamžiškumo rizikos, todėl rekomenduojama skatinti anuitetus bei vengti vienkartinių išmokų, išskyrus itin menkas sumas.

„Sunku kalbėti apie ilgo laikotarpio perspektyvą, kai politikai, net ir neįžvelgdami aiškios naudos, mėgina eilinį kartą reformuoti pensijų sistemą. Tikiuosi, kad Seime bus pakankamai racionaliai mąstančių parlamentarų, kurie įsiklausys tiek į LB, tiek į EBPO, tiek į Europos Komisijos rekomendacijas ir sprendimus priims atsižvelgdami į paskaičiavimus, o ne remdamiesi emocijomis“, – sako LIPFA vadovas T. Gudaitis.

Reforma prieš logiką: siūlomi pensijų kaupimo sistemos pokyčiai kertasi su EK ir EBPO rekomendacijomis

Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiandien pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomai II pensijų pakopos pertvarkai. Iš pirminių SADM siūlymų atsisakyta vos vieno: paliekama ir toliau galioti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidija kaupiantiesiems. Bendrame atvirame laiške Lietuvos darbdavių, pramonininkų bei verslo konfederacijų, finansų analitikų, investuotojų ir dar šešių asociacijų atstovai sako, kad to nepakanka, nes Vyriausybės patvirtinti siūlymai iš esmės griauna Lietuvos pensijų sistemą.

Laišką pasirašiusiųjų teigimu, didžiausią žalą padarys šie SADM pasiūlyti ir Vyriausybės patvirtinti pakeitimai: 21 mėnesio laikotarpis („langas“), kurio metu būtų sudaroma galimybė visiems kaupiantiesiems pasitraukti iš pensijų kaupimo bei galimybė kaupiantiesiems neribotai stabdyti savo pensijų įmokas. Pasak laiško autorių, šie siūlymai niekaip neprisideda prie pensijų sistemos tobulinimo, siekiant padaryti ją patrauklesne gyventojams, o priešingai – viliojant rinkėjus jų pačių sukauptais pinigais, sukama keliu trumparegiškos politikos, kurios ilgalaikę kainą mokės visa visuomenė.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA), taip pat pasirašiusios laišką, vadovas Tadas Gudaitis pabrėžia, kad šis sprendimas – priimti ar atmesti dabar siūlomus pensijų sistemos pakeitimus – turės įtakos ne tik šalies makroekonominiams rodikliams, bet ir Lietuvos gyventojų pajamų pakeitimo normai senatvėje, investicijų į Lietuvos ekonomiką patrauklumui bei visai verslo aplinkai ir pasitikėjimui pačia valstybe, nes sprendimas liečia sritis, kuriose stabilumas yra esminė sąlyga.

Tarptautiniai ekspertai įspėja apie siūlymų žalą

„Vis daugiau autoritetingų tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertų – pradedant Europos Komisija ir Pasaulio banku, baigiant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir netgi pagrindine mūsų pačių finansų institucija, Lietuvos banku – perspėja, kad jei dabar siūlomos pensijų sistemos reformos bus įgyvendintos, tai turės itin neigiamų pasekmių“, – akcentuoja T. Gudaitis.

Vienas naujausių pavyzdžių – kovo 19 d. Europos Komisijos (EK) paskelbta Taupymo ir investavimo strategija, kurioje nurodoma, jog kaupiamosios pensijos, įskaitant ir antrąją pensijų pakopą, yra esminis elementas, siekiant skatinti gyventojų finansinį saugumą sulaukus pensijos bei efektyviau investuoti lėšas į strategines investicijų sritis.

„EK pabrėžia, kad pensijų kaupimas turėtų būti stiprinimas tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygiu, diegiant gerąją automatinio įtraukimo praktiką bei kitas iniciatyvas. Pasak europinių ekspertų, tai leistų didinti mastą ir grąžas pensijų fondų dalyviams bei paskatintų investicijas į ES ekonomiką. Tuo tarpu SADM skuba teikti siūlymus dėl II pensijų pakopos keitimo, kurie, labai tikėtina, prieštaraus EK rekomendacijoms ir turės neigiamų pasekmių“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Bendrą laišką pasirašę organizacijos vienareikšmiškai siūlo pirmiausiai sulaukti oficialių EK rekomendacijų dėl kaupiamųjų pensijų sistemų vystymo, kurios Lietuvai ir kitoms ES narėms bus pateiktos šių metų pabaigoje ir pensijų sistemos pertvarką įgyvendinti, vadovaujantis EK rekomendacijomis, o ne joms prieštaraujant.

Dar vieną stiprų pavojaus signalą siunčia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), neseniai savo rekomendacijose Lietuvai konstatavusi, kad mūsų šalis „susidurs su dideliu demografiniu šoku, kuris reikalaus valstybės vykdomos politikos pokyčių daugelyje sričių“.

EBPO konstatuoja, kad bet kurios šalies II pensijų sistemos pakopa turi būti kuo platesnės aprėpties ir įtraukianti, turi atitikti ilgalaikius pensijų sistemų tikslus bei apsaugoti nuo ilgaamžiškumo rizikos – turi būti skatinami anuitetai ir vengiama vienkartinių išmokų, nebent kalbama apie itin mažas sukauptas sumas. Pasak EBPO rekomendacijų, politikai turėtų plačiau vertinti ir patį pensijų kaupimo kontekstą – demografinį ir ekonominį bei itin atsargiai vertinti ankstyvo pasitraukimo ar lėšų išėmimo iš II pakopos galimybes, nes tokie veiksmai mažina pajamas senatvėje.

