Seimui pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Pensijų kaupimo įstatymo projektas neužtikrins didesnių pensijų gyventojams. Tai pripažįsta net ir valdančiosios koalicijos atstovai. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) savo ruožtu siūlo pirmiausia atsižvelgti į Lietuvos banko, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos Komisijos rekomendacijas tam, kad būtų užtikrintas gyventojų finansinis saugumas sulaukus pensinio amžiaus.

SADM parengtame projekte siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrosios pakopos pensijų fondus, sudaryti galimybę iš jų pasitraukti grįžtant vien prie pirmosios pakopos, taip pat vieną kartą per gyvenimą atsiimti 25 procentus jau sukauptų lėšų.

Lietuvos banko (LB) parengtoje II pensijų pakopos apžvalgoje spėjama, kad galimybe pereiti prie pirmosios pakopos („Sodros“) gali pasinaudoti apie 40 proc. kaupiančiųjų.

Taip pat centrinis bankas prognozuoja, jog panaikinus automatinį įtraukimą kaupti papildomai apsispręs tik nedidelė dalis dirbančiųjų, todėl po dešimtmečio kaupimo sistemoje liks dalyvauti tik penktadalis, o geriausiu atveju – trečdalis gyventojų. Kaip teigė LB valdybos narys Simonas Krėpšta, tai jau būtų nebe kaupimo sistema, o viso labo taupymo modelis.

LIPFA vadovo Tado Gudaičio teigimu, solidžią grąžą būsimiems pensininkams gali užtikrinti tik stabilus ir nuoseklus lėšų investavimas, tuo tarpu SADM siūlomais pokyčiais iš esmės siekiama sugriauti sistemos stabilumą: „Įstatymų pakeitimus tikrai būtų galima pateisinti, jei jie užtikrintų didesnes pensijas ateityje. Bet šiuo atveju net ir valdančiosios koalicijos atstovai neslepia, jog tokiais sprendimais to nebus pasiekta“.

Diskusijoje „Pensijos kaupimas – ar trumpalaikė nauda nugali ilgalaikę perspektyvą?“ dalyvavęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis pabrėžė, kad pertvarka daroma tam, kad visuomenė būtų sutaikyta su kaupimo sistema, o kaupiantieji įgytų daugiau teisių į savo turtą.

„Ar tai prisidės prie oresnių pensijų senatvėje? Greičiausiai ne, sakoma Lietuvos banko vertinime. Ir čia reikėtų sutikti“, – teigė L. Kukuraitis. Politiko teigimu, būtent todėl užtikrinus sistemos lankstumą reiks rimtai svarstyti, kaip galima užtikrinti didesnes senatvės pensijas.

Pagal LB numatomą scenarijų, iš antrosios pakopos pasitraukus 40 proc. jos dalyvių, tačiau siekiant, kad pensijų pakeitimo norma (palyginti su iki jos gautu atlyginimu) siektų bent 50 procentų, valstybės biudžetas pajustų didelį fiskalinį spaudimą.

Todėl kažkuriam iš ateities ministrų kabinetų tektų rinktis vieną iš dviejų kelių: didinti pensijų draudimo mokesčių tarifą arba darbo rinką papildyti maždaug 70 tūkst. naujų darbuotojų. Kadangi dėl prognozuojamos sudėtingos demografinės padėties vidaus ištekliais to padaryti nepavyktų, tektų pasitelkti imigracijos instrumentus.

