Pastaruoju metu net trys autoritetingos tarptautinės institucijos pakomentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymus dėl pensijos sistemos pakeitimų. Palaikymo šiuose komentaruose, švelniai tariant, nedaug: Tarptautinis valiutos fondas pareiškė, jog Lietuvos „Sodros“ pensijų pakeitimo norma mažės net ir prie dabartinės sistemos, o ją „patobulinus“, šis procesas dar labiau pagreitės; Europos Komisija sukritikavo siūlymus, sakydama, jog reforma gali smogti silpnai Lietuvos kapitalo rinkai ir pakenkti pensijų fondų investicijoms į Lietuvos ekonomiką; o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pastebėjo, kad neatsakinga pensijų reforma gali įstumti valstybę į demografinę ir fiskalinę krizę.

Prie perspėjančio ekspertų choro jungiasi ir TVF

Dėl potencialios naujųjų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymų žalos penktadienį pasisakė eilinę misiją Lietuvoje užbaigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pasak šios autoritetingos tarptautinės organizacijos, leidimas kaupiantiesiems pasitraukti iš II pakopos ir išsiimti sukauptas lėšas yra kardinaliai priešingas TVF jau ne kartą siūlytoms Lietuvos pensijų sistemos tobulinimo rekomendacijoms.

Pasak TVF, II pakopos esmė yra skatinti žmones kaupti papildomai, didinti valstybės mokamą pensiją ir didinti jos pakeitimo normą. Dėl senėjančios visuomenės pensijos pakeitimo norma t. y. būsimos pensijos santykis su buvusiu darbo užmokesčiu, neišvengiamai mažės. O jei SAMD siūlymai bus priimti, šis procesas dar labiau paspartės. Dabartinė pensijų sistemos struktūra jau dabar numato reikšmingą valstybės išlaidų pensijoms augimą per artimiausius du dešimtmečius – ir tai vyksta esant nepalankiai demografinei situacijai, kai mažėja dirbančiųjų skaičius ir auga senjorų dalis.

TVF misijos išvadose dar didesnį nerimą kelia galimos reformos siūlomos priemonės – daugiau galimybių atsiimti lėšas anksčiau laiko, stabdyti kaupimą bei dalyvavimą paversti savanorišku. Tokios priemonės, skambančios patraukliai trumpuoju laikotarpiu, ilgainiui reikšmingai mažins gyventojų būsimų pensijų dydžius, didins socialinę atskirtį senatvėje ir grąžins papildomą finansinę naštą valstybei – biudžetui teks padengti vis daugiau gyventojų pensijų poreikių.

TVF ekspertai pabrėžia, kad Lietuvai svarbu itin atidžiai įvertinti ne tik II pakopą, bet ir visą pensijų sistemą, kuri žmones labiau skatintų nuosekliai kaupti didesnei ir oriai senatvės pensijai bei ilguoju laikotarpiu nedidintų spaudimo valstybės biudžetui. Todėl tarptautiniai ekspertai griežtai ragina valdžios institucijas neskubėti priimti skubotų sprendimų ir suteikti pakankamai laiko išsamiam visų galimų pasekmių įvertinimui.

Raudonas linijas brėžia ir EK

Dar vieną progą pažvelgti į socialinės apsaugos veidrodį suteikė ir praėjusį trečiadienį Europos Komisijos (EK) paskelbtos rekomendacijos Lietuvai. Deja, tai, ką jame matome, neatrodo nei subalansuota, nei apgalvota strategiškai. EK tiesiai šviesiai ragina Lietuvą stiprinti kapitalo rinkas, skatinti finansinių paslaugų konkurenciją ir stprinti antrąją pensijų pakopą – konkrečiai įvardindama automatinį įtraukimą, kaip priemonę skatinti gyventojų dalyvavimui. Kodėl? Nes tai nėra vien didesnis finansinis stabilumas Lietuvos piliečiams, bet ir investicijų į strategines šalies sritis – gynybą, energetiką, inovacijas – šaltinis.