„Privačios pensijos gali padėti padidinti pajamas išėjus į pensiją. Jos taip pat turi savo vaidmenį stiprinant Lietuvos kapitalo rinkas. Siekiant sustiprinti dalyvavimą pensijų kaupimo sistemose, būtų galima apriboti galimybę atsisakyti antrosios pakopos tik iki aiškiai apibrėžtų kriterijų sąrašo“, – pabrėžiama EBPO rekomendacijose.

Apsigalvoti kviečia ir oficialios institucijos – Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė

Pagrindinė mūsų šalies finansinė institucija – Lietuvos bankas (LB) – visai neseniai paskelbusi II pensijų pakopos apžvalgą (Baltąją knygą), joje konstatavo, kad „Įmokos pensijų kaupimui II pakopos pensijų fonduose turėtų būti nuosekliai didinamos, iki pasieks 6–10 proc. darbo užmokesčio, nes tai leistų reikšmingiau padidinti pajamų pakeitimo normą“.

LB atkreipia dėmesį, jog didesnės įmokos taip pat galėtų skatinti didesnį žmonių pasitikėjimą pensijų sistema, nes tuomet jie matytų, kad kaupimo procesas yra efektyvesnis ir garantuoja geresnes pensijas ateityje.

Kalbėdami apie II pensijų pakopos reformas, LB ekspertai pažymi, kad „visų pirma yra būtinas ilgalaikis strateginis visų suinteresuotų šalių susitarimas šalies lygiu dėl pensijų sistemos tam, kad, keičiantis politiniam ciklui, iš naujo nebūtų keliami tie patys esminiai klausimai dėl pensijų kaupimo sistemos reikalingumo ir naujų reformų“.

Lietuvos bankas primena, kad nors II pensijų kaupimo pakopa Lietuvoje veikia jau apie 20 metų, per šį laikotarpį ji jau buvo reformuota kelis kartus, paskutinįkart – 2019-aisiais. LB nuomone, „dažnos ir radikalios pensijų sistemų reformos mažina pensijų kaupimo sistemos patrauklumą ir pasitikėjimą sistema“.

Šiai nuomonei pritaria ir Valstybės kontrolė, teigianti, jog naujieji pasiūlymai ne tik nepadės užtikrinti, kad ateityje gautume orias pensijas, bet, tikėtina, sumažins ateities pensijų dydį, o tai reikštų didesnę finansinę naštą valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams. Už viešųjų finansų auditą atsakingos įstaigos ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, todėl ypač svarbu, kad bet kokie sprendimai dėl pensijų būtų apgalvoti ir ilgalaikiai.

Dabar siūlomi SADM pakeitimai, pasak Valstybės kontrolės, atrodo kaip bandymas greitai, bet trumpam padidinti „Sodros“ pajamas, rizikuojant prisiimti įsipareigojimus ateičiai ir neturint aiškaus plano, kaip juos įgyvendinti.

Tokiai nuomonei visiškai pritaria ir bendrą laišką pasirašiusių asociacijų atstovai, pasak kurių, nuolatinės reformos tikrai neprisideda prie žmonių pasitikėjimo pensijų kaupimo sistema ir mažina jų galimybes sukaupti papildomą pensiją savo senatvei.

Laiško autorių siūlymai

Išanalizavę naujuosius SADM pasiūlymus, laišką pasirašiusių organizacijų atstovai nepritaria numatyti galimybę 21 mėnesio laikotarpiu nutraukti papildomą kaupimą pensijai II pensijų pakopoje. Laiške taip pat pabrėžiama, kad, net jei būtų nuspręsta leisti gyventojams nutraukti kaupimą, jau sukauptos lėšos senatvei negali būti panaudotos vartojimui ar kitu būdu iššvaistytos.

Laišką pasirašiusieji siūlo, kad tokiu atveju visos sukauptos lėšos būtų pervedamos atgal į Sodrą (kaip buvo daroma 2013 m. ir 2019 m. reformų metu) ir atstatomi Sodros pensijų vienetai arba į gyventojo pasirinktą III pakopos pensijų fondą, gyvybės draudimo sutartį be galimybės disponuoti šiomis lėšomis iki sukankant pensiniam amžiui.

Siekiant nepabloginti gyventojams kaupimo apimties, laiško autoriai siūlo nekeisti šiuo metu galiojančios įmokų laikino stabdymo tvarkos. Jei vis tik siūlymas numatyti galimybę kaupiantiesiems nutraukti kaupimą būtų priimtas, laišką pasirašiusieji primygtinai rekomenduoja, kad, siekiant išlaikyti bent minimalų stabilumą kaupimo sistemoje, būtų numatytas ne ilgesnis nei 6 mėnesių „langas“, kaip tai buvo padaryta vykdant 2019 m. reformą.

