Lietuvos pensijų fondų grąža – geriausių EBPO šalių trejetuke

38 šalis vienijanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė preliminarią 2024 m. pensijų fondų veiklos ataskaitą. Lietuva pernai pademonstravo trečią geriausią rezultatą iš visų EBPO valstybių – mūsų šalies II ir III pakopos pensijų fondų reali investicinė grąža po infliacijos 2024-aisiais siekė 10,8 proc.

„Rezultatas tikrai puikus – aplenktos tokios valstybės kaip Suomija, Islandija ar Danija, kuriose pensijų fondai veikia kur kas seniau bei turi ir daugiau patirties, ir istoriškai demonstruoja gerus rezultatus. Žinoma, šiek tiek apmaudu, kad Lietuvą ir vėl aplenkė Estija“, – šypsosi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Tiesa, visas tris pirmąsias vietas skiria vos pusė procentinio punkto: Estijos pensijų fondų realus metinis augimas 2024-aisiais buvo 11,3 proc., o antroje vietoje esančios Slovakijos – 11,1 proc.

Naudą kūrė investicijos į pasaulio įmonių akcijas

EBPO šalys, pernai pasiekę didžiausią realią investicinę grąžą – Estija, Slovakija ir Lietuva – daugiau nei 60 proc. pensijų fondų turto buvo investavę į akcijas.

„Būtent šios investicijos labiausiai nulėmė aukštus grąžos rezultatus – pasaulio akcijų rinkų vertė pastaraisiais metais sparčiai auga ir teigiamą grąžą sugeneravo jau antrus metus iš eilės. Gyvenimo ciklo pensijų fondų įkūrimas 2019 m., kai investicijos buvo pritaikytos pagal amžių, pasiteisino su kaupu ir padėjo kaupiantiesiems uždirbti ne vieną milijardą“, – sako V. Rūkas.

Sukauptas turtas augo

„Lietuvos pensijų fonduose sukauptas turtas per 2024-uosius padidėjo 28,5 proc. ir perkopė 9 milijardų eurų ribą. Tuo tarpu Estijoje metinis augimas sudarė šiek tiek daugiau nei 22 proc., o bendras šios šalies pensijų fondų valdomo turto dydis buvo maždaug ketvirtadaliu mažesnis nei Lietuvoje – apie 6,8 milijardo eurų“, – pastebi LIPFA valdybos narys.

Apskritai pensijų fondų valdomas turtas 2024-aisiais augo daugumoje ataskaitas teikiančių EBPO šalių. Sparčiausias, 20 proc. viršijęs nominalus augimas nacionaline valiuta pernai buvo fiksuotas Baltijos šalyse.

Pasaulio pensijų fondų lyderiai ir atsiliekantys

Lietuvos pensijų fonduose praėjusių metų pabaigoje sukauptas turtas prilygo maždaug 12,2 proc. šalies BVP. Pagal šį rodiklį pasaulyje pirmauja Danija, pensijų fonduose turinti maždaug 777 milijardus eurų – dvigubai (204 proc.) didesnę sumą nei visas valstybės BVP.

Tuo tarpu pagal absoliučius skaičius neginčijama lyderė yra JAV, 2024 m. pabaigoje pensijų fonduose sukaupusi turto už 39,5 trilijono eurų (42,9 trilijono JAV dolerių).

Mažesnės apimties turtą nuo BVP nei Lietuva yra sukaupusios tokios pietų Europos šalys, kaip Graikija, Italija, Ispanija. Šiose šalyse finansinio turto kaupimas pensija nėra išvystytas, todėl remiasi mokesčių perskirstymu.

Bendras EBPO šalyse pensijoms kaupiamo turto augimas pernai siekė 8,5 proc., viršijo ankstesnį 2021 m. rekordą ir visiškai kompensavo 2022 m. nuostolius. 2024 m. pabaigoje bendro EBPO šalių gyventojų pensijoms sukaupto turto suma buvo 56,6 trilijono eurų.