O ką darome mes? Ogi atidarome 21 mėnesio trukmės „langą“ visiems norintiems išeiti iš pensijų kaupimo. Tiesą sakant, netgi ne atidarome langą, o plačiai atlapojame duris – be kontrolės, be jokio plano. Dar ir papildomai įteisiname neribotą įmokų stabdymą.

Genialu. Mažėjančio gimstamumo ir senstančios visuomenės akivaizdoje mes nusprendžiame iš esmės susilpninti vieną pagrindinių ateities socialinės apsaugos ramsčių. Kitaip tariant – imkite ir išleiskite savo sukauptus pinigus, o ką valgysite senatvėje, tada ir matysim. Nuoširdžiai – atrodo, kad Vyriausybė tiesiog sąmoningai ignoruoja visas ekspertų įžvalgas bei perspėjimus.

Negana to, kovo mėnesį EK paskelbtoje Taupymo ir investavimo strategijoje labai aiškiai pabrėžta, kad antrosios pakopos pensijos yra ne tik būtinos individualiam finansiniam saugumui, bet ir – atkreipkite dėmesį – investicijų mobilizavimui visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Kitaip tariant, šiais siūlymais mes ne tik šaudome į kojas sau, bet bandome torpeduoti ir visos ES siekį drauge stiprinti bendrą bloko ekonominį stuburą.

EBPO piešia niūrią ateitį

Naujausiose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai pasiųstas stiprus pavojaus signalas, konstatavus, kad mūsų šalis ateityje „susidurs su dideliu demografiniu šoku, kuris reikalaus valstybės vykdomos politikos pokyčių daugelyje sričių“.

EBPO ne tik atkreipia dėmesį į realią grėsmę pensijų tvarumui dėl visuomenės senėjimo, bet ir perspėja, kad šalies pensijų sistema turėtų būti kuo universalesnė, aprėpianti kuo didesnę gyventojų dalį; turėtų skatinti nuolatinį kaupimą, o ne suteikti galimybę išsigryninti lėšas vos panorėjus. Kalbant be užuolankų, tai, ką Lietuva dabar planuoja, EBPO vadina grėsme ilgalaikiam šalies pajamų saugumui.

Jei Lietuvos tikslas – užtikrinti, kad būsimi pensininkai būtų priklausomi nuo „Sodros“ malonės, o kapitalo rinkos liktų stagnacijos būsenos – tuomet sveikinu, einame teisingu keliu. Visi kiti – įskaitant EK, TVF ir EBPO – turbūt tiesiog nesupranta „vietinio konteksto“. Tik keista, kad jo nesupranta ir mūsų pačių institucijos – Lietuvos bankas bei Valstybės kontrolė, perspėjantys apie tuos pačius pavojus.

Ar išgirsime pavojaus varpus?

Kalbant be sarkazmo, galbūt būtų galima laikytis pozicijos, kad tarptautinės institucijos mums tik siūlo savo įžvalgas – pataria, bet neįpareigoja. Bet tada iškyla klausimas, kam apskritai reikalingos visos jų ataskaitos, jei jose esančias rekomendacijas mes ignoruojame su tokia demonstratyvia abejingumo doze?

Vyriausybė, pritardama SADM siūlymams, renkasi kelią prieš srovę – ne prieš hipotetinę, retorinę ar ideologinę, bet prieš ekonominės logikos srovę. Pensijų kaupimo skatinimo mechanizmai keičiami atgrasymo priemonėmis – suteikiamos galimybės bet kada pasitraukti iš sistemos, stabdyti įmokas, išsiimti sukauptas lėšas. Kitaip tariant, daryti viską, kad žmogus liktų be nieko tada, kai jam paramos ir saugumo reikės labiausiai.

Argumentas „suteikime žmonėms daugiau laisvės“ iš esmės reiškia „leiskime žmonėms padaryti klaidą, bet taip, kad paskui niekas nebūtų už tai atsakingas“. Tai nėra nei laisvė, nei atsakomybė. Tai – institucionalizuotas atsitraukimas nuo valstybės pareigos rūpintis ilgalaikiu piliečių socialiniu saugumu ir šalies fiskaline sveikata.