Bendrą laišką pasirašė asociacija „Investors‘ Forum“, asociacija „Unicorns Lithuania“, Investuotojų asociacija, Finansų analitikų asociacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos investicijų valdytojų asociacija, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija ir Lietuvos verslo konfederacija.

LIPFA: naujieji SADM siūlymai kelia grėsmę Lietuvos pensijų sistemai

Šią savaitę Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) oficialiai pateikė savo pastabas dėl Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotų Pensijų kaupimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimo projektų, kurie, asociacijos nuomone, kelia grėsmę šiuo metu veikiančiai pensijų sistemai.

Oficialiame rašte, išsiųstame SADM, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijoms bei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų bei finansų ministerijoms, LIPFA pabrėžia, kad kai kurie SADM pateikti siūlymai iš esmės griauna tiek II pensijų sistemos pakopą, tiek pačią šiuo metu Lietuvoje veikiančią daugiapakopę pensijų sistemą.

Pasak LIPFA, didžiausią žalą potencialiai gali padaryti visiems pensijų kaupimo dalyviams suteikiamas „langas“ pasitraukti iš pensijų kaupimo II pakopoje, neribotas įmokų pervedimo stabdymas ir automatinio įtraukimo naikinimas.

Galimybė pasitraukti iš II pakopos

„Pagrindinis visų senatvės pensijų sistemų tikslas yra užtikrinti adekvačias ir tvarias reguliarias pajamas pensinio amžiaus sulaukusiems gyventojams. Įvairios tarptautinės organizacijos – pavyzdžiui, Pasaulio bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas – akcentuoja, kad, siekiant užtikrinti pakankamas pajamas ir gyvenimo lygį pensijoje, būtina turėti kelias veikiančias pensijų pakopas, kurios papildo viena kitą“, – pabrėžia LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

LIPFA vertinimu, pagrindinės kaupimo II pensijų pakopoje nutraukimo neigiamos pasekmės būtų nestabilumas II pakopos sistemai, mažėjantis pasitikėjimas valstybe ir pensijų sistemos ilgalaikiškumu, nuostoliai senatvėje kaupiantiesiems ir ateityje išaugusi finansinė našta valstybei.

„Nepriklausomai nuo to, kokia dalis kaupiančiųjų iš sistemos pasitrauktų, šis procesas atsilieps ir sistemoje liekantiesiems. Mažėjantis pensijų fondų valdomas turtas reiškia ir stipriau apribotas investavimo galimybes, mažesnį grąžos potencialą, vadinasi, ir mažesnę papildomą pensijos dalį, sukauptą II pakopoje likusių dalyvių. Žvelgiant dar toliau į ateitį, potencialiai turėsime situaciją, kai, didėjant fiskaliniam spaudimui, valstybė bus priversta imtis priemonių, viena ar kita forma paveiksiančių ir tuos, kurie, atsakingai rūpindamiesi savo pensija, II pakopoje liks iki pat pensijos“, – sako T. Gudaitis.

Tokias prielaidas patvirtinta ir duomenys iš Estijos, kurioje prieš keletą metų sudarius galimybę žmonėms laisvai pasitraukti iš kaupimo II pensijų pakopoje, tai padariusiųjų skaičius jau artėja  prie 40 proc. Ir tai nepaisant fakto, kad Estijoje valstybė prie gyventojų kaupimo prisideda 4 proc. nuo konkretaus kaupiančiojo atlyginimo, kai Lietuvoje šis skaičius tesiekia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Prieš kelias dienas paskelbtame Lietuvos banko (LB) vertinime dėl II pakopos nurodoma, kad leidus gyventojams nutraukti kaupimą, tai padarytų apie 40 proc. sistemos dalyvių, o išsiimtos lėšos daugiausiai būtų skiriamos vartojimui. Taip pat pažymima, kad Lietuvos pajamų pakeitimo normos jau dabar yra žemesnės nei ES vidurkis ir dėl demografinių iššūkių toliau mažės. LB nuomone, norint išlaikyti ar didinti pakeitimo normą, reikėtų gerokai didinti arba užimtumą, arba pirmosios pakopos įmokas. Vertinime pabrėžiama, jog dėl šių priežasčių būtinas ilgalaikis politinių priemonių paketas, nukreiptas į šalies demografinius iššūkius ir tvarų pensijų sistemos finansavimą.

LB vertinime projektuojamus skaičius patvirtina ir įvairios apklausos, rodančios, kad, sudarius galimybę laisvai pasitraukti iš II pakopos Lietuvoje, ja pasinaudotų mažiausiai nuo 40 iki 50 proc. šiuo metu kaupiančių asmenų.

Automatinis įtraukimas į II pakopą

Oficialiais EBPO duomenimis, privalomas arba dalinai privalomas kaupimas pensijų fonduose yra taikomas 16-oje iš 38 EBPO narių, dar penkios šalys taiko automatinį įtraukimą. Šių šalių pensijų sistemose dalyvauja daugiau nei 70 proc. dirbančiųjų. Tuo tarpu valstybėse, kuriose kaupimas nėra privalomas ir nėra taikomas automatinis įtraukimas, pensijų kaupime dalyvauja vos nuo 3 iki 38 proc. dirbančiųjų.