Pasak LIPFA vadovo T. Gudaičio, SADM parengtas projektas iš esmės prieštarauja Europos Komisijos kovą paskelbtai Taupymo ir investavimo strategijai. Joje pabrėžiama, kad būtent pensijų kaupimas, kuris apima ir antrąją pensijų pakopą, yra esminis elementas, padedantis užtikrinti piliečių finansinį saugumą sulaukus pensinio amžiaus bei efektyviai investuoti surinktas įmokas į strategines sritis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo rekomendacijose įspėjo, jog politikai turėtų žvelgti kur kas plačiau bei įvertinti ekonominius bei demografinius aspektus bei atsargiai spręsti dėl lėšų išėmimo iš II pakopos fondų, kadangi tai mažina gyventojų pajamas sulaukus senatvės. EBPO teigimu, reikalinga turėti plačią pensijų sistemą, atitinkančią ilgalaikius tikslus bei padedančią išvengti ilgaamžiškumo rizikos, todėl rekomenduojama skatinti anuitetus bei vengti vienkartinių išmokų, išskyrus itin menkas sumas.

„Sunku kalbėti apie ilgo laikotarpio perspektyvą, kai politikai, net ir neįžvelgdami aiškios naudos, mėgina eilinį kartą reformuoti pensijų sistemą. Tikiuosi, kad Seime bus pakankamai racionaliai mąstančių parlamentarų, kurie įsiklausys tiek į LB, tiek į EBPO, tiek į Europos Komisijos rekomendacijas ir sprendimus priims atsižvelgdami į paskaičiavimus, o ne remdamiesi emocijomis“, – sako LIPFA vadovas T. Gudaitis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiandien pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomai II pensijų pakopos pertvarkai. Iš pirminių SADM siūlymų atsisakyta vos vieno: paliekama ir toliau galioti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidija kaupiantiesiems. Bendrame atvirame laiške Lietuvos darbdavių, pramonininkų bei verslo konfederacijų, finansų analitikų, investuotojų ir dar šešių asociacijų atstovai sako, kad to nepakanka, nes Vyriausybės patvirtinti siūlymai iš esmės griauna Lietuvos pensijų sistemą.

Laišką pasirašiusiųjų teigimu, didžiausią žalą padarys šie SADM pasiūlyti ir Vyriausybės patvirtinti pakeitimai: 21 mėnesio laikotarpis („langas“), kurio metu būtų sudaroma galimybė visiems kaupiantiesiems pasitraukti iš pensijų kaupimo bei galimybė kaupiantiesiems neribotai stabdyti savo pensijų įmokas. Pasak laiško autorių, šie siūlymai niekaip neprisideda prie pensijų sistemos tobulinimo, siekiant padaryti ją patrauklesne gyventojams, o priešingai – viliojant rinkėjus jų pačių sukauptais pinigais, sukama keliu trumparegiškos politikos, kurios ilgalaikę kainą mokės visa visuomenė.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA), taip pat pasirašiusios laišką, vadovas Tadas Gudaitis pabrėžia, kad šis sprendimas – priimti ar atmesti dabar siūlomus pensijų sistemos pakeitimus – turės įtakos ne tik šalies makroekonominiams rodikliams, bet ir Lietuvos gyventojų pajamų pakeitimo normai senatvėje, investicijų į Lietuvos ekonomiką patrauklumui bei visai verslo aplinkai ir pasitikėjimui pačia valstybe, nes sprendimas liečia sritis, kuriose stabilumas yra esminė sąlyga.

Tarptautiniai ekspertai įspėja apie siūlymų žalą

„Vis daugiau autoritetingų tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertų – pradedant Europos Komisija ir Pasaulio banku, baigiant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir netgi pagrindine mūsų pačių finansų institucija, Lietuvos banku – perspėja, kad jei dabar siūlomos pensijų sistemos reformos bus įgyvendintos, tai turės itin neigiamų pasekmių“, – akcentuoja T. Gudaitis.

Vienas naujausių pavyzdžių – kovo 19 d. Europos Komisijos (EK) paskelbta Taupymo ir investavimo strategija, kurioje nurodoma, jog kaupiamosios pensijos, įskaitant ir antrąją pensijų pakopą, yra esminis elementas, siekiant skatinti gyventojų finansinį saugumą sulaukus pensijos bei efektyviau investuoti lėšas į strategines investicijų sritis.