Išsami 2025 m. leidinio „Pension Markets in Focus“ ataskaitos versija bus paskelbta paskutinį šių metų ketvirtį.

EBPO: Lietuvos pensijų fondai pagal turto augimą 2021-aisiais – antri pasaulyje

Tarptautinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) preliminariame pasaulio pensijų fondų reitinge pagal turto augimą 2021-aisiais Lietuvai skyrė antrąją vietą. Negalutiniais EBPO ekspertų duomenimis, ateities pensininkų turtas pernai išaugo +31,5 proc. ir nusileido tik Turkijai, kurioje pensijų fondų turtas pernai padidėjo +41,2 proc.

Organizacija Lietuvą išskyrė ir vertindama grąžos rodiklį. Išankstiniais EBPO vertinimais, iš 53-jų duomenis pateikusių šalių nominali fondų grąža +10 proc. viršijo 17-oje valstybių. Tuo tarpu 20 proc. viršijo Lietuvoje (+20,7 proc.), Lenkijoje (+25,2 proc.) ir Turkijoje (+22,9 proc.).

Su preliminaria EBPO ataskaita galima susipažinti čia.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad mūsų šalis jau trečius metus iš eilės išlieka aukštose EBPO ataskaitų pozicijose ir tai negali būti laikoma atsitiktinumu.

„Lietuvos privačių pensijų fondų sistemai reikėjo laiko įsibėgėti, tačiau pasiektas didelis dirbančiųjų įsitraukimas ir paties turto apimtis leidžia maksimaliai gerai išnaudoti galimybes rinkoje, kad ateities pensininkų gaunama nauda būtų maksimali. Laikau tai ir dideliu mūsų pensijų fondų valdytojų profesionalumo įvertinimu. Aktyvus ir laikmečio aktualijoms pritaikytas investicijų valdymas aukštai vertinamas tarptautiniu mastu, o tai yra objektyviausias įmanomas būdas įsitikinti, kad Lietuvos dirbantieji gauna išties aukšto lygio paslaugą“, – sako T. Gudaitis.

EBPO ataskaitoje nurodoma, kad pernai pensijų fondų turtas išaugo daugiau nei +8 proc. EBPO šalyse narėse ir beveik +2 proc. kitose valstybėse.

Lietuvos pensijų fondų turtas praėjusių metų pabaigoje, pagal EBPO ataskaitą, pasiekė 6,994 mlrd. JAV dolerių ir sudarė 11,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Į pirmą vietą išsiveržusios Turkijos dirbantieji 2021 metų gale buvo sukaupę 18,43 mlrd. JAV dolerių vertės turto, kuris sudarė 3,3 proc. šios šalies BVP.

2021 metais pensijų fondai teigiamą investicijų grąžą pasiekė 18-oje iš 27-ių duomenis pateikusių EBPO šalių ir 11-oje iš 26-ių kitų duomenis teikiančių jurisdikcijų.

Pasak T. Gudaičio, nereikėtų užmiršti, kad 2021-ieji buvo antrieji koronaviruso COVID-19 pandemijos metai, kuomet įvairių ribojimų šalių ekonomikose netrūko, kaip ir aiškesnių perspektyvų finansų rinkose.

Kartu su kaupiančiuoju nuo akcijų prie didesnės dalies konservatyvesnių investicijų pereinantys Lietuvos pensijų fondai veikia pagal gyvenimo ciklo fondų modelį. EBPO vertinimu, juose 74,6 proc. investicijų praėjusių metų pabaigoje sudarė investicijos į akcijas.

„Po 2020-ųjų, kurie labai didelių iššūkių atnešė dėl prasidėjusios pandemijos, pernai finansų rinkos atšoko nuo pandeminio dugno ir investuotojams leido uždirbti. Nuolat vykstantis periodinis investavimas leido sugaudyti dinamiškiau už obligacijas judančių akcijų svyravimus ir, atitinkamai, auginti grąžą klientams. Tai puikus pavyzdys, koks naudingas ir efektyvus yra reguliarus investavimas“, – pastebi T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.