„Visi duomenys nedviprasmiškai rodo, kad dalyvavimo masiškumas ir kuo ilgesnis kaupimo laikotarpis yra vieni svarbiausių faktorių, lemiančių socialinę ir ekonominę naudą gyventojams bei valstybei ir sėkmingą pensijų sistemos veiklą. Prie to svariai prisideda būtent automatinis įtraukimas į pensijų kaupimą, Lietuvoje taikomas nuo 2019 metų“, – primena T. Gudaitis.

Jis pabrėžia, kad didžiausia automatinio įtraukimo panaikinimo žala išryškėtų ne dabar, o po keliolikos metų, kai dėl prastėjančių demografinių rodiklių vis didesnė dalis šiuo metu kaupiančiųjų, sulaukę pensinio amžiaus, pasitrauks iš sistemos, o nauji dalyviai jos nebepapildys.

Kaip kompromisinį variantą, LIPFA siūlo mažinti pakartotinių automatinių įtraukimų skaičių (arba pakartojimų apskritai atsisakyti, paliekant tik pirmąjį įtraukimą), o efektyvesnei komunikacijai su įtrauktais dalyviais pensijų fondai galėtų duomenys skelbti jau metų pradžioje. Taip pat būtų galima numatyti papildomus informavimo mechanizmus per įtrauktų gyventojų darbdavius.

Įmokų pervedimo stabdymas

Naujai siūlomame pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte taip pat numatyta galimybė kaupiantiesiems stabdyti savo įmokas 12-os mėnesių laikotarpiui, o panorėjus, šį laikotarpį dar kartą pratęsti. Jame nėra numatyta jokių maksimalių stabdymo pratęsimo laikotarpių, o mažiausias įstatymo projekte fiksuojamas laikotarpis yra lygiai 12 mėn., nepaliekant gyventojui galimybės įmokas stabdyti trumpesniam – pavyzdžiui, vieno ar kelių mėnesių – laikotarpiui.

„Kitaip tariant, šis pasiūlymas praktiškai niekuo nesiskiria nuo pasitraukimo iš II pakopos, nes kaupiančiajam de facto suteikiama teisė įmokas stabdyti neterminuotam laikotarpiui. Didžiausia ironija yra tai, kad 2019 m. pensijų sistemos reformos metu automatinio pensijų įmokų atnaujinimo mechanizmas būtent ir buvo įvestas dėl pensijų įmokų nepakankamumo problemos. Kitaip tariant, dabartiniais siūlymais grįžtama prie to, kas politiškai jau yra pripažinta, kad neveikia“, – stebisi T. Gudaitis.

LIPFA siūlo numatyti galimybę žmogui savo įmokas stabdyti ir trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, išlaikant galimybę bet kada atnaujinti įmokų pervedimą. Taip pat rekomenduojama įmokų stabdymo instrumentą išlaikyti riboto bei išimtinio naudojimo įrankiu, numatant, kad iki 12 mėnesių stabdymu galima pasinaudoti, tarkim, vieną kartą per dešimt metų.

Pasak T. Gudaičio, likusieji SADM pateikti siūlymai, nors ir negriauna II pensijų pakopos iš esmės, potencialiai sukelia papildomų neaiškumų dėl papildomo pensijų kaupimo procesų organizavimo, sudaro neproporcingą administracinę naštą pensijų kaupimo bendrovėms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, neatitinka valstybės vykdomos politikos dėl mokesčių surinkimo, o taip pat klaidina pensijų kaupimo dalyvius ir daro tiesioginę žalą tiems iš jų, kurie nori likti II pakopos pensijų kaupime.

T. Gudaitis neabejoja, kad SADM siūlymai dabartine savo forma pakirs pensijų sistemos stabilumą, atims iš gyventojų didesnės finansinės grąžos ir didesnės pensijos potencialą bei iš esmės mažins žmonių pasitikėjimą visa pensijų sistema.

PensionsEurope: „Lietuva turėtų įsiklausyti į Europos Komisijos ir EBPO rekomendacijas dėl pensijų reformos“

Naujausiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktuose teisės aktų pasiūlymuose yra ir vadinamojo „pasitraukimo lango“ įvedimas, kuris leistų gyventojams pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos. Šis sprendimas gali paskatinti sprendimus, pakenksiančius būsimam finansiniam Lietuvos gyventojų saugumui bei didina riziką ilgalaikiam pensijų sistemos efektyvumui ir tvarumui. Didžiausios Europos pensijų fondų asociacijos „PensionsEurope“ generalinis direktorius Matti Leppälä perspėja, kad šie siūlymai prieštarauja tiek Europos Komisijos (EK), tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms.

2025 m. kovo 19 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą „Taupymo ir investicijų sąjunga: strategija piliečių gerovei ir ES konkurencingumui skatinti“. Jame akcentuojama teigiama ES valstybių narių ir kitų pasaulio šalių patirtis, įgyvendinant automatinį įtraukimą į pensijų kaupimo sistemas ir aiškiai raginama šį modelį plačiau taikyti visoje Europos Sąjungoje.

Pasak M. Leppälä, tai nėra vienintelė nauja Europos Komisijos įžvalga pensijų klausimu.