„EK pabrėžia, kad pensijų kaupimas turėtų būti stiprinimas tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygiu, diegiant gerąją automatinio įtraukimo praktiką bei kitas iniciatyvas. Pasak europinių ekspertų, tai leistų didinti mastą ir grąžas pensijų fondų dalyviams bei paskatintų investicijas į ES ekonomiką. Tuo tarpu SADM skuba teikti siūlymus dėl II pensijų pakopos keitimo, kurie, labai tikėtina, prieštaraus EK rekomendacijoms ir turės neigiamų pasekmių“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Bendrą laišką pasirašę organizacijos vienareikšmiškai siūlo pirmiausiai sulaukti oficialių EK rekomendacijų dėl kaupiamųjų pensijų sistemų vystymo, kurios Lietuvai ir kitoms ES narėms bus pateiktos šių metų pabaigoje ir pensijų sistemos pertvarką įgyvendinti, vadovaujantis EK rekomendacijomis, o ne joms prieštaraujant.

Dar vieną stiprų pavojaus signalą siunčia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), neseniai savo rekomendacijose Lietuvai konstatavusi, kad mūsų šalis „susidurs su dideliu demografiniu šoku, kuris reikalaus valstybės vykdomos politikos pokyčių daugelyje sričių“.

EBPO konstatuoja, kad bet kurios šalies II pensijų sistemos pakopa turi būti kuo platesnės aprėpties ir įtraukianti, turi atitikti ilgalaikius pensijų sistemų tikslus bei apsaugoti nuo ilgaamžiškumo rizikos – turi būti skatinami anuitetai ir vengiama vienkartinių išmokų, nebent kalbama apie itin mažas sukauptas sumas. Pasak EBPO rekomendacijų, politikai turėtų plačiau vertinti ir patį pensijų kaupimo kontekstą – demografinį ir ekonominį bei itin atsargiai vertinti ankstyvo pasitraukimo ar lėšų išėmimo iš II pakopos galimybes, nes tokie veiksmai mažina pajamas senatvėje.

„Privačios pensijos gali padėti padidinti pajamas išėjus į pensiją. Jos taip pat turi savo vaidmenį stiprinant Lietuvos kapitalo rinkas. Siekiant sustiprinti dalyvavimą pensijų kaupimo sistemose, būtų galima apriboti galimybę atsisakyti antrosios pakopos tik iki aiškiai apibrėžtų kriterijų sąrašo“, – pabrėžiama EBPO rekomendacijose.

Apsigalvoti kviečia ir oficialios institucijos – Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė

Pagrindinė mūsų šalies finansinė institucija – Lietuvos bankas (LB) – visai neseniai paskelbusi II pensijų pakopos apžvalgą (Baltąją knygą), joje konstatavo, kad „Įmokos pensijų kaupimui II pakopos pensijų fonduose turėtų būti nuosekliai didinamos, iki pasieks 6–10 proc. darbo užmokesčio, nes tai leistų reikšmingiau padidinti pajamų pakeitimo normą“.

LB atkreipia dėmesį, jog didesnės įmokos taip pat galėtų skatinti didesnį žmonių pasitikėjimą pensijų sistema, nes tuomet jie matytų, kad kaupimo procesas yra efektyvesnis ir garantuoja geresnes pensijas ateityje.

Kalbėdami apie II pensijų pakopos reformas, LB ekspertai pažymi, kad „visų pirma yra būtinas ilgalaikis strateginis visų suinteresuotų šalių susitarimas šalies lygiu dėl pensijų sistemos tam, kad, keičiantis politiniam ciklui, iš naujo nebūtų keliami tie patys esminiai klausimai dėl pensijų kaupimo sistemos reikalingumo ir naujų reformų“.

Lietuvos bankas primena, kad nors II pensijų kaupimo pakopa Lietuvoje veikia jau apie 20 metų, per šį laikotarpį ji jau buvo reformuota kelis kartus, paskutinįkart – 2019-aisiais. LB nuomone, „dažnos ir radikalios pensijų sistemų reformos mažina pensijų kaupimo sistemos patrauklumą ir pasitikėjimą sistema“.

