38 šalis vienijanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė preliminarią 2024 m. pensijų fondų veiklos ataskaitą. Lietuva pernai pademonstravo trečią geriausią rezultatą iš visų EBPO valstybių – mūsų šalies II ir III pakopos pensijų fondų reali investicinė grąža po infliacijos 2024-aisiais siekė 10,8 proc.

„Rezultatas tikrai puikus – aplenktos tokios valstybės kaip Suomija, Islandija ar Danija, kuriose pensijų fondai veikia kur kas seniau bei turi ir daugiau patirties, ir istoriškai demonstruoja gerus rezultatus. Žinoma, šiek tiek apmaudu, kad Lietuvą ir vėl aplenkė Estija“, – šypsosi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Tiesa, visas tris pirmąsias vietas skiria vos pusė procentinio punkto: Estijos pensijų fondų realus metinis augimas 2024-aisiais buvo 11,3 proc., o antroje vietoje esančios Slovakijos – 11,1 proc.

Naudą kūrė investicijos į pasaulio įmonių akcijas

EBPO šalys, pernai pasiekę didžiausią realią investicinę grąžą – Estija, Slovakija ir Lietuva – daugiau nei 60 proc. pensijų fondų turto buvo investavę į akcijas.

„Būtent šios investicijos labiausiai nulėmė aukštus grąžos rezultatus – pasaulio akcijų rinkų vertė pastaraisiais metais sparčiai auga ir teigiamą grąžą sugeneravo jau antrus metus iš eilės. Gyvenimo ciklo pensijų fondų įkūrimas 2019 m., kai investicijos buvo pritaikytos pagal amžių, pasiteisino su kaupu ir padėjo kaupiantiesiems uždirbti ne vieną milijardą“, – sako V. Rūkas.

Sukauptas turtas augo

„Lietuvos pensijų fonduose sukauptas turtas per 2024-uosius padidėjo 28,5 proc. ir perkopė 9 milijardų eurų ribą. Tuo tarpu Estijoje metinis augimas sudarė šiek tiek daugiau nei 22 proc., o bendras šios šalies pensijų fondų valdomo turto dydis buvo maždaug ketvirtadaliu mažesnis nei Lietuvoje – apie 6,8 milijardo eurų“, – pastebi LIPFA valdybos narys.

Apskritai pensijų fondų valdomas turtas 2024-aisiais augo daugumoje ataskaitas teikiančių EBPO šalių. Sparčiausias, 20 proc. viršijęs nominalus augimas nacionaline valiuta pernai buvo fiksuotas Baltijos šalyse.

Pasaulio pensijų fondų lyderiai ir atsiliekantys

Lietuvos pensijų fonduose praėjusių metų pabaigoje sukauptas turtas prilygo maždaug 12,2 proc. šalies BVP. Pagal šį rodiklį pasaulyje pirmauja Danija, pensijų fonduose turinti maždaug 777 milijardus eurų – dvigubai (204 proc.) didesnę sumą nei visas valstybės BVP.

Tuo tarpu pagal absoliučius skaičius neginčijama lyderė yra JAV, 2024 m. pabaigoje pensijų fonduose sukaupusi turto už 39,5 trilijono eurų (42,9 trilijono JAV dolerių).

Mažesnės apimties turtą nuo BVP nei Lietuva yra sukaupusios tokios pietų Europos šalys, kaip Graikija, Italija, Ispanija. Šiose šalyse finansinio turto kaupimas pensija nėra išvystytas, todėl remiasi mokesčių perskirstymu.

Bendras EBPO šalyse pensijoms kaupiamo turto augimas pernai siekė 8,5 proc., viršijo ankstesnį 2021 m. rekordą ir visiškai kompensavo 2022 m. nuostolius. 2024 m. pabaigoje bendro EBPO šalių gyventojų pensijoms sukaupto turto suma buvo 56,6 trilijono eurų.

Išsami 2025 m. leidinio „Pension Markets in Focus“ ataskaitos versija bus paskelbta paskutinį šių metų ketvirtį.