„Pernai EK paskelbė ataskaitą apie pensijų sistemų adekvatumą visoje ES. Joje nurodyta, kad dabartinė pensijų pakeitimo norma Lietuvoje siekia vos 40 proc. – gerokai mažiau nei 58 proc. siekiantis ES vidurkis. Net ir optimistiškai vertinant dabartinę sistemą bei nieko nekečiant, galima pažanga siektų vos apie 10 procentinių punktų – t. y., pensijos pakeitimo norma galėtų pasiekti 50 proc. Tačiau atsižvelgiant į augantį demografinį spaudimą, akivaizdu, kad vien to nepakaks. Be to, jei siūlomi pokyčiai būtų įgyvendinti, užtikrinti orų pensijų lygį būtų dar sudėtingiau – problemos išaugtų ne keliais procentiniais punktais, bet galimai daug kartų“, – teigia M. Leppälä.

EBPO taip pat išsakė aiškių perspėjimų. Naujausioje Lietuvos ekonominėje apžvalgoje, paskelbtoje kovo pabaigoje, organizacija pabrėžė artėjantį demografinį šoką, su kuriuo susidurs mūsų šalis. Apžvalgoje akcentuojama būtinybė imtis tvirtų politinių sprendimų įvairiose srityse – darbo rinkos, sveikatos priežiūros ir pensijų – ir ypač raginama skatinti privačias pensijų kaupimo iniciatyvas, kurios padėtų sušvelninti didėjančias senėjančios visuomenės finansines sąnaudas.

„Panašu, kad Lietuva renkasi pensijoms skirtas santaupas išleisti šiandien. Politiškai tai gali atrodyti patrauklu, nes suteikia greitą populiarumo efektą. Tačiau toks sprendimas, tikėtina, ateityje sukels rimtą visuomenės nusivylimą ir padidins finansinę valstybės naštą“, – įspėja M. Leppälä.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės siūlymuose, teisėkūros projektuose ar viešajame diskurse stipriai trūksta objektyviais duomenimis pagrįstų ekonominių vertinimų ir įžvalgų apie tai, kokį ilgalaikį poveikį šie pakeitimai turėtų gyventojams ir valstybei.

„Nemaloni tiesa yra tokia: visuomenei senstant, parama pensininkams taps vis didesne našta. Silpnindami antrąją pakopą dabar, tik dar labiau apsunkinsime situaciją ateityje“, – sako jis.

Pasak M. Leppälä, iš esmės egzistuoja tik du būdai, kaip sumažinti šį augantį fiskalinį spaudimą – didinti mokesčius arba kelti pensinį amžių.

„Tačiau pasekmes turės spręsti jau būsimos Vyriausybės. Paradoksalu, bet šiuo metu svarstomi pasiūlymai ilgainiui gali sukelti daug neigiamų emocijų. Šiandien atsisakyti papildomo kaupimo gali atrodyti patrauklu, tačiau artėjant pensiniam amžiui ir likus tik su bazine valstybine pensija, toks sprendimas beveik neabejotinai taps apgailestavimo šaltiniu“, – apibendrina jis.

„PensionsEurope“ atstovauja nacionalinėms pensijų fondų asociacijoms 18-oje ES šalių ir trijose ne ES Europos valstybėse. Asociacijos nariai atstovauja maždaug 90 mln. Europos piliečių ir valdo daugiau nei 6 trilijonus eurų turto.

Pensijų matematika: kodėl Švedijos 90 proc. triskart lenkia Lietuvos 80 proc.

Įsisukant naujam rinkimų ciklui galima nesuklystant prognozuoti, kad daugiausiai diskusijų sulauksiančiu objektu Lietuvoje ir vėl taps pensijų sistema. Ši nedžiuginanti priklausomybė tampa iššūkiu mažiausiai 1,4 mln. šalies gyventojų, kuriems belieka spėlioti, ar ir vėl keliasdešimtą kartą gali būti keičiamos žaidimo taisyklės, dėl kurių buvo sukirsta rankomis.

Sutikime, kad pageidautume pensiją leisti bent jau kaip švedai, kurie kartu su Vokietija bei kitomis ilgą finansinės disciplinos istoriją turinčiomis šalimis mums yra tapę pavyzdžiu, į kurį norisi lygiuotis ar išsitraukti kaip paskutinę kortą diskusijoje. Švedijoje vidutinė pensija triskart didesnė už mokamą vidutinę Lietuvoje. Kodėl? Atidžiau pažvelgus į Švedijos pensijų sistemą pamatytume ir esminių panašumų su mūsiške, ir skirtumų.

Kaip ir Lietuvoje, Švedijoje pensijų sistema yra „daugiapakopė“. Pirmoji pakopa daugiausia remiasi einamojo finansavimo principu. Kitaip sakant, dirbančioji karta moka privalomas pensijų įmokas, kurios panaudojamos einamosioms pensijoms mokėti. Mes taip pat taikome „pay as you go“ modelį, kuris leidžia dirbančiųjų mokesčiais finansuoti pensijų mokėjimą.

Tokiu atveju, kuo daugiau dirbančiųjų (jų mažėja, nes visuomenė amžėja) arba kuo didesni mokesčiai (ar nudžiugtumėt?), tuo tvirtesnės galimybės padengti pensininkų poreikius. Deja, vien valstybės pastangų nepakanka nei Lietuvoje, nei Švedijoje ir čia išryškėja esminis skirtumas.

Lietuvoje II pensijų pakopa sukurta kaip papildomo kaupimo sistema su valstybės paskata kaupiančiajam. Priešingai, nei bandoma klaidinti, mūsų šalyje papildomas kaupimas pensijų fonduose nėra nei prievartinis, nei visuotinis, nei privalomas.

Žinoma, valstybė siekia savo tikslo ir finansinėmis paskatomis bando motyvuoti žmones geriau pasiruošti laikotarpiui, kuris pasižymi pajamų sumažėjimu, jų trūkumu, o neretu atveju – ir kritimu žemiau skurdo ribos. Tam yra kvietimai, priminimai, konsultantai, patarimai, aibė kritikos arba teigiamų įvertinimų žiniasklaidoje – susidaryti savo asmeninę nuomonę ir priimti sprendimą tikrai ne problema.

Šiuo metu II pensijų pakopoje dalyvauja beveik 1,4 mln., arba 80 proc. šalies dirbančiųjų. Jei ne 2008 metų pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, skaudžiai smogusi ir mūsų šalies finansams, šioje pakopoje dabar kauptume gerokai spartesniu tempu ir didesniais įmokų tarifais, atitinkamai matytume daugiau sukaupto turto milijardų, bet yra kaip yra.

Tuo tarpu Švedija taiko profesinių arba darbdavio pensijų sistemą, kuriai priklauso apytiksliai 90 proc. šios šalies dirbančiųjų. Jei dirbate įmonėje, kurioje galioja kolektyvinė sutartis, esate į profesinę pensiją įtraukiami, ištarsiu šį „baisų“ žodį – automatiškai. Tais atvejais, kai kolektyvinė sutartis nėra sudaryta, paprastai galima dalyvauti profesiniuose pensijų fonduose pritaikant kitus sprendimus.

Profesiniai pensijų fondai Lietuvoje yra atskira ir plati tema, verta atskiro dėmesio. Paminėsiu tik tiek, jog šiuo metu turime vos apie 1 tūkst. įmonių, kurios moka pensijų įmokas savo darbuotojų naudai.

Vis dėlto, tai nekeičia esmės, kad mums pavyzdžiu esančios šalys naudoja lygiai tą patį principą, kurį būtų galima pavadinti privačia iniciatyva, arba darbdavio ar asmens iniciatyva ne vieną dešimtmetį laikytis finansinės disciplinos bei tikslingai ruoštis pensijai.

Vienas skaudžiausių ir sunkiausiai nuginčijamų teiginių, kurie naudojami kaip naujas raktas į Lietuvos pensijų sistemos reformą ar santaupų išgryninimą, paprastai yra sunkiau besiverčiančių atskirų žmonių istorijos. Jie nori pensijai sukauptu turtu padengti sveikatos išlaidas, kurios savo esme paprastai niekuomet nėra momentinio ar baigtinio pobūdžio, susiremontuoti būstą, išvykti į kelionę. Tai rodo, kad gyventojai neturi santaupų netikėtoms išlaidoms, jų finansinės galimybės yra ribotos, o gyvenimo lygiui kilti turime dar daug erdvės. Ir, būkime sąžiningi patys prieš save, nei keletas, nei keliolika tūkstančių eurų, jeigu atsirastų galimybė juos išleisti čia ir dabar, niekaip nesprendžia iššūkių ne vienus metus vėliau gyvenant pensijos režimu.

Didesnis pensijų stabilumas efektyviausiai padėtų pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti apčiuopiamas papildomas pajamas senatvėje. Ir pasitraukimas ar atėjimas į kaupimą negali būti susietas su politikų norais. Tai turėtų būti kiekvieno žmogaus apsisprendimas, tik leiskime jam galvoti ir apsispręsti pačiam, suteikdami galimybę siekti kuo didesnės asmeninės finansinės nepriklausomybės.

Per praėjusius metus pensijų fondų valdomas turtas sumažėjo 4,7 proc., tačiau 2022 m. pabaigoje kaupiančiųjų antroje pensijų pakopoje uždarbis nuo pensijų fondų veiklos pradžios siekė net 1,3 mlrd. Eur

2022 metais pasaulio ekonomikai atsidūrus prie recesijos slenksčio, neigiamai į tai sureagavo finansų rinkos. Pastarosiose investuojantys Lietuvos II pakopos pensijų fondai, išankstiniais duomenimis, 2022-uosius užbaigė su svertine -13,81 proc. grąža, o jų valdomo turto vertė per metus sumažėjo -4,7 proc. iki 5,6 mlrd. eurų. III pakopos pensijų fondų turtas pernai išliko 222 mln. eurų, tuo tarpu svertinė metinė grąža sudarė – -12,98 proc.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad tokius nesėkmingus metus finansų rinkos išgyveno pirmą kartą po 2008 metų ekonominės ir finansų krizės.

„Po istoriškai sėkmingiausių keleto metų finansų rinkose, buvo galima tikėtis sudėtingesnių 2022 metų, tačiau to, kad jie bus tokie blogi – nenumatė net geriausi analitikai. JAV akcijų indeksai per praėjusius metus smuko beveik -20 proc., Europos – beveik -13 proc. Obligacijos irgi netapo ta saugia ir ganėtinai stabiliu uostu, kuriuo gali pasikliauti investuotojai – jų vertės pasuko žemyn paskui akcijas. Rusijos Ukrainoje pradėtas karas sukėlė žaliavų kainas, o tai lėmė aukštą infliaciją ir vėliau sekusius centrinių bankų veiksmus didinant palūkanų normas“, – teigia jis.

Nors 2022-aisiais pensijų fondų svertinė grąža buvo neigiama, bet bendra gyvenimo ciklo fondų grąža nuo įkūrimo yra istoriškai aukšta ir siekia +32,76 proc.

Nuo 2004 metų sukurtas agreguotas pelnas antroje pensijų pakopoje praktiškai siekia 1,3 mlrd. eurų. Per visą kaupimo laikotarpį nerealizuota investicinė grąža (skirtumas tarp esamo turto ir įmokų) gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje sudaro 904 mln. eurų, o išmokėtos sumos investavusiems antroje pensijų pakopoje ir jau sulaukusiems senatvės pensijos (ar jų mirties atveju paveldėtojams) daugiau nei 365 mln. eurų.

Pernai labiausiai svyravo daugiau į akcijas investuojantys II pakopos pensijų fondai

Jauniausio amžiaus gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, kuriuose didžiausią dalį investicijų sudaro akcijos, pernai svyravo labiausiai. Nors, LIPFA duomenimis, 21-27 metų amžiaus kaupiančiųjų grupės fondų bendras svertinis grąžos vidurkis 2022 metais buvo -14,79 proc., tačiau grąža nuo įkūrimo 2019 metais yra istoriškai aukšta ir siekia +38,07 proc.  28-34 metų kaupiančiųjų amžiaus grupės pensijų fondų svertinė grąža pernai sudarė -14,35 proc. (nuo įkūrimo +39,67 proc.), o 35-41 metų amžiaus pensijų fondai: -14,24 proc. (nuo įkūrimo +39,99 proc.).

Neigiamą 14 proc. ribą dar peržengė 42-48 metų amžiaus gyventojams skirti šalies II pakopos pensijų fondai, jų svertinė grąža pernai buvo -14,29 proc., tačiau jų grąža nuo įsteigimo ir toliau viršija 40 proc. 

„Reguliariu investavimu paremtas kaupimas pensijų fonduose atspindi tendencijas finansų rinkose. Tačiau toks atpigusių vertybinių popierių verčių „sugaudymas“ ilgalaikėje perspektyvoje leidžia uždirbti daugiausiai. Kai rinkos ims kilti, jų žvaigždėmis taps ne saugesne investuotojų priebėga laikomos obligacijos, o būtent smarkiausiai atšokančios akcijos, tad argumentų jaudintis išties nėra“, – teigia asociacijos vadovas.

49-55 metų amžiaus kaupiantieji pernai fiksavo -13,82 proc. grąžą (nuo įkūrimo +35,79 proc.), 56-62 metų: -12,95 proc. (nuo įkūrimo +17,45 proc.), o 63-69 metų: -12,14 proc. (nuo įkūrimo +1,09 proc.) Tuo tarpu turto išsaugojimo pensijų fondų svertinė grąža buvo -11,4 proc. (nuo įkūrimo -0,6 proc.).

„Nuo 2019 metų gyvenimo ciklo fondų principu veikianti II pakopa, 2022 metų gruodžio 30 dienos duomenimis, uždirbo +32,76 proc. svertinę grąžą (fondo vieneto vertės pokytį). Pensijų fondų gyvavimo ciklas yra ilgas: fondai investuoja bent keletą dešimtmečių, jų finansiniai tikslai yra ilgalaikiai, turime uždirbtą gerą finansinį rezervą, todėl belieka efektyviausiai išnaudoti dabartinę situaciją, ruošiantis būsimam ekonomikos atsigavimui“, – pataria T. Gudaitis.

III pakopa išlaikė turto vertę

III pakopos pensijų fondai iš esmės pakartojo II pakopos judėjimą. Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pernai buvo -13,15 proc. Mišraus investavimo pensijų fondai fiksavo -13,17 proc. vidutinę grąžą, o mažesnės rizikos III pakopos fondų svertinė grąža buvo -11,86 proc.

„Trečioji pakopa valdomo turto apimtimi yra gerokai mažesnė nei glaudžiai į valstybės socialinio draudimo sistemą integruota II pakopa. Tačiau būtent praėję metai, kuriuos sunku pavadinti stabiliais ir optimistiškais labiausiai nustebino III pakopos dalyvių elgesiu. Jie puikiai išnaudoja situaciją finansų rinkose ir periodinio kaupimo tempo pasirinko nemažinti, tai atspindi apimtis išlaikęs bendras III pakopos pensijų fondų valdomas turtas. Investuojant periodiškai ir įsigyjant atpigusio turto ilguoju laikotarpiu galima tikėtis aukštesnės grąžos“, – konstatuoja T. Gudaitis.

LIPFA duomenimis, III pakopoje didžiausią turtą valdo būtent drąsiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai: jiems 2022 metų pabaigoje buvo patikėta iš viso 120,1 mln. eurų, arba 49 proc. viso III pakopos turto.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2022 m.