Šiai nuomonei pritaria ir Valstybės kontrolė, teigianti, jog naujieji pasiūlymai ne tik nepadės užtikrinti, kad ateityje gautume orias pensijas, bet, tikėtina, sumažins ateities pensijų dydį, o tai reikštų didesnę finansinę naštą valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams. Už viešųjų finansų auditą atsakingos įstaigos ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, todėl ypač svarbu, kad bet kokie sprendimai dėl pensijų būtų apgalvoti ir ilgalaikiai.

Dabar siūlomi SADM pakeitimai, pasak Valstybės kontrolės, atrodo kaip bandymas greitai, bet trumpam padidinti „Sodros“ pajamas, rizikuojant prisiimti įsipareigojimus ateičiai ir neturint aiškaus plano, kaip juos įgyvendinti.

Tokiai nuomonei visiškai pritaria ir bendrą laišką pasirašiusių asociacijų atstovai, pasak kurių, nuolatinės reformos tikrai neprisideda prie žmonių pasitikėjimo pensijų kaupimo sistema ir mažina jų galimybes sukaupti papildomą pensiją savo senatvei.

Laiško autorių siūlymai

Išanalizavę naujuosius SADM pasiūlymus, laišką pasirašiusių organizacijų atstovai nepritaria numatyti galimybę 21 mėnesio laikotarpiu nutraukti papildomą kaupimą pensijai II pensijų pakopoje. Laiške taip pat pabrėžiama, kad, net jei būtų nuspręsta leisti gyventojams nutraukti kaupimą, jau sukauptos lėšos senatvei negali būti panaudotos vartojimui ar kitu būdu iššvaistytos.

Laišką pasirašiusieji siūlo, kad tokiu atveju visos sukauptos lėšos būtų pervedamos atgal į Sodrą (kaip buvo daroma 2013 m. ir 2019 m. reformų metu) ir atstatomi Sodros pensijų vienetai arba į gyventojo pasirinktą III pakopos pensijų fondą, gyvybės draudimo sutartį be galimybės disponuoti šiomis lėšomis iki sukankant pensiniam amžiui.

Siekiant nepabloginti gyventojams kaupimo apimties, laiško autoriai siūlo nekeisti šiuo metu galiojančios įmokų laikino stabdymo tvarkos. Jei vis tik siūlymas numatyti galimybę kaupiantiesiems nutraukti kaupimą būtų priimtas, laišką pasirašiusieji primygtinai rekomenduoja, kad, siekiant išlaikyti bent minimalų stabilumą kaupimo sistemoje, būtų numatytas ne ilgesnis nei 6 mėnesių „langas“, kaip tai buvo padaryta vykdant 2019 m. reformą.

Bendrą laišką pasirašė asociacija „Investors‘ Forum“, asociacija „Unicorns Lithuania“, Investuotojų asociacija, Finansų analitikų asociacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos investicijų valdytojų asociacija, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija ir Lietuvos verslo konfederacija.

Šią savaitę Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) oficialiai pateikė savo pastabas dėl Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotų Pensijų kaupimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimo projektų, kurie, asociacijos nuomone, kelia grėsmę šiuo metu veikiančiai pensijų sistemai.

Oficialiame rašte, išsiųstame SADM, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijoms bei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų bei finansų ministerijoms, LIPFA pabrėžia, kad kai kurie SADM pateikti siūlymai iš esmės griauna tiek II pensijų sistemos pakopą, tiek pačią šiuo metu Lietuvoje veikiančią daugiapakopę pensijų sistemą.

Pasak LIPFA, didžiausią žalą potencialiai gali padaryti visiems pensijų kaupimo dalyviams suteikiamas „langas“ pasitraukti iš pensijų kaupimo II pakopoje, neribotas įmokų pervedimo stabdymas ir automatinio įtraukimo naikinimas.