Nuo veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas

-11,40%

-0,60%

Pensija 1954-1960

-12,14%

1,09%

Pensija 1961-1967

-12,95%

17,45%

Pensija 1968-1974

-13,82%

35,79%

Pensija 1975-1981

-14,29%

40,78%

Pensija 1982-1988

-14,24%

39,99%

Pensija 1989-1995

-14,35%

39,67%

Pensija 1996-2002

-14,79%

38,07%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2022 m.

Didesnės akcijų dalies P3P fondai

-13,15%

Mišraus investavimo P3P fondai

-13,17%

Mažesnės rizikos P3P fondai

-11,86%

Bendras svertinis vidurkis

-12,98%

 

2022 metais pensijų fondai atsigręžė į Baltijos regiono infrastruktūrą ir žaliąją energetiką

Lietuvos pensijų fondai 2022 metais Baltijos regionui skirtose investicijose prioritetą skyrė į tvarią ir ilgalaikę grąžą orientuotoms sritims – vietos infrastruktūrai, atsinaujinančiai energijai, miškams. Privataus ir rizikos kapitalo fondai bei įmonių obligacijos buvo pagrindinės priemonės, į kurias pensijų fondų lėšos buvo investuotos. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad praėjusių metų investicijų sprendimai atspindi du pagrindinius tikslus: stabilizuoti investicijas krentant rinkoms ir būsimų pensininkų turtą įdarbinti didelį potencialą ilgiuoju laikotarpiu turinčiuose finansiniuose instrumentuose.

Išankstiniais LIPFA duomenimis, pernai pensijų fondų valdytojai Baltijos šalyse priėmė sprendimų investuoti iš viso 256,1 mln. eurų. Vien Baltijos šalių įmonių leidžiamoms obligacijoms teko 101,8 mln. eurų, arba 39,8 proc. visų investicijų regione.

Tuo tarpu antroje vietoje atsidūrė žaliosios energetikos fondai, į kuriuos buvo nukreipta 25 mln. eurų, arba 9,8 proc. visų regiono investicijų. Nuo pastarųjų nedaug atsiliko rizikos kapitalo fondai, kurie pritraukė 21 mln. eurų, arba 8,2 proc. pensijų fondų turto.

Lietuvos pensijų fondų investicijų paskirstymą Baltijos regione LIPFA analitikai įvertino pirmą kartą.

LIPFA vadovo T. Gudaičio teigimu, nuolat naujas įmokas gaunančių pensijų fondų valdytojai investicinius sprendimus šiemet priima ne mažiau aktyviai, palyginti su optimistiškais etapais, kuomet finansų rinkos auga.

„Obligacijos taip pat reaguoja į bendras tendencijas, tačiau, palyginti su kitais instrumentais, ilguoju laikotarpiu jos pasižymi mažesniais svyravimais. Šis instrumentas leidžia uždirbti fiksuotą investicinę grąžą. Kylant palūkanų normoms, būsimiems pensininkams sudaromos sąlygos uždirbti teigiamą grąžą ilguoju laikotarpiu, o pasiskolinę vietiniai verslai turi daugiau lėšų, kurias gali panaudoti investicijoms ir plėtrai“, – sako T. Gudaitis.

Apžvelgdamas Lietuvos pensijų fondų investicijas į infrastruktūros projektus, asociacijos vadovas teigia, kad jų patrauklumas laikui bėgant tik didės. Dėl didelės atsinaujinančių energetikos išteklių gamybos paklausos, kuriai tonas užduotas ir Europos Sąjungos (ES) pasirinktame Žaliajame kurse, ši sritis ima jausti vis didesnį finansavimo poreikį.

„Energetikos, kitų infrastruktūros projektų niša pretenduoja į vis didesnį investuotojų dėmesį. Nereikia užmiršti, kad lokalūs energetikos išteklių pajėgumai lieka ir nacionaliniu, ir verslo prioritetu, o tokie investicijų apimtimi milžiniški projektai kaip saulės ar vėjo jėgainių parkai gali iš esmės keisti žaidimo taisykles ir priimant investicinius sprendimus“, – teigia T. Gudaitis.

Vis dėlto, jis atkreipia dėmesį, kad tarp gyventojų ypač populiarus pasirinkimas investuoti į nekilnojamąjį turtą šiemet nebuvo mėgstamas pensijų fondų valdytojų. Šiais metais šiai investicijų rūšiai teko vos 6,2 mln. eurų. Tikėtina, jog per keletą ateinančių metų, lėšų į naują, energetiškai efektyvų nekilnojamą turtą gali būti nukreipta daugiau. Pasak LIPFA vadovo, investuodami į nekilnojamąjį turtą fondų valdytojai yra linkę rinktis aiškaus atsipirkimo ir „išėjimo“ terminų projektus, o ne papildomo buto įsigijimą nuomai išėjus į pensiją, kaip kad elgiasi pasiturintys gyventojai.

2022 m. rugsėjo pabaigoje II pensijų pakopos fondų valdomo turto vertė sudarė 5,48 mlrd. eurų, III pakopos – 209,92 mln. eurų.

LIPFA pateikiami investicijų skaičiavimai Baltijos šalyse atspindi tik šiais metais priimtus investavimo sprendimus.