Galimybė pasitraukti iš II pakopos

„Pagrindinis visų senatvės pensijų sistemų tikslas yra užtikrinti adekvačias ir tvarias reguliarias pajamas pensinio amžiaus sulaukusiems gyventojams. Įvairios tarptautinės organizacijos – pavyzdžiui, Pasaulio bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas – akcentuoja, kad, siekiant užtikrinti pakankamas pajamas ir gyvenimo lygį pensijoje, būtina turėti kelias veikiančias pensijų pakopas, kurios papildo viena kitą“, – pabrėžia LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

LIPFA vertinimu, pagrindinės kaupimo II pensijų pakopoje nutraukimo neigiamos pasekmės būtų nestabilumas II pakopos sistemai, mažėjantis pasitikėjimas valstybe ir pensijų sistemos ilgalaikiškumu, nuostoliai senatvėje kaupiantiesiems ir ateityje išaugusi finansinė našta valstybei.

„Nepriklausomai nuo to, kokia dalis kaupiančiųjų iš sistemos pasitrauktų, šis procesas atsilieps ir sistemoje liekantiesiems. Mažėjantis pensijų fondų valdomas turtas reiškia ir stipriau apribotas investavimo galimybes, mažesnį grąžos potencialą, vadinasi, ir mažesnę papildomą pensijos dalį, sukauptą II pakopoje likusių dalyvių. Žvelgiant dar toliau į ateitį, potencialiai turėsime situaciją, kai, didėjant fiskaliniam spaudimui, valstybė bus priversta imtis priemonių, viena ar kita forma paveiksiančių ir tuos, kurie, atsakingai rūpindamiesi savo pensija, II pakopoje liks iki pat pensijos“, – sako T. Gudaitis.

Tokias prielaidas patvirtinta ir duomenys iš Estijos, kurioje prieš keletą metų sudarius galimybę žmonėms laisvai pasitraukti iš kaupimo II pensijų pakopoje, tai padariusiųjų skaičius jau artėja  prie 40 proc. Ir tai nepaisant fakto, kad Estijoje valstybė prie gyventojų kaupimo prisideda 4 proc. nuo konkretaus kaupiančiojo atlyginimo, kai Lietuvoje šis skaičius tesiekia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Prieš kelias dienas paskelbtame Lietuvos banko (LB) vertinime dėl II pakopos nurodoma, kad leidus gyventojams nutraukti kaupimą, tai padarytų apie 40 proc. sistemos dalyvių, o išsiimtos lėšos daugiausiai būtų skiriamos vartojimui. Taip pat pažymima, kad Lietuvos pajamų pakeitimo normos jau dabar yra žemesnės nei ES vidurkis ir dėl demografinių iššūkių toliau mažės. LB nuomone, norint išlaikyti ar didinti pakeitimo normą, reikėtų gerokai didinti arba užimtumą, arba pirmosios pakopos įmokas. Vertinime pabrėžiama, jog dėl šių priežasčių būtinas ilgalaikis politinių priemonių paketas, nukreiptas į šalies demografinius iššūkius ir tvarų pensijų sistemos finansavimą.

LB vertinime projektuojamus skaičius patvirtina ir įvairios apklausos, rodančios, kad, sudarius galimybę laisvai pasitraukti iš II pakopos Lietuvoje, ja pasinaudotų mažiausiai nuo 40 iki 50 proc. šiuo metu kaupiančių asmenų.

Automatinis įtraukimas į II pakopą

Oficialiais EBPO duomenimis, privalomas arba dalinai privalomas kaupimas pensijų fonduose yra taikomas 16-oje iš 38 EBPO narių, dar penkios šalys taiko automatinį įtraukimą. Šių šalių pensijų sistemose dalyvauja daugiau nei 70 proc. dirbančiųjų. Tuo tarpu valstybėse, kuriose kaupimas nėra privalomas ir nėra taikomas automatinis įtraukimas, pensijų kaupime dalyvauja vos nuo 3 iki 38 proc. dirbančiųjų.

„Visi duomenys nedviprasmiškai rodo, kad dalyvavimo masiškumas ir kuo ilgesnis kaupimo laikotarpis yra vieni svarbiausių faktorių, lemiančių socialinę ir ekonominę naudą gyventojams bei valstybei ir sėkmingą pensijų sistemos veiklą. Prie to svariai prisideda būtent automatinis įtraukimas į pensijų kaupimą, Lietuvoje taikomas nuo 2019 metų“, – primena T. Gudaitis.

Jis pabrėžia, kad didžiausia automatinio įtraukimo panaikinimo žala išryškėtų ne dabar, o po keliolikos metų, kai dėl prastėjančių demografinių rodiklių vis didesnė dalis šiuo metu kaupiančiųjų, sulaukę pensinio amžiaus, pasitrauks iš sistemos, o nauji dalyviai jos nebepapildys.

Kaip kompromisinį variantą, LIPFA siūlo mažinti pakartotinių automatinių įtraukimų skaičių (arba pakartojimų apskritai atsisakyti, paliekant tik pirmąjį įtraukimą), o efektyvesnei komunikacijai su įtrauktais dalyviais pensijų fondai galėtų duomenys skelbti jau metų pradžioje. Taip pat būtų galima numatyti papildomus informavimo mechanizmus per įtrauktų gyventojų darbdavius.

Įmokų pervedimo stabdymas

Naujai siūlomame pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte taip pat numatyta galimybė kaupiantiesiems stabdyti savo įmokas 12-os mėnesių laikotarpiui, o panorėjus, šį laikotarpį dar kartą pratęsti. Jame nėra numatyta jokių maksimalių stabdymo pratęsimo laikotarpių, o mažiausias įstatymo projekte fiksuojamas laikotarpis yra lygiai 12 mėn., nepaliekant gyventojui galimybės įmokas stabdyti trumpesniam – pavyzdžiui, vieno ar kelių mėnesių – laikotarpiui.

„Kitaip tariant, šis pasiūlymas praktiškai niekuo nesiskiria nuo pasitraukimo iš II pakopos, nes kaupiančiajam de facto suteikiama teisė įmokas stabdyti neterminuotam laikotarpiui. Didžiausia ironija yra tai, kad 2019 m. pensijų sistemos reformos metu automatinio pensijų įmokų atnaujinimo mechanizmas būtent ir buvo įvestas dėl pensijų įmokų nepakankamumo problemos. Kitaip tariant, dabartiniais siūlymais grįžtama prie to, kas politiškai jau yra pripažinta, kad neveikia“, – stebisi T. Gudaitis.

LIPFA siūlo numatyti galimybę žmogui savo įmokas stabdyti ir trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, išlaikant galimybę bet kada atnaujinti įmokų pervedimą. Taip pat rekomenduojama įmokų stabdymo instrumentą išlaikyti riboto bei išimtinio naudojimo įrankiu, numatant, kad iki 12 mėnesių stabdymu galima pasinaudoti, tarkim, vieną kartą per dešimt metų.

Pasak T. Gudaičio, likusieji SADM pateikti siūlymai, nors ir negriauna II pensijų pakopos iš esmės, potencialiai sukelia papildomų neaiškumų dėl papildomo pensijų kaupimo procesų organizavimo, sudaro neproporcingą administracinę naštą pensijų kaupimo bendrovėms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, neatitinka valstybės vykdomos politikos dėl mokesčių surinkimo, o taip pat klaidina pensijų kaupimo dalyvius ir daro tiesioginę žalą tiems iš jų, kurie nori likti II pakopos pensijų kaupime.

T. Gudaitis neabejoja, kad SADM siūlymai dabartine savo forma pakirs pensijų sistemos stabilumą, atims iš gyventojų didesnės finansinės grąžos ir didesnės pensijos potencialą bei iš esmės mažins žmonių pasitikėjimą visa pensijų